Utenos apylinkės teismo sprendimas

2023-09-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-6357-335/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-22
Bylos Nr.
e2YT-6357-335/2023
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00724-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., K. S., R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Jolanta Dranseikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6357-335/2023Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00724-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 22 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., K. S., R. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, atstovaujamas advokatės Jolantos Dranseikienės, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo močiutės V. S., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime nurodė, kad V. S., gyvenusi (duomenys neskelbtini), po savo mirties (duomenys neskelbtini), paliko nekilnojamąjį turtą – 1,02 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės įregistruotos jau po jos mirties. Palikėja turėjo tris vaikus: sūnų A. S. (jo vaikai, antros eilės įpėdiniai – V. S. (pareiškėjas), K. S.); dukras E. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), V. I. (mirusi (duomenys neskelbtini)), pastarosios dukra – antros eilės įpėdinė R. B.. Pareiškėjas vienintelis, kuris po močiutės mirties nekilnojamuoju turtu naudojosi, prižiūrėjo, deklaravo pasėlius ir tuo būdu faktiškai priėmė mirusiosios palikimą. Teigė, kad ginčų dėl palikimo priėmimo su pirmos ir antros eilės įpėdiniais nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą siūlė spręsti teismo nuožiūra, taip pat neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu prašė nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo K. S. pareiškimui neprieštaravo, su juo sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė V. S. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad po V. S. mirties liko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2010-03-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-29771. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta informacija patvirtina, kad V. S. po močiutės mirties jos palikimą – 1,02 ha žemės sklypą – naudojo, prižiūrėjo, šiuo metu deklaruoja pasėlius ir tokiu būdu yra priėmęs močiutės palikimą faktiniu valdymu.

Molėtų 2-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla mirus V. S. nepradėta, nes įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios jį priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. S. po močiutės mirties, pradėjo naudotis turtu ir minėtais veiksmais juo naudojasi iki šiol. Darytina išvada, kad V. S. faktiniu valdymu priėmė po V. S. mirties likusį turtą (CK 5.51 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad palikimą būtų priėmę kiti asmenys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti paveldėjimą notaro biure.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,92 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė