Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-02-12 · Byla Nr. M1-23-903/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
M1-23-903/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21866-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis
Ž. G., A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-23-903/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21866-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.9.; 2.10.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Indrei Valaitytei, Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nukentėjusiesiems Ž. G., A. B.,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. N. gynėjui advokatui J. S. bei jo šeimos nariams A. N. ir A. N.,

ekspertei L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Kauno g. 23-73, Klaipėdoje, nedirbančiam, 10 klasių išsilavinimo, nevedusiam, teistam: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2017 m. spalio 13 d.; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda; 4) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudos bausme, arešto bausmę atlikęs 2018 m. birželio 8 d., teistumas neišnykęs,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 286 straipsnyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams:

jis 2018 m. gegužės 9 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sulaikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjų Ž. G. ir A. B., bandant jam uždėti antrankius, rankomis suėmęs už kaklo, smaugė Ž. G., padarydamas jam kaklo raumenų sumušimą, patempimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to prasidėjus grumtynėms, pargriovė Ž. G. ir A. B. į kambaryje buvusią spintą, dėl ko A. B. buvo apibraižyta dešinė ranka, po to A. B. ranka sudavė per rankas, išmušdamas antrankius, bei stipriai suspaudė kairę ranką, taip padarydamas A. B. odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, intradermalines kraujosruvas dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą. Tokiu būdu jis panaudojamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams Ž. G. ir A. B..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. G. parodė, kad buvo gautas iškvietimas B lygio. Kiek pamena, buvo pranešta, kad yra agresyvus asmuo ir jam yra paskirta paieška ar areštas. Kai atvyko į įvykio vietą, juos prie laiptinės pasitiko E. N. mama, kuri perspėjo, kad reikia saugotis E. N., nes jis yra agresyvus. Taip pat ji nurodė, kad E. N. yra savo kambaryje. Kai nuėjo į kambarį, E. N. dėjosi daiktus. Jie prisistatė ir pasakė, kodėl atvažiavo. E. N. paklausė, kodėl jie atvažiavo. Jie atsakė, kad jis turi vykti į komisariatą dėl paieškos ar arešto. Tuomet E. N. pradėjo nervuotis, sakė, kad niekur nevažiuos. Jie dar kartą jam pakartojo teisėtą reikalavimą, kad jis turėtų važiuoti iki komisariato, tam, kad išsiaiškinti dėl paieškos ar arešto. Tačiau E. N. ir toliau kartojo, kad jis niekur nevažiuos. Jis su kolege priėjo prie jo, norėjo paimti už rankos ir vestis prie mašinos, bet E. N. ištraukė jo ranką iš savo rankos ir pradėjo smaugti, pritrūko oro. Prasidėjo grumtynės. Per grumtynes atsidūrė prie lovos. E. N. laikė jį už kaklo, o jis vis bandė išsivaduoti. Kolegė taip pat laikė jam už rankos, bandė sulaikyti. Besigrumiant neišlaikė pusiausvyros ir krito į spintą. Krito į spintą iš inercijos. E. N. laikė už kaklo, muistėsi. Jis išsivadavo jau stojantis iš spintos. Tada bandė jį iškelti, patys stotis ir toliau bandyti jį sulaikyti. E. N. priešinosi, todėl bandė jį perversti ir uždėti antrankius. Prieš krentant, bandė E. N. užlaužti ranką, pakišti koją. Tuomet griuvo ant lovos, nukrito ant lovos skersai ir bandė pilnai užlaužti rankas. Kolegė krito, nes ji buvo įsikibusi į E. N.. E. N. maskatavosi rankomis, jis bijojo, kad netrenktų kolegei, nesužalotų jos. E. N. bandė kolegei iš rankų išmušti antrankius. Negali tiksliai pasakyti, bet kiek pamena, E. N. kolegei trenkė iš viršaus į apačią. Kai E. N. trenkė, jis jam laikė už rankų. Visose grumtynėse buvo daug painiavos. Tiesiog bandydavo paimti už rankos ir užlaužti, kad uždėti antrankius. Kai parvertė ant lovos, kad E. N. daugiau nesimuistytų, jis su keliu prispaudė jo kaklą iš viršaus. Kai jie buvo pargriuvę ant lovos, atėjo E. N. mama, padavė antrankius kolegei. Jos nebuvo visą laiką kambaryje. Kai buvo ant lovos, E. N. tėtis laikė jam ranką, paskui jis padėjo E. N. išvesti. Kai uždėjo antrankius ir bandė išvesti E. N., jis spyrė į spintelę ir išmušė stiklus. Kvietė papildomą pagalbą, nes visą laiką vyko grumtynės, nebuvo laiko net pasinaudoti racija. Tik, kai užspaudė kaklą ir atėjo padėti tėtis, tuomet jau kvietė pagalbą. Nes nebuvo pilnai jo sulaikę. Be smaugimo daugiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu iš E. N. nebuvo. Po įvykio A. B. buvo apibraižytos rankos. Tą dieną daugiau tokių iškvietimų su pasipriešinimu nebuvo, pradėjo dirbti nuo 8 val. ryto. iki pietų. Skausmas jautėsi iš karto po įvykio, bet manė, kad tai praeis, bet vėliau pradėjo tirpti šonas. Tą pačią dieną kreipėsi į medikus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad buvo 2018 metų gegužės 9 diena. Dirbo pagal numatytą grafiką su kolega Ž. G., apie 11.11 val. gavo pranešimą į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl smurto artimoje aplinkoje, kur, galimai, smurtauja sūnus ir, kad sūnus gali būti paieškomas. Nuvykus kieme buvo įtariamojo mama ir sesuo, kurios pasakė, kad pasiimtume visus ginklus, nes sūnus yra agresyvus. Jie iš karto įėjo į vidų. Buto durys buvo atviros. Prie durų ji įjungė „Body“ kamerą, bet nepažiūrėjo, ar tikrai įjungė. Jie įėjo į vidų. Ėjo koridoriumi tiesiai ir priešais buvo durys, kurios buvo uždarytos. Pravėrus duris, pamatė asmenį prie spintos, kuris kraustėsi drabužius. Įėjo, prisistatė, pasakė, kokiu tikslu atvyko. Pasakė jam, kad reikės vykti į komisariatą, kad galėtų patikrinti, ar jis yra paieškomas, ar ne. Asmuo pasakė, kad niekur nevyks. Savo reikalavimą pakartojo kelis kartus, bet jis pradėjo mosuoti rankomis ir teigė, kad niekur nevyks. Tuomet kolega suėmė jam už dešinės rankos, o ji – už kairės, nes bandė jį sulaikyti, bet jis aktyviais veiksmais priešinosi, bandė smaugti kolegą. E. N. dešine ranka apkabino kolegą ir bandė smaugti. Ji tuo metu bandė išlaikyti jo kairiąją ranką ir užlaužti už nugaros, kad galėtų uždėti antrankius, bet jis muistėsi, priešinosi. Besumuistant visi įkrito į spintą, kurios durys buvo praviros. Kai atsistojo, bandė vėl fiksuoti jo rankas ir uždėti antrankius, bet jis jai per rankas, kuriose laikė antrankius, smūgiavo. Nežino, į kurią vietą jis norėjo trenkti, bet gavosi taip, kad trenkė per rankas ir antrankiai iškrito iš rankų. Dar bandė su alkūne smūgiuoti kolegai, bet kolega išvengė smūgio. Paskui jis dešine alkūne išdaužė spintelės stiklą, muistėsi, nepasidavė. Jie bandė parversti ant lovos, bet jis, įsispyręs su kojomis, neleido to padaryti. Mama stovėjo tarpduryje, kuomet bandė jį sulaikyti. Tėtis į kambarį įėjo vėliau. Jis įėjo prieš jiems paguldant E. N., nes jis jiems padėjo tai padaryti. Tėtis įėjo, kai jie bandė jį parversti ant lovos. Tėtis padėjo jį parversti ant lovos. Jis buvo paguldytas pilvu ant lovos. Bandė jam uždėti antrankius, bet jis muistėsi toliau. Tuomet kolega bandė iškviesti kitą ekipažą į pagalbą, nes negalėjo jam uždėti antrankių. Šiaip ne taip uždėjo jam antrankius, bet jis sugebėjo ištraukti kairiąją ranką iš antrankių. Tada kolega stipriau jam užlaužė ranką ir uždėjo jam antrankius. Tuomet jis buvo išvestas. Eidamas lauk dar spėjo išdaužti stiklą. Išvedus jį į lauką, atvažiavo kitas ekipažas, kuris jį išsivežė. Virstant į spintą, iš pradžių nepastebėjo sužalojimų, bet vėliau lauke pamatė, kad jos rankos nubrozdintos. Vėliau atsirado ir mėlynės ant abiejų rankų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad E. N. jai yra girdėtas. Su E. N. teko bendrauti ne vieną kartą. Teko vesdinti E. N. į teismą ne vieną kartą, sulaikinėti taip pat ir namuose. Namuose teko sulaikinėti vieną kartą. Nepamena, kada tiksliai, bet, atrodo, kad tai buvo vasara ir jie gavo iš Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ar nuosprendį, kad buvo jis nuteistas 30 parų arešto bausme. Nuvažiavo į jo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykę paklausė, ar yra E. N., bet tėtis, pasakė, kad jis čia negyvena ir jo nėra ir uždarė duris prieš akis. Todėl ieškojome E. N. toliau. Kiek žino iš kolegės, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. E. N. paieška tuomet dar nebuvo paskelbta. Kiek pamena, atvykusi bendravo su tėčiu. Ten buvo ne vieną kartą. Esmė tame, kad visuomet duris atidarydavo arba mama, arba tėtis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad E. N. neprisimena. Įvykį prisimena, kuomet kolegai reikėjo pagalbos, bet vardų, pavardžių neprisimena. Buvo gautas iškvietimas padėtin kitam ekipažui. Kai atvyko perėmė asmenį ir parvežė į komisariatą. Asmuo buvo jau lauke, laukė prie automobilio. Kolegos jau buvo jį sulaikę. Asmuo elgėsi neramiai, muistėsi, todėl reikėjo jį laikyti, kad neištrūktų. Jis buvo prispaustas prie automobilio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. N. parodė, kad tą dieną jo vyrui skambučiu pranešė, kad sūnus turi prisistatyti į policiją, nes turi vykti į Šiaulius. Pasakė, kad, jeigu jis neatvyks, jie atvažiuos jo pasiimti. Vyras pažadino sūnų ir pasakė, kad jam reikia prisistatyti į policijos poskyrį. E. N. susinervino dėl to skambučio, atsikėlė, pradėjo ruoštis. Taip pat jis pradėjo muistytis, nervuotis, kodėl privalo vykti. Jis yra sirgęs depresija, todėl nesusigaudė savo veiksmuose. Jis elgėsi neramiai. E. N. vaikščiojo neramiai, pradėjo depresuoti ir muistytis, mėtyti rankinę todėl ji iškvietė policiją. Atvažiavo policija, o E. N. stovėjo savo kambaryje prie spintos. Mano, kad E. N. tikrai suprato, jog tai buvo policijos pareigūnai. Policijai pasakė, kad renka savo daiktus. Ji nebuvo visą laiką kambaryje, nes jai buvo šokas. Vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, nes jai buvo baisu žiūrėti. Iš pradžių ji matė visus pareigūnų veiksmus. Matė, kaip pareigūnai priėjo prie E. N., kaip jie apsisuko, kaip atsidūrė prie lovos. Ji stovėjo tarpduryje. Pareigūnus matė iš nugaros. Jie paklausė, ką jis veikia, o jis atsakė, kad renka daiktus. Policininkas priėjo prie E. N., jie apsisuko ir krito ant lovos ir norėjo uždėti jam antrankius. Policininkas buvo atsistojęs jam tarp kojų ir laikė jam sprandą. Policijos pareigūnė taip pat laikė, bet jai iškrito antrankiai ant grindų. Policijos pareigūnė paprašė, kad ji paduotų antrankius. Policininkas laikė jam už gerklės, spaudė tarp kojų. Policininkė jam taip pat spaudė ranką. E. N. laisvų rankų iš viso neturėjo. Pareigūnai buvo užstoję E. N., bet ji yra tikra, kad E. N. netrenkė policijos pareigūnams. E. N. numetė kėdę ant žemės, patalynę, sakė, kad išdauš langą, šnekėjo nesąmones. Baldų nedaužė, spinta jau buvo sulaužyta. Jos vyras padėjo policininkams palaikyti ranką. Tai buvo tas momentas, kai policininkai norėjo uždėti antrankius. Paskui policininkai E. N. surakino ir išvedė. Išėjus į lauką, policininkė paklausė, ar ji rašys pareiškimą. Ji atsakė, kad nerašys pareiškimo, kad, jei reikės, vėliau parašys, nes jai taip pat buvo šokas tuo metu. Sūnus nesipriešino policijos pareigūnams. Jis tiesiog stovėjo prie spintos. Kai buvo lauke ji nematė nei ant A. B., nei ant policininko jokių nubrozdinimų. Tai nebuvo pirmas jo agresyvus elgesys. Kuomet jis gulėjo ligoninėje, taip pat kvietė ir policiją, ir greitąją pagalbą. Taip pat buvo kvietusi policiją, kuomet jis sugadino duris.