Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ėmėsi būtinų ir net papildomų veiksmų, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Pareiškėjos baro patalpose yra įrengtos baro kėdės, pilstomo alaus kranai, baro stalai, toks įrengimas sudaro galimybę pareiškėjos bare darbo laiku būti apie 30 klientų, kurių taip pat gali tilpti ir daugiau, atsižvelgiant į tai, kad ne visi klientai pageidauja sėdėti prie staliukų ar baro. Pareiškėjos baro lentynose yra išstatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami pagal klientų poreikius ir išpilstomi į vienkartines stiklines, bokalus (matyti iš pridedamo nurašymo akto) ar plastikinius grafinus, kurie yra be kamštelių, jų pareiškėjas neužsakinėja iš gamintojų. Kiekvienam klientui, perkančiam alkoholinius gėrimus, yra duodamos vienkartinės stiklinės arba vienkartiniai stikliukai. Užsakymai iš klientų priimami tik prie baro, o ne prie staliukų. Po 20:00 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais alkoholiniai gėrimai pareiškėjos bare parduodami ne vienetais, o tik mililitrais, tokiu laiku pareiškėja parduoda tik pilstomus ir tik ne gamyklinėje taroje laikomus alkoholinius gėrimus, kad jų pirkėjai negalėtų išsinešti. UAB „Masada“ baro patalpose yra įrengtas televizorius su interaktyvia, t. y. visą, parą veikiančia, „Keno-kamuoliukų“ loterija, kuri skirta bare besilankantiems klientams pramogauti, be to, įrengtas papildomas televizorius, kuriuo transliuojami pagrindiniai televizijos kanalai bei muzikiniai kanalai, kurie naudojami pareiškėjos bare kaip foninė muzika, taip pat bare rodomos įvairios sporto varžybų transliacijos. Klientams patiekiamas ir šildytas maistas. Klientams pateiktą plastikinę tarą, kurioje pateikiamas išpilstytas alkoholinis gėrimas, pareiškėja surenka ir perduoda plastikines pakuotes priimančiai ir perdirbančiai UAB „Ecoservice projektai“. Atvirai matomose UAB „Masada“ baro vietose yra pakabinti klientams skirti pranešimai apie tai, kad alkoholiniai gėrimai po 20.00 val. (po 15.00 val. sekmadieniais) gali būti vartojami tik vietoje taip pat, kad juos yra draudžiama išsinešti. Ties kasa yra pakabintas UAB „Masada“ direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka. Negana to, ant kiekvieno plastikinio grafino UAB „Masada“ iniciatyva klijuojami lipdukai, kuriuose klientams pakartotinai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje ir draudžiama juos išsinešti.

Tai, kad 2018-04-20 pareiškėjos baras „Lyra“ kaip ir visuomet vykdė įprastą baro veiklą, kuomet po 20:00 val. alkoholiniai gėrimai klientams yra tik išpilstomi ir skirti tik vartojimui vietoje – papildomai patvirtina keletas UAB „Masada“ baro pardavimų kvitų, kuriais užfiksuoti tą pačią dieną, t. y. 2018-04-20, buvę kitų baro klientų aptarnavimai. Iš kasos aparatų kvitų matyti, kad tą pačią, t. y. 2018-04-20, dieną, skirtingi baro klientai pirko įvairius gėrimus, įvairius kiekius, ir klientai, būdami bare, juos vartojo vietoje (tai matyti iš įsigyjamo nestandartinio (negamyklinio) kiekio alkoholinių gėrimų). Kliento V. T. atveju barmenei taip pat susidarė įspūdis, kad jis vartos nusipirktus alkoholinius gėrimus vietoje. V. T. pirko 1 l alaus, priėmė vienkartinę stiklinę. Todėl pats alkoholinį gėrimą su savimi išsinešęs iš baro asmuo, veikdamas priešiškai ir nepaisydamas rašytinių įspėjimų esančių bare ir netgi baro darbuotojos žodinio perspėjimo, nepaisė reikalavimų, elgėsi savaip, už ką nei UAB „Masada“, nei jos darbuotojai nėra ir negali būti atsakingi. Kiekvienas protingas žmogus, paduodamas pirkėjui alkoholiui vartoti tarą, šiuo atveju stiklinę, logiškai manys, kad šią tarą (stiklinę) paėmęs pirkėjas jį vartos vietoje – bare, o ne po kurio laiko iš baro su ja išeis. Pareiškėjos darbuotoja klientui pardavė pilstomą alų ir šį pilstomą alų supylė į kitą, t. y. į specialią gėrimo vartojimui vietoje skirtą tarą, kuri buvo be kamštelių. Todėl tiek pareiškėjo baro darbuotoja, tiek UAB „Masada“, kaip baro savininkas, atliko visus įmanomus aktyvius veiksmus, kurie leistų konstatuoti savo pareigų užtikrinimą. Tiek patalpų išplanavimas, tiek jose pastatyti stalai su kėdėmis, pastatytas įspėjimas apie vartojimo vietoje būtinybę, tiek atviras licencijos pateikimas, darbuotojos aktyvūs veiksmai parduodant alkoholio produktus, juos išpilstant ir patiekiant, žodinis įspėjimas apie vartojimo tvarką ir kt., neabejotinai laikytini maksimaliu ir pakankamu, realiu ir ne tik pasyviu, bet ir aktyviu pareigų užtikrinimu, jog alkoholinius gėrimus asmenys po 20.00 val. vartotų tik vietoje.

