Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei N. P. dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nors atsakovė turi galimybę teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau gera valia jo neteikia. Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos yra 500 Eur. Atsakovas iš gaunamų pajamų turi ne tik tenkinti vaikų ir savo poreikius, bet ir vykdyti turimas prievoles kreditoriams. Jis vienas tenkinti visų vaikų poreikių nebeįstengia, jo skolos didėja.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas su nepilnamečiais vaikais ir sutuoktine gyvena 4 kambarių bute su visais patogumais. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos mokytis, ilsėtis, ugdyti gebėjimus. Šalių dukrai reikalinga plastinė operacija. Mergaitė sakė, kad su mama susitinka labai retai, 2-3 kartus per metus, kiekvieną sekmadienį mama paskambina telefonu, vieno susitikimo metu davė 30 Eur. Mergaitė teigė labai mylinti savo tėtį ir jo sutuoktinę, kurią vadina mama. Berniukas auga sveikas, su mama susitinka labai retai, vieną kartą ji davė 30 Eur, paskambina kiekvieną sekmadienį, tačiau jam neįdomu su ja kalbėti, savo mama laiko tėvo sutuoktinę. Ieškovo teigimu, vaikai dėl lėšų stokos mokamų būrelių nelanko. VTAS nurodė, kad ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turėtų būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 162).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, G. P. ir G. P. (t. 1, b. l. 86). 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o atsakovė kas mėnesį mokės po 100 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui iki jų pilnametystės (t. 1, b. l. 12-15).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu teismas nevertino nei vaikų poreikių, nei šalių turtinės padėties, todėl teismas, spręsdamas dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi atsižvelgti ir į tai ar sutartas išlaikymas atitinka šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai ar tėvai turi galimybes tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius.

Ieškovas nurodo, jog kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį maistui sudaro po 120 Eur, aprangai ir avalynei – po 60 Eur, išlaidos būstui (mokestis už komunalines paslaugas ir kredito dalis) – po 50 Eur (ieškovas su vaikais gyvena jo žmonai priklausančiame bute), sveikatos užtikrinimui – po 40 Eur, higienos reikmenims – po 40 Eur, laisvalaikiui – po 20 Eur, vaikai lanko progimnaziją (į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad po to kai buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas, šalių sūnus pradėjo eiti į mokyklą (t. 1, b. l. 17)), todėl šio poreikio užtikrinimui kiekvienam vaikui reikia po 40 Eur per mėnesį, kadangi dukrai reikalinga plastinė operacija, kurios kaina 3 000 Eur, kiekvieną mėnesį atsakovas taupo operacijai atidėdamas po 63 Eur, įvairioms šventėms – kiekvienam vaikui po 14 Eur per mėnesį. Vaikų poreikiai yra apriboti, jiems ne itin dažnai tenka pramogauti. Ieškovo skaičiavimu išlaidos sūnui per mėnesį sudaro vidutiniškai 394 Eur, dukrai – 456,50 Eur.

Ieškovo nurodyti vaikų poreikiai maistui, aprangai ir avalynei, būstui yra būtinieji vaiko poreikiai. Šiems poreikiams tenkinti ieškovo nurodytos sumos yra protingo dydžio. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos išlaidos sveikatos užtikrinimui, higienos reikmenims, mokyklos poreikiams yra nepagrįstai padidintos. Ieškovas nenurodė, kad vaikai turėtų ypatingų sveikatos problemų, higienos poreikių, kuriems tenkinti jiems kasmet reikėtų skirti beveik po 1000 Eur. Pažymėtina, kad mergaitės plastinei operacijai reikalingas lėšas atsakovas skaičiuoja atskirai. Taip pat nepagrįstai padidinta suma, reikalinga vaikų mokyklos poreikiams, teismo vertinimu ji nesiekia beveik 500 Eur per metus. Išlaidos laisvalaikiui ir šventėms nelaikytinos būtinomis, o nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovė nėra pajėgi tenkinti papildomų vaikų poreikių. Esant tokioms aplinkybėms, pagal galimybes nurodytus poreikius turi finansuoti ieškovas, laisvalaikis gali būti užtikrinamas lankantis nemokamuose renginiuose, žaidimų aikštelėse.

Ieškovas taip pat nurodo papildomą dukters plastinės operacijos poreikį. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad šalių dukra vaikystėje apdegė krūtinės ir pilvo zoną, yra pastebimi randai, rekomenduojamas gydymas randų šlifavimas arba odos transplantacija (t. 2, b. l. 141-142). Nors CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas, remiantis teismų praktika, tokiu atveju turėtų būti įrodytas jų dydis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Tokiu atveju dėl nurodytų išlaidų priteisimo galima kreiptis jas patyrus.

Tačiau teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, šalių dukra taip pat paaugo ir suprantama, kad jos poreikiai, sulaukus paauglystės, padidėjo. Be to, atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaikų poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei 2014 metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai padidėjo, vien būtiniems jų poreikiams tenkinti reikalinga mažiausiai 300 Eur per mėnesį suma kiekvienam.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad kuri nors šalis turėtų kitų išlaikytinių.