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad tyrėja paskambino jam į namus ir pasakė, kad sūnus ruoštųsi, nes turi vykti į įkalinimo įstaigą. Sūnus pagalvojo, kad jie paskambino, todėl supykęs trenkė į kėdę. Tada jie iškvietė pareigūnus, nes E. N. pradėjo panikuoti, niršti. Policijos pareigūnus iškvietė žmona. Žmona atidarė duris pareigūnams, ji buvo kambaryje. Tuo metu kambaryje buvo ir dukra, tačiau ji kambaryje buvo ne visą laiką, nes vis išbėgdavo į lauką. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis nuėjo į kitą kambarį. Matė, kad sūnus stovėjo prie kuprinės. Girdėjo, kaip jis klausia pareigūnų, už ką jie jį veža. Paskui prasidėjo garsai, jis įbėgo į kambarį. Pareigūnas sūnų laikė už gerklės, jis čiupo už kitos rankos, nes nenorėjau, kad sūnus ką nors padarytų policijos pareigūnams. Pareigūnė norėjo uždėti antrankius, bet jie iškrito. Tuomet pareigūnas jį permetė, uždėjo koją ir vertė ant lovos. Su keliu spaudė jam organus. Nesupranta, kaip sūnus galėjo smaugti, jei jis laikė vieną ranką, o pareigūnas kitą ranką. Jis ne nuo pat pradžių buvo kambaryje su E. N.. Neatsimena, ką tuo metu dar sakė pareigūnai. Kodėl jie vartėsi, jis nežino, nes nematė. Sūnus pareigūnei neišmušė antrankių. Pareigūnas vis stipriau spaudė už kaklo E. N., todėl bijojo, kad po to jie neapkaltintų jo sūnaus. Jo sūnus nieko nedarė. Jis tik bijojo, kad dėl smaugimo, jis nepradėtų ko nors daryti, todėl laikė ranką. Tėviška nuojauta sakė, kad sūnus gali kažką padaryti policijos pareigūnams, nes jis buvo smaugiamas. Anksčiau buvo skambinta policijos pareigūnams, nes sūnui užeidavo priepuoliai. Kai jį vedė, jis įdaužė su koja į stiklus, nes jis, turbūt, norėjo jam įspirti, nes manė, kad jis kaltas. Iš dalies mano, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo meluoti. Anksčiau neturėjo konfliktų su šiais pareigūnais. Iškvietė policijos pareigūnus, nes sūnus pradėjo agresyviai elgtis. Norėtų švelnesnio gydymo sūnui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. N. parodė, kad ji tik matė policijos pareigūnus bute, kaip jos brolis buvo prispaustas. Jie šūkavo, o ji prašė brolio, kad jis nurimtų. Brolis šūkavo, rėkavo, pradėjo trankytis, nes buvo susinervinęs. Kas buvo vėliau nebepamena. Tik, kai atėjo jo aplankyti, jis buvo apibrozdintas. Brolis buvo prispaustas prie lovos su koja per kulkšnį. Ant lovos buvo nukritę 4 asmenys. E. N. nebuvo dar nurimęs, kuomet atvažiavo policija. Jai atrodo, kad jis dar labiau susinervino. Daugiau nieko nematė. Ji vaikščiojo iš kambario į lauką. Kai lauke stovėjo negirdėjo, kad Evaldas šūkautų. Ji į kambarį įėjo tik vieną kartą, todėl daug nieko nematė. E. N. sakė, kad nurimtų ir važiuotų su policininkais. E. N. buvo prispaustas, todėl ir sakė, kad nusiramintų ir važiuotų su policininkais. Policininkams nieko nesakė. Nežinojo, kam jos tėvai iškvietė policijos pareigūnus. Ji kitur gyvena ir tiesiog atėjo, bet nežinojo, kam iškvietė pareigūnus. Kai pamatė prispaustą brolį, mama buvo virtuvėje arba mažajame kambaryje, o tėtis buvo kambaryje. Neprisimena, ką tuo metu darė jos tėtis. Kiek pamena, prieš išeidamas, E. N. sudaužė dar stiklą. Daugiau ji nieko nematė. Ji anksčiau nėra kvietusi broliui policijos. Ji su juo gerai sutaria. Negali pasakyti, ar anksčiau mama su tėčiu yra kvietusi policiją E. N. ir kokia šiuo metu yra brolio sveikatos būklė. Gal ir yra šiuo metu E. N. ramesnis, nes kai paskambina jam, jis daugiau kalba su ja.