Pabrėžia, kad taip pat aktuali aplinkybė, jog Šiaulių apylinkės teismui įsiteisėjusiu nutarimu konstatavus, kad UAB „Masada“ darbuotoja 2018-01-11 prekybos atveju neatliko jokio Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo, tai prilyginama išvadai, kad tokio pažeidimo nepadarė ir pati įmonė – šiuo atveju, UAB „Masada“, nes nėra įmanoma situacija, kad vienu metu barmenė pareigą išpilstyti gėrimus ir užtikrinti vartojimą vietoje užtikrino, o kad įmonė tų pačių pareigų laikymosi veikdama per tą patį darbuotoją neužtikrino.

Teigia, kad ginčijamas nutarimas taip pat prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą.

Pareiškėjos įsitikinimu, būtina atkreipti dėmesį, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo nei tiesioginės ar netiesioginės tyčios, nei neatsargumo kaip kaltės formos, nei neteisėtų veiksmų atlikimo apskritai būtinų administracinei atsakomybei kilti. Darbuotojui parduodant klientui alkoholinius gėrimus, jis neturi jokių galimybių iš anksto žinoti kliento ketinimų, ar jis užsisako alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, ar planuoja šį alkoholį vartoti vietoje dalinai ar išsinešti su savimi, nepaisydamas pardavėjo nurodymų.

Nurodo, kad 2018-05-29 NTAKD protokolas surašytas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto teisės pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad pareiškėjos darbuotoja, pardavusi alkoholinių gėrimų, neva tai neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietoje. Tačiau protokole visiškai nėra išskirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) pareiškėja ir/ar jo darbuotoja pažeidė šių teisės normų nuostatas. Protokole nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėja ar darbuotoja neužtikrino, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas pardavimo vietoje. Nėra nurodyta, kokį kiekį alkoholio pirkėjas išsinešė – pilną butelį ar tik dalį nesuvartoto gėrimo, šių aplinkybių NTAKD nesiaiškino. Vadinasi, remiantis minėtu abstrakčiu protokolu, nebuvo pagrindo priimti ir skundžiamo nutarimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjos pateikta nuoroda į Šiaulių miesto apylinkės teismo 2018-03-07 nutartį yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje. Šiaulių miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje labai aiškiai nurodo, kad šioje byloje reikia įvertinti ar įmonė, kurioje dirbo darbuotoja, ėmėsi pakankamai priemonių, kad užtikrintų įstatymo reikalavimų laikymąsi.

Atkreipė dėmesį, kad 2018-05-29 protokolo Nr. ATK2-136 turinys atitinka reikalavimus nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnyje, t. y. jame nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis. Taip pat šiame protokole nurodyta ir įmonės konkreti neteisėta veika. Protokole suformuluojamas kaltinimas ir pažeidimo esmė, tuo tarpu nutarime dėl ekonominių sankcijų skyrimo pažeidimo kvalifikacija detalizuojama.

Juridinio asmens padaryto pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi kaltės pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Departamento nuomone, pareiškėja nevykdė veiklos atidžiai ir rūpestingai, nes pirkėjas iš įmonės baro išsinešė alų išpilstytą į 1 l talpos PET butelį. Pareiškėjos pasirinktas modelis išpilstyti alkoholinį gėrimą į plastikinius PET butelius iš esmės yra ydinga verslo praktika, neužtikrinanti alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje iškabinti įspėjamieji užrašai nėra pakankama ir efektyvi priemonė siekiant užtikrinti Alkoholio kontrolės reikalavimų laikymąsi.

Atsakovo NTAKD atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-07-19 nutarimo Nr. ATK2-114/18 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo panaikinti pareiškėjai paskirtą piniginę nuobaudą.

Ginčijamu 2018-07-19 nutarimu Nr. ATK2-114/18 NTAKD paskyrė pareiškėjai 360 baudą (t. I, b. l. 20–25). Atsakovas nutarime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais ribojamu laiku, kurios netaikomos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01; toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš nustatyto draudimo matyti, kad šios nuostatos pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, jog mažmeninės prekybos vietoje pirmadienį-šeštadienį buvo prekiaujama iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadienį iki 10 valandos ir nuo 15 valandos, t. y. draudžiamu laiku, o jei alkoholis parduotas viešojo maitinimo vietoje – nustatytomis valandomis nebuvo užtikrintas parduoto alkoholio vartojimas vietoje. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos patalpos, kuriose yra parduodamas alkoholis, laikytinos viešojo maitinimo vieta, todėl pažeidimo vertinimui svarbu nustatyti alkoholio pardavimo draudžiamomis valandomis faktą ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareiga užtikrinti parduodamo alkoholio vartojimą vietoje.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2018-04-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-04-20 apie 21.20 val. V. T. pirko alkoholinį alų ir jį išsinešė plastikinėje, 1 litro talpoje (1 vnt.) iš pareiškėjos UAB „Masada“ baro (t. I, b. l. 36). Pirkėjas V. T. 2018-04-20 paaiškinime nurodė, kad apie 21.20 val. atvyko į pareiškėjos barą, paprašė pardavėjos įpilti 1 l alaus, pardavėja įpylė alų į 1 l talpą, jos neužsuko, apie tai, kad negalima išsinešti alaus iš baro informavo (t. I, b. l. 49–50). Į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjos darbuotoja alų pirkėjui pardavė supylusį jį į vienkartinį butelį, siaurėjančiu kakleliu (t. I, b. l. 40).

NTAKD specialistai 2018-05-29 protokole užfiksavo, kad pareiškėjai priklausančiame bare penktadienį nuo 20.00 val. prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešimui, o pareiškėja neužtikrino, kad parduodami gėrimai būtų vartojami vietoje (t. I, b. l. 29–30). Pareiškėja 2018-07-09 pateikė pastabas dėl protokole užfiksuotų aplinkybių, prašydama patvirtinti, kad joks teisės aktas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais 2018-04-20 pareiškėjos kavinėje nebuvo padarytas ir pažeidimo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti (t. I, b. l. 53–59).

Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei įtvirtintą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėja ėmėsi nepakankamai priemonių, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo laikymąsi, t. y. pareiškėja neužtikrino, kad jai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje alkoholis būtų parduodamas tik vartojimui vietoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasirinkta alkoholio išpilstymo į vienkartines pakuotes (PET butelius) tvarka sudaro galimybes klientams lengvai išsinešti parduotus alkoholinius gėrimus, o ne juos vartoti vietoje. Pagal į bylą pateiktas foto nuotraukas (t. I, b. l. 40) matyti, kad išsinešimui skirtas alus nagrinėjamu atveju buvo supiltas į plastikinį butelį. Teismo įsitikinimu, alkoholinio gėrimo išpilstymas į plastikinius butelius jau savaime suponuoja išvadą, kad tokie gėrimai nebus vartojami vietoje, alkoholio vartojimas vietoje, bare, tiesiogiai iš butelių, nėra įprasta naktinio baro praktika. Manytina, kad įprastai gėrimai, kurie skirti vartoti vietoje, pilstomi į sudėtingiau išsinešimui pritaikomas taras, pavyzdžiui tokias, kaip stiklinės ar bokalai. Tuo tarpu alkoholinio gėrimo išpilstymas į santykinai patogios neštis formos PET butelius gali lemti, kad pirkėjai patys užsisuks vienkartinę tarą savo turimu kamšteliu ir taip be jokių kliūčių išsineš alkoholį iš viešojo maitinimo vietos. Tai, kad pareiškėja parduoda alkoholinius gėrimus mililitrais, juos išpilstydama, nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, nes pareiškėjos atžvilgiu pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad pareiškėja neišpilstė alkoholinių gėrimų, bet dėl to, kad neužtikrino jų vartojimo vietoje. Taip pat šiuo atveju neaktuali aplinkybė, kad nėra užfiksuota kiek tiksliai alkoholinio gėrimo mililitrų buvo pirkėjo V. T. butelyje, nes pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti faktą, kad alkoholiniai gėrimai iš viešojo maitinimo vietos buvo išsinešti, o pareiškėja nesiėmė pakankamų priemonių siekiant sudaryti tokiems veiksmams kliūtis.

Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad plastikinė tara, į kurią išpilstomi alkoholiniai gėrimai vėliau yra surenkama ir perdirbama taip pat nepatvirtina pareiškėjos sąžiningų ir pakankamų veiksmų, siekiant užtikrinti draudimą išsinešti gėrimus iš viešojo maitinimo vietos. Pareiškėja nepateikė tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad visa tara, į kurią yra išpilstomi alkoholiniai gėrimai yra surenkama, ir kad pirkėjams pateiktos vienkartinės taros ir rūšiavimui surenkamos vienkartinės taros kiekis atitinka. Pareiškėjos pateiktas sunaudotų medžiagų nurašymo aktas (t. I, b. l. 77) patvirtina tik pačią aplinkybę, kad pareiškėja pilsto alkoholinius gėrimus į vienkartines taras, tačiau nepaneigia fakto, kad pasinaudodami tokia tara pirkėjai gali lengvai išsinešti išpilstytą alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos.

