Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-3204-911/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2-3204-911/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01315-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3204-911/2020Proceso Nr. 2-06-3-01315-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1170,40 Eur žalos atlyginimą, kaip padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020-03-05 tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-23-903/2020 atsakovui už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padymą, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Šioje byloje teismas nustatė, jog E. N. 2018 m. gegužės 9 d., apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjų Ž. G. ir A. B., bandant jam uždėti antrankius, rankomis suėmęs už kaklo, smaugė Ž. G., padarydamas jam kaklo raumenų sumušimą, patempimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad E. N. sužalojo Ž. G. ir A. B., tai padarė suvokdamas savo veiksmų esmę (E. N. sutriko psichika, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo VS tyrėjo Ž. G. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Remiantis Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 1965 nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018-05-09 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Dėl šio įvykio, įvykusio 2018-05-09, ieškovas Klaipėdos apskrities VPK išmokėjo nukentėjusiam policijos pareigūnui Ž. G. 1170,40 Eur dydžio kompensaciją. Duomenų, jog nurodytą sumą atsakovas būtų atlyginęs, byloje nėra.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai deliktiniai teisiniai santykiai. Ieškovų prašomi atlyginti nuostoliai atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-23-903/2020. 2018 liepos 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl A. B. ir Ž. G. patirtų sužalojimų ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1965 taip pat nurodyta, jog atsakovas padarė uždraustą veiką, sutrikdė sveikatą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo VS tyrėjui Ž. G.. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą – ieškovas Klaipėdos apskrities VPK, išmokėjo nukentėjusiam tyrėjui Ž. G. 1170,40 Eur kompensaciją bei įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo regreso tvarka (CK 6.280 str.). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas, patyręs išlaidas kompensacijai ir kitoms išmokoms tarnybos metu sužalotam pareigūnui išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalą asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimas priteisti nukentėjusiam pareigūnui išmokėtą 1170,40 Eur dydžio kompensaciją yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, kad ieškovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovo ieškinys turi būti apmokamas 26 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo valstybei priteisiamas 26 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1170,40 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų 40 centų) žalos atlyginimą ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė