Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, antstolis Zenas Zenkevičius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo vardu registruotas automobilis, tačiau įgytas kai šalys jau gyveno atskirai, todėl prašė automobilį laikyti ieškovo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturi, kito turto santuokos metu neįgijo, kreditorių neturi, o apie atsakovės kitas skolas duomenų neturi. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių mokėjimo dokumento pateikti negali, nes ieškovas jų nėra apmokėjęs.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.61 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1989 m. sausio 13 d. Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 4. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų nebeturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Nors ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nurodydamas šeimos iširimo priežastis, jas siejo su atsakovės veiksmais. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrūkusi nuo 1992 metų, todėl prašė santuoką nutraukti, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas dėl atsakovės kaltės nebepasisako.

Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, ieškovo atstovo paaiškinimais, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda ir jokių ryšių nebepalaiko nuo 1992 m. spalio 1 d., nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, dėl ko santuokos išsaugoti galimybės nėra, faktiškai šeima iširusi, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Ieškovui neprieštaraujant, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokos metu įgytą pavardę, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – atitinkamai P. ir P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nenustačius, jog ieškovas ar atsakovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovui po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, atsakovei savo nuomonės neišreiškus, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teismui santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes taikyti nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.

Ieškovui pareiškus prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1992 m. spalio 1 d., yra pagrindas jį tenkinti, nes byloje buvo pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, nustatyta, jog sutuoktiniai nustojo gyventi kartu po nurodytos datos, o aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiavo t. y., kad ieškovas siekia įgyti pranašumą prieš kitą šalį – atsakovę, nenustatyta.

Kadangi teismas, pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 1992 m. spalio 1 d., konstatuojama, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1992 m. spalio 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo

Civilio proceso įstatymu nustatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, pridėtų įrodymų, abi šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, o atsakovo vardu registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas jo paaiškinimu įsigijo iš savo asmeninių lėšų 2009 m. Ieškovo vertinimu šis automobilis nedalintinas, kadangi ieškovas 2011 m. birželio 1 d. automobilį pardavė, todėl po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nėra šio automobilio faktinis savininkas.

Pagal byloje esančius valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registro išrašo duomenis, antstolis Z. Zenkevičius vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. teismo įsakymą, 2010 m. vasario 20 d. turto arešto aktu Nr. 0810001018 areštavo ieškovo A. P. santuokoje su atsakove D. P. įgytą ir ieškovo vardu įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimo disponavimą, t. y. uždraudėt šį turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį.

Iš ieškovo pateiktos 2011 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog ieškovas savo vardu įregistruotą transporto priemonę arešto galiojimo metu pardavė trečiajam asmeniui. Ieškovas nurodė, jog automobilį pardavė, neturėdamas jokių duomenų apie sutuoktinės skolas, juolab apie jam taikytą turto areštą, dėl automobilio išregistravimo į valstybės įmonę „Regitra“ nesikreipė automobilio pirkėjo patikinimu tam nesant būtinybės ir išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, o informaciją apie tai, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje iki šiol yra nurodomas kaip transporto priemonės savininkas ir apie transporto priemonei taikytą turto areštą sužinojo tik ėmęsis tvarkyti teisinius klausimus dėl santuokos nutraukimo su atsakove, kreipęsis į teisininkus.

Pripažindamas sandorius niekiniais ir spręsdamas dėl jų padarinių teismas turi pareigas veikti ex officio (pagal pareigas). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kadangi disponavimo teisė parduodamam automobiliui buvo apribota, automobilis 2011 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, galiojant minėtam draudimui, trečiajam asmeniui buvo perduotas neteisėtai. Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“), nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudarytas sandoris (2011 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis) pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio), nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, ir laikoma, jog sandoris neįsigaliojo, o nuosavybės teisės pirkėjui neperėjo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus dėl turto padalinimo – jog ieškovas vis dar yra automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juridinis savininkas, automobilis įgytas ieškovo 2009 metais asmeninėmis lėšomis, šalims jau faktiškai nustojus kartu gyventi, nevedant bendro ūkio ir nebepalaikant jokių ryšių, teismui padarius išvadą, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1992 m. spalio 1 d., be to, pripažinus šio automobilio perleidimą 2011 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi niekiniu bei negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, ir nuosavybės teisėms neperėjus trečiajam asmeniui, pripažįsta automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 str.).

Dėl sutuoktinių prievolių

Ieškovas nurodė, kad pradėjus ruošti dokumentus teismui, paaiškėjo, kad atsakovė turi skolos išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, apie šį įsiskolinimą ieškovui niekada nebuvo žinoma, ieškovas jau daug metų gyvena atskirai, todėl ieškovas su šios prievolės vykdymu nėra susijęs, ir ši prievolė pripažintina asmenine atsakovės prievole, susidariusi dėl jos asmeninių poreikių tenkinimo.

Iš ieškovo ieškinio ir pridėtų įrodymų nustatyta, jog antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. L2-0576-325/2005 pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 171,30 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, naudai.

Pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. teismo įsakymą, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė GSM“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva) naudai iš skolininkės D. P. priteista 168,40 Eur (581,45 Lt) skola, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2005 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2,90 Eur (10,00 Lt) bylinėjimosi išlaidos.

Antstolio Z. Zenkevičiaus 2018 m. rugsėjo 20 d. pažymos apie skolą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, skola iš D. P. neišieškota, skolos likutis – 171,30 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovės įsiskolinimas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ atsirado už atsakovės naudojimąsi telefono paslaugomis šalims gyvenant atskirai, be to, teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1992 m. spalio 1 d., kreditorinis įsipareigojimas pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas atsakovės D. P. asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau konstatavus, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui iš atsakovės išieškoma 37,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Ieškovo atstovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismui dokumentų, patvirtinančių šias faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovui šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškovo A. P. ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1989 m. sausio 13 d. Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – P. ir P.

Nustatyti, kad teisiniai padariniai sutuoktinių A. P. ir D. P. turtinėms teisėms, nutraukiant santuoką, atsirado nuo 1992 m. spalio 1 d.

Pripažinti ieškovo A. P. asmenine nuosavybe automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovės D. P. įsiskolinimas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ pagal Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų) 2005 m. balandžio 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-0576-325/2005 ir su šios prievolės vykdymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) susijusios išlaidos yra atsakovės D. P. asmeninė prievolė.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės D. P. 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.