Nors pareiškėja teismui pateikė fotonuotraukas (1 t., b. l. 61–76), kuriose užfiksuota, kad pareiškėja baro patalpose yra pakabinusi pranešimus apie tai, jog alkoholiniai gėrimai po 20 val. darbo dienomis ir po 15.00 val. sekmadieniais gali būti vartojami tik vietoje, draudžiant juos išsinešti, o ant plastikinių butelių taros papildomai klijuojami įspėjamieji lipdukai, tokie pareiškėjos veiksmai nėra pakankami ir traktuotini tik kaip pasyvi priemonė siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi (LVAT 2013-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013). Be to, nors pareiškėja skunde akcentavo, kad jos darbuotoja žodžiu įspėjo pirkėją apie alkoholinių gėrimų vartojimą bare, tačiau tai nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, nes tokia priemonė taip pat nelaikytina efektyvia, siekiant užtikrinant minėto straipsnio laikymąsi, tai patvirtina aplinkybė, jog po žodinio įspėjimo asmuo išėjo iš baro, paaiškinime nurodė, kad nežinojo, jog negali išsinešti alaus iš baro (t. I, b. l. 49–50).

Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl NTAKD protokolo neteisėtumo įtakos ginčijamam nutarimui atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, atsakovo įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnis numato protokolo turinį, o įvertinus 2018-05-29 protokole Nr. ATK2-136 užfiksuotas aplinkybės nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos atžvilgiu nustatytas pažeidimas yra neaiškus ar nepakankamai išsamiai aprašytas, be to, nėra įtvirtinta reikalavimo protokole užfiksuoti, kokių papildomų priemonių pareiškėja galėjo imtis siekiant išvengti įvykdyto pažeidimo.

Nors pareiškėja, ginčydama atsakovo nutarimą, remiasi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2018-03-07 dienos nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos darbuotoja ėmėsi visų priemonių užtikrinti, kad parduodamas bare alkoholis būtų vartojamas tik barui priklausančiose patalpose, neleidžiant jo išsinešti (t. I, b. l. 78–82), nagrinėjamai administracinei bylai tai įtakos neturi. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės darbuotojos veiksmų ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, tuo tarpu šioje administracinėje byloje keliamas klausimas kaip pats juridinis asmuo laikosi Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, t. y. ar bendrovė imasi priemonių, kad efektyviai užtikrintų alkoholio vartojimą vietoje. Nors pareiškėjos darbuotoja, veikdama darbdavio vardu ir interesais gali atlikti visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, siekiant užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje, tačiau pareiškėja, kaip darbdavys, yra atsakinga už visų maksimaliai efektyvių priemonių sudarymą, kurių pagrindu būtų nepažeidžiami Įstatyme įtvirtinti draudimai. Todėl vien faktas, kad bendrovės darbuotoja (beje, kita nei nagrinėjamu atveju alkoholį pardavusi barmenė) nepažeidė Įstatymo reikalavimų, savaime nereiškia, kad toks pažeidimas negali būti konstatuotas pačios pareiškėjos UAB „Masada“ atžvilgiu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta teismas pažymi, kad pareiškėjos pasirinktos priemonės, siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymąsi nebuvo pakankamos ir efektyvios, pareiškėja negali remtis formaliais veiksmais, tokiais kaip žodinis įspėjimas, iškabų iškabinimas, tačiau tuo pačiu metu sudaryti palankias sąlygas pirkėjams išsinešti alkoholinius gėrimus, tokias kaip jų išpilstymas į PET butelius. Šiuo atveju formalus sąlygų laikymasis pilstant alkoholinius gėrimus į PET butelius, o ne į viešojo maitinimo veikloje įprastą vartojimui vietoje skirtą tarą (stikliukus, bokalus, taures ir pan.), atskleidžia tikrąjį pareiškėjos tikslą – nesilaikyti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja įvykdė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Dėl pareiškėjai paskirtos baudos

Vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 7 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).

Ginčijamame nutarime nustatyta, kad atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskyrė pareiškėjai 360 Eur dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad atsakovas skirdamas pareiškėjai baudą įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes bei padaryto pažeidimo pobūdį, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra teisingas ir proporcingas. Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą galima skirti bauda yra nuo 144 Eur iki 579 Eur. Todėl pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda laikytina artima vidurkiui, o pagrindo, dėl kurio tokia bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-07-19 nutarimas Nr. ATK2-114/18 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Nenustačius aplinkybių, kad pareiškėjai paskirta bauda būtų neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti jai paskirtą piniginę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. sumokėto 30 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas netenkintinas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.