Iš 2018 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotos 2018 m. gegužės 8 d. nukentėjusiųjų Ž. G. bei A. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės (1 t., 1 b. l.).

Iš 2018 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (1 t., 14-21 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. gegužės 9 d. 11.11 val. gautas pranešimas iš A. N., jog neblaivus sūnus laužia buto duris, bando patekti į vidų, sūnus yra paieškomas, GMP nereikia, mažamečių nėra (1 t., 22-26 b. l.).

Iš 2018 m. gegužės 9 d. policijos pareigūno Ž. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gegužės 9 d., apie 11.13 val. patruliuojant kartu su tyrėja A. B. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neblaivus sūnus laužia buto duris, bando patekti į vidų. Pranešėja sako, kad sūnus yra paieškomas. Atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad policiją kvietė A. N., ji buvo lauke, nurodė butą, viduje buvo sūnus E. N.. Paprašius E. N. eiti kartu su jais, jis atsisakė, tada pakartojo prašymą ir nurodė, kad jei nevykdys policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, bus panaudota fizinės prievartos veiksmai. E. N. nepakluso, bandant jam uždėti antrankius pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, stanginti rankas, bandė smaugti jį, smūgiuoti rankomis, ėmė spardytis kojomis, taip išdauždamas kambaryje esančios spintelės durelių stiklus. Parvertus E. N. ant lovos, buvo uždėti antrankiai, tačiau ir toliau E. N. priešinosi, kol buvo nuvestas iki policijos automobilio. Kadangi policijos automobilis L1111 nepritaikytas transportuoti agresyvius asmenis, siekiant apsaugoti policijos turtą nuo apgadinimų, buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas L1925. A. N. nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo, fizinio skausmo sūnus E. N. nesukėlė, pretenzijų dėl išdaužto spintelės durų stiklo neturi. Atvykus į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK OVS budėtojų dalį nustatyta, kad pagal Klaipėdos teismo 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-493-326/2018 E. N. paskirta 30 parų arešto, E. N. uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., 29 b. l.).