VĮ Registrų centras duomenimis ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (t. 3, b. l. 9-12). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. 2, b. l. 200). Nuo 2005 m. birželio 28 d. ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas (t. 1, b. l. 118-120), tačiau duomenų apie tai, kad šioje įmonėje gautų atlyginimą, byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris paskutiniu metu yra virš 500 Eur per mėnesį dydžio (t. 2, b. l. 175-185). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonės, kurioje dirba, vadovybė žadėjo pakelti darbo užmokestį iki 700 Eur per mėnesį.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 32, t. 2, b. l. 19-199), atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. 1, b. l. 33), juridinių asmenų akcijų taip pat nėra (t. 1, b. l. 117). Socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis atsakovė nedirba. Atsakovė pateikė duomenis, jog yra tik 35 proc. darbinga (t. 1, b. l. 63), dėl sumažėjusio darbingumo gauna išmokas, kurios pagal Socialinio draudimo fondo duomenis paskutiniuosius kelis mėnesius siekė daugiau nei po 200 Eur (nuo 209 Eur iki 223 Eur) (t. 2, b. l. 186-194).

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Jis turi transporto priemonių, gauna daugiau nei dvigubai didesnes pajamas, todėl turi galimybę teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi atsakovei nustatytas darbingumo lygis yra tik 35 procentai, ji negali prisidėti prie papildomų vaikų poreikių tenkinimo. Be to, dėl sveikatos būklės atsakovė patiria išlaidų vaistams (t. 1, b. l. 95-112, t. 2, b. l. 2-135), kas dar labiau mažina jos galimybes skirti vaikams reikalingą išlaikymą.

Iš pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, kad sumažintas darbingumas atsakovei nustatytas 2014-10-31, t.y. po santuokos nutraukimo. Tačiau 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad šalys dėl 100 Lt išlaikymo susitarė atsižvelgdamos į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Viešai skelbiamai duomenimis minimali mėnesinė alga santuokos nutraukimo metu sudarė 1000 Lt per mėnesį, iš ko matyti, kad sutarta vaikų išlaikymui skirtina suma buvo labai nedidelė, kas rodo, jog jau nutraukiant santuoką atsakovės sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios jos turtinė padėtis neleido teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Be to, šalys susitarė ir dėl ieškovo teiktino išlaikymo atsakovei, kas patvirtina jau tuomet buvusias atsakovės sveikatos problemas.

Atsakovė duomenis apie 2017 m. jai diagnozuotą necukrinį diabetą (t. 2, b. l. 160-161), tačiau nepateikė įrodymų apie dėl to patiriamas naujas papildomas išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas savo kasdieniams poreikiams tenkinti (t. II, b.l. 131-135), tačiau pastebėtina, kad ieškovas taip pat patiria tokias išlaidas.

Atsakovės darbingumo lygis siekia 35 procentus. Taigi atsakovė nėra visiškai nedarbinga. Nors nurodė, kad negali gauti darbo, jai sunku jį išlaikyti, tačiau tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikė. Visuotinai žinoma, kad yra darbų, kuriems nereikalinga aukšta kvalifikacija. Atsakovė pateikė įrodymus, kad mokosi, siekia persikvalifikuoti, kas rodo jos galimybes dirbti ir gauti papildomas pajamas. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir nors atsakovės galimybės ją vykdyti yra ribotos, ji turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nors atsakovė gauna tik virš 200 Eur per mėnesį siekiančias pajamas dėl jos dalinio nedarbingumo, pagal nustatytą darbingumo lygį ji turi galimybę dirbti, priešingų aplinkybių neįrodė, todėl manytina, kad ji gali gauti didesnes pajamas ir atitinkamai daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas, skirtingai nei atsakovė, yra visiškai darbingas, tačiau jam tenka didesnė atsakomybė ir išlaidų dalis kasdien rūpinantis vaikais, todėl atsakovė turi dėti maksimalias pastangas prisidėti materialiai.

Atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, į tai, kad ji neturi turto, į ieškovo finansinę padėtį, padidėjusius vaikų poreikius, teismas sprendžia ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Remiantis nustatytais vaikų būtinaisias poreikiais - ne mažiau nei 300 Eur per mėnesį, atsakovės darbingumo lygiu – 35 proc., spręstina, jog ji turi galimybę teikti kiekvienam vaikui po 50 Eur per mėnesį išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, mokamas po 50 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 20 d.) iki jų pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas prašo paskirti jį vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos teismo 2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, 3.3. punkte numatyta, kad ieškovui suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Išlaikymo dydžio pakeitimas šios nuostatos neįtakoja, todėl ieškovo reikalavimas pakartotinai nustatyti uzufrukto teisę yra perteklinis ir netenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 30,75 Eur žyminį mokestį. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėtas žyminis mokestis negali būti grąžintas, nes nėra galimybės jo įskaityti – mokėjimą patvirtinančiame įrodyme nėra duomenų apie mokėtoją, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas žyminio mokesčio jo pateiktame mokėjimo įrodyme nurodytu metu nemokėjo.

Ieškinys patenkintas 33,3 proc. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepriteisia iš atsakovės ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 60-61), kurios išlaidos sudaro 318,75 Eur (t. 2, b. l. 174). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 212,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis.

Byloje taip pat susidarė 5,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,60 Eur dalis.

Iš viso valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 215,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, CK 3.53, 3.192, 3.208 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1290-862/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą, nustatant, kad atsakovė N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečių vaikų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) per mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui (2017 m. birželio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,60 Eur (tris eurus 60 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 212,30 Eur (du šimtus dvylika eurų 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.