Iš 2018 m. gegužės 9 d. policijos pareigūnės A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir policijos pareigūnas Ž. G. (1 t., 30 b. l.).

Iš 2018 m. gegužės 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, intradermalinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. iki 2018 m. gegužės 11 d., 9.35 val. A. B. nustatyti sužalojimai, kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Randai kaip sužalojimai nekvalifikuojami (1 t., 40-41 b. l.).

Iš 2018 m. liepos 13 d. akistatos protokolo tarp A. B. ir E. N. matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (1 t., 54-55 b. l).

Iš 2018 m. gegužės 9 d. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad Ž. G. nustatytas kaklo raumenų sumušimas, patempimas (1 t., 63-64 b. l.).

Iš 2018 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. G. nustatytas kaklo raumenų sumušimas, patempimas. Ž. G. padarytas kaklo raumenų sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 81-82 b. l.).

Iš 2018 m. liepos 13 d. akistatos protokolo tarp Ž. G. ir E. N. matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (1 t., 91-92 b. l).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K- 67/2014, 2K-69-976/2015).

Nors E. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis pareigūnams nesipriešino, pareigūnui už kaklo suėmęs nebuvo, grumtynių nebuvo, su pareigūnais į spintą neįgriuvo, pareigūnei į ranką nesudavė, jos rankos nespaudė, tačiau tokia jo versija yra paneigta iš esmės nukentėjusiųjų policijos pareigūnų Ž. G. ir A. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Šie liudytojai iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek per apklausas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados, kuriomis vėlgi teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė patys tėvai dėl agresyvaus sūnaus elgesio, kuris buvo akivaizdžiai matomas konflikto su atvykusiais policijos pareigūnais metu. Nors liudytojai tėvai A. N. ir A. N. nurodė, kad jų sūnus prieš policijos pareigūnus nesmurtavo, tačiau iš pačių šių liudytojų parodymų, taip pat nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tėvai ne visą laiką buvo kambaryje, kur vyko konfliktas, jie galėjo ir nematyti nukentėjusiųjų nurodytų įvykio aplinkybių apie E. N. smurtinius veiksmus, dėl ko teismas laiko šių liudytojų parodymus nepatikimais, juolab, kad jie yra E. N. tėvai ir yra suinteresuoti padėti E. N. išvengti atsakomybės. Be to, byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai Ž. G. ir A. B. turėtų pagrindą apkalbėti E. N. ar būtų suinteresuoti iš jo pasipelnyti.

Taigi nekyla abejonių, jog E. N. 2018 m. gegužės 9 d., apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sulaikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjų Ž. G. ir A. B., bandant jam uždėti antrankius, rankomis suėmęs už kaklo, smaugė Ž. G., padarydamas jam kaklo raumenų sumušimą, patempimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to prasidėjus grumtynėms, pargriovė Ž. G. ir A. B. į kambaryje buvusią spintą, dėl ko A. B. buvo apibraižyta dešinė ranka, po to A. B. ranka sudavė per rankas, išmušdamas antrankius, bei stipriai suspaudė kairę ranką, taip padarydamas A. B. odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, intradermalines kraujosruvas dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą. Tokiais veiksmais E. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės

Iš 2019 m. rugpjūčio 1 d.-rugpjūčio 6 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiuo metu E. N. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu) bei lengvu protiniu atsilikimu, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Dėl psichikos būsenos jis šiuo metu negali adekvačiai suprasti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. E. N. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 t., 182-186 b. l).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad E. N. ligos pradžia yra 2018 metų pabaiga. Viskas prasidėjo nuo išreikštos psichozinės simptomatikos. Iki tol jie jokių duomenų neturi, kad jis būtų sirgęs, kad būtų kreipęsis dėl ligos. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio gydymas buvo pradėtas. Tuomet buvo nustatyta ūmi psichozė. Paranoidinė šizofremija nustatyta po pusės metų. Ekspertizės metu liga jau buvo nustatyta. Ekspertizė buvo atlikta 2019 metų rugpjūčio mėnesio 1-6 dienomis. Šizofrenija susirgo 2018 metais gruodžio mėnesį. Tai yra ligos pradžia. Šiam asmeniui siūlo stacionarų gydymą, nes duomenų apie ambulatorinį gydymą neturėjo, matė išliekančią psichozinę simptomatiką, neadekvatų elgesį, mąstymo sutrikimus, todėl šiam žmogui reikalingas stacionarus gydymas, nes jis yra nekritiškas ligos atžvilgiu. Taip pat duomenų, kad jis būtų gydęsis, nebuvo. Jeigu būtų buvę iš anksčiau psichozių, tai jos būtų pastebėtos. Gruodžio mėnesį buvo konstatuota ūmi psichozė. Tai reiškia, kad nesitęsiantis daugiau nei 3 mėnesius. Iš principo - 6 mėnesiai po nusikaltimo. Tas neapima nusikaltimo laikotarpio. Kadangi duomenų apie gydymą nėra, todėl ryškių elgesio sutrikimų nustatyta nebuvo. Kai buvo atliekama ekspertizė, jos nuomone, jam buvo reikalingas stacionarus gydymas.

Teisiamojo posėdžio metu Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytoja S. G. paaiškino, kad šiuo metu E. N. negydo. E. N. pas ją apsilankė 2019 metų sausio 23 dieną, išsirašius iš ligoninės gydymo pratęsimui. Tuomet ji jam buvo išrašiusi vaistus ir tiek jį tematė. Kiek jai žinoma, vėliau jis gydėsi stacionare. 2019 metų gegužės 19 dieną buvo hospitalizuotas, nes buvo iškviesta greitoji pagalba, kurią kvietė namiškiai ir tęsė gydymą iki birželio 7 dienos. Tuomet buvo patikslinti sutrikimai ir buvo rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Vėliau jis nebesilankė. Jis apsilankė pas kitą gydytoją – G. Š.. Tie kartai buvo fiksuoti liepos 9 d. ir liepos 11 d. Tuomet du kartus buvo suleisti vaistai ambulatoriniame skyriuje. Tiek yra pas mane žinių. Iš pradžių buvo paskirtas stacionarus gydymas pratęsimui. Pirmas gydymas buvo nustatytas ligoninėje ir buvo rekomenduota tęsti tą gydymą, bet jis atsisakė. Tai yra fiksuota gydytojos. Dar jis sutiko susileisti vaistus, bet šiuo metu šie vaistai netiekiami į Lietuvą. Būtų galima parinkti ir kitus. Yra išrašai iš stacionaro, kad jis turėtų vartoti vaistus, nes jam gydymas buvo pratęstas. Fiksuotas suleidimas buvo rugpjūčio 1 d. Jam buvo paskirta leisti vaistus kas 3 savaites. Jei yra šalutinis poveikis, asmuo turi ateiti pas gydytoją ir tada sprendžiama, ką toliau daryti. Žinoma, kad yra įvairių gydymo alternatyvų. Kai žmogus nesigydo, nevartoja vaistus, ambulatorinis gydymas nėra galimas.

A. N. dėl sūnaus sveikatos būklės teisiamųjų posėdžių metu paaiškino, kad dabar negali pasakyti, ar sūnui reikalingas priverstinis gydymas, nes jie dabar gydosi, jam yra leidžiami vaistai, bendrauja su medikais. Gydytoja S. G. išėjo atostogauti, todėl ėjo pas tą jauną gydytoją (G. Š.). Gėrė visą mėnesį vaistus tabletėmis. Vėliau sūnus gulėjo ligoninėje, leidosi vaistus. Pas tą jauną gydytoją buvo vasarą. Fiksuojama būdavo procedūriniame. Ji jį atvesdavo ir jis nueidavo susileisti vaistus. Paskutinis kartas buvo rugsėjo mėnesį. Dar ieškojo vaistų Palangoje, nes čia nerado. Procedūriniame seselė suleisdavo vaistus. Po rugsėjo mėnesio daugiau nebuvo apsilankę, nes ji paskaitė vaistų aprašymą, o ten tikra „bomba“. Nesikreipė, kad pakeistų vaistus. Po tų vaistų vartojimo sūnui buvo labai blogai. Jis visas drebėjo, kapiliarai sproginėjo. Ji nusprendė nebegydyti, nes nuo vaistų sūnui buvo labai blogai. Paskutiniu metu Klaipėdos psichikos sveikatos centre sūnus lankosi kas dvi savaites, jis jaučiasi normaliai, gydymo įstaigai pretenzijų nebeturi, sutarė dėl tinkamo gydymo procedūrų.

Iš 2019 m. gruodžio 17 d. VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicinos duomenų išrašo matyti, kad E. N. šiuo metu gydosi jų įstaigoje, lankėsi 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 17 d.

Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad E. N. po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Nepaisant to, kad anksčiau minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad E. N. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką patvirtino ir šią ekspertizę atlikusi ekspertė L. Š. teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 23 d., metu, o Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė S. G. teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 19 d., metu nurodė, kad paskutinį kartą E. N. vaistai buvo suleisti 2019 m. rugpjūčio 1 d., po to jis į gydymo įstaigą nebeatvyko, ką patvirtino E. N. mama, nurodžiusi, kad dėl vaistų šalutinio poveikio ji nutraukė E. N. gydymą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gruodžio 27 d. į bylą buvo pateiktas Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2019 m. gruodžio 17 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad E. N. šiuo metu gydosi jų įstaigoje, lankėsi 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 17 d., o teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. sausio 15 d., metu E. N. mama nurodė, kad sūnus E. N. Klaipėdos psichikos sveikatos centre lankosi kas dvi savaites, jaučiasi normaliai, sutarė dėl tinkamo gydymo procedūrų ir pretenzijų gydymo įstaigai neturi, sprendžia, kad šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas ir teismo psichiatrės ekspertės L. Š. rekomenduojamas taikyti E. N. stacionarinis gydymas būtų per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė, nes E. N. dabartinė būsena nepateisintų izoliavimo nuo visuomenės, todėl mano, kad šiuo atveju galima pritaikyti švelnesnes priemones visuomenės interesui apsaugoti, ir daro išvadą, jog E. N. galima pritaikyti efektyvų medikamentinį gydymą leidžiamais vaistais ambulatoriškai. Taigi, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, E. N. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo Ž. G., bei civilinį ieškinį dėl 15,26 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios A. B., kuriuos sužalojo E. N., gydymu, atlyginimo (1 t., 148-151, 160-163 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 429,20 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiajam Ž. G. išmokėta draudimo išmoka (1 t., 173-174 b. l.).

Šie civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. N. sužalojo Ž. G. ir A. B., tai padarė suvokdamas savo veiksmų esmę (E. N. sutriko psichika, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo), o civilinių ieškinių dydis pagrįstas pateiktais dokumentais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš E. N. 30,52 eurų (trisdešimt eurų ir 52 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui iš E. N. 429,20 eurų (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 20 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus