- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-695-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- J. T., I. T.
- Atsakovas
- V. S., R. S.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–695–425/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovams V. S., R. S., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aldonai Šarmavičienei, Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarei Virginijai Pupkienei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl testamento pripažinimo negaliopjančiu.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. T. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu (vėliau ieškinį patikslino), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu velionės sutuoktinės A. T. 2005-12-06 sudarytą testamentą (T. 1, b. l. 8). Ieškovas nurodė, kad su A. T. santuokoje kartu pragyveno 59 metus, o 2009-07-29 mirus sutuoktinei, liko nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas ieškovo vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po žmonos mirties ieškovui atsirado paveldėjimo pagrindas pagal įstatymą. Ieškovas I. T. laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad A. T. 2005-12-06 sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovams V. S., kuris yra velionės A. T. sesers sūnus ir R. S., kuri yra V. S. sutuoktinė. Ieškovas nurodė, kad namus pasistatė bei kitą nekilnojamąjį turtą įsigijo kartu su žmona, su kuria buvo sutarę testamentų giminėms nerašyti. I. T. teigė, kad A. T. testamentą parašė įtakota atsakovų, taip pat dėl pastovai blogo sveikatos stovio, nesuvokdama savo veiksmų ir jų pasekmių. A. T. sirgo, buvo senyvo amžiaus, netikėtai pakeitė savo valią dėl palikimo, ieškovui I. T. apie sudarytą testamentą nieko neužsiminė, todėl ieškovas nurodė, kad šis testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat teigė, kad A. T. suklydo dėl pačios sandorio esmės, nesuprato kad po mirties palieka savo turtą atsakovams. 2005-12-15 A. T. atlikta abiejų akių operacija, iki kurios atlikimo velionė faktiškai nematė, negalėjo skaityti, nepasirašinėjo dokumentų. Sudarant testamentą, pažeisti CK 5.28 str. 3 d. reikalavimai dėl testamento sudarymo vietos ir laiko, t.y. testamente nėra nurodyta tiksli testamento sudarymo vieta, apsiribota nurodant Panevėžio m. I. T. manė, kad sudarant testamentą dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo buvo būtinas ir jo, kaip velionės sutuoktinio, sutikimas.
Atsiliepimas
Atsakovai V. S. ir R. S. pateikė teismui atsiliepimą (T.1, b. l. 24-26, 199-201) į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo I. T. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinyje pateikti reikalavimai pagristi teisiškai reikšmingais argumentais, pateikti faktiniai bei juridiniai duomenys neatitinka tikrovės. A. T. iki pat 2009 m. gegužės mėn. buvo aktyvi, suprato savo veiksmus, buvo sąmoninga, jokių psichiką veikiančių vaistų nevartojo. Atsakovai nurodė jokios įtakos testatorės apsisprendimui palikti jiems užgyventą turtą nedarę, priešingai, daug jai padėdavo, globojo ir prižiūrėdavo. Atsakovai pažymėjo, kad Panevėžio m. 3-ojo notarų biuro notarė V. Pupkienė būtų netvirtinusi testamento, jei jai būtų kilusi nors menkiausia abejonė dėl A. T. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismo posėdžių metu atsakovai nurodė, kad jie abu T. reguliariai padėdavo ūkyje, juos lankydavo, prižiūrėdavo pagal galimybes, globojo ir slaugė sergančią A. T.. T. gyvendami santuokoje nesutarė. Jų santykius įtakojo tai, jog ieškovas 1958m. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlikinėjo, 1967 - 1969 m. buvo pasiklydęs jausmuose ir palikęs savo sutuoktinę A. T.. Atsakovai taip pat teigė, kad prieš akių operaciją, testamento sudarymo metu, A. T. prasčiau matė tik viena akimi, tačiau galėjo skaityti, rašyti ir pasirašinėti dokumentus, tame tarpe ir testamentą.
Tretysis asmuo Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarė Virginija Pupkienė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu (T. 2, b. l. 31-32) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nebūdamas testamento, kaip vienašalio sandorio, šalis negali reikšti reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu. Testatorė A. T. pati atvyko į notarų biurą dėl testamento sudarymo, jokių abejonių dėl jos veiksnumo ar sveikatos stovio nekilo.
Tretysis asmuo Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė atsiliepimo nepateikė, civilinę bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (T. 2, b. l. 45).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB DK “PZU Lietuva“ atsiliepimu (T. 2, b. l. 7-10) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-07-02 sprendimu I. T. ieškinį dėl testamento nuginčijimo atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai 161,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 334,50 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo teiginio, kad testamentas sudarytas suklydus, neįrodė. Priešingai, apklausti liudytojai pa tvirtino, kad A. T. buvo sąmoninga, kalbėjo logiškai, atliktos pomirtinės ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu nustatyta, kad A. T. 2005-12-06 nesirgo psichine liga ar silnaprotyste, nesirgo sunkiomis somatinėmis ligomis. Taip pat teismas pažymėjo, kad reikšminga aplinkybė ir ta, kad ieškovas I. T. iki sutuoktinei sudarant testamentą, t.y. 2005-11-04 Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko atsakovams V. S. ir R. S.. Iš to teismas darė išvadą, kad labiausia tikėtina, jog abu A. ir I. T. buvo sutarę, jog savo turimą turtą po mirties paliks S.. Teismas nustatė, kad iš testamento turinio aiškiai matyti, kad jis yra sudarytas Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro patalpose 2005-12-06 dieną, t.y. aiški jo sudarymo vieta ir laikas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog testatorė būtų buvusi apgauta, testamentas pasirašytas notarės akivaizdoje, testatorės valia nepasikeitė ir po testamento sudarymo. Testamentas yra vienašalis sandoris, todėl jam sudaryti nereikia sutuoktinio sutikimo ar apie tai kažkam pranešti. Ieškovas I. T. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme kartu su savo atstove prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas, atstovė nurodė, kad teismas turėjo kritiškai vertinti gydytojų N. M. ir R. G. parodymus, kad A. T. pas gydytojus niekas nelydėdavo. Ieškovas teigė prašęs ekspertų, atlikusių pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, atsakyti tik į klausimą, ar A. T., sudarydama testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, o daugiau klausimų neuždavęs, todėl teigė nežinąs, kodėl ekspertams užduotas dar ir klausimas ar A. T. sirgo psichine liga ar silpnaprotyste. Apeliantas I. T. nurodė, kad A. T. buvo nustatyta galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, skirtas gydymas, gulėjo ligoninėje, buvo konsultuota psichiatro. Apeliantas teigė, kad teismas nevertino pateiktų abejonių dėl eksperto, atlikusio ekspertizę byloje, nešališkumo. Taip pat nurodė, kad ekspertizė atlikta netinkamai, joje trūko nemažai duomenų, ji pažeidė Sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ekspertizių darymo nuostatus. Ieškovas kelis kartus prašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau prašymai buvo atmesti. Apeliantas I. T. teigė, jog atsakovų parodymai painūs ir prieštaringi. Atsakovai V. ir R. S. apgaulės būdu įtikino A. T., kad ją prižiūrės, padės ūkio darbuose, slaugys, kadangi savanaudiškai siekė paveldėti A. T. turtą, tačiau po testamento sudarymo 2005-12-06 atsakovai nesilankydavo pas testatorę, ja nesirūpino. Iš atsakovo V. S. spausdintos replikos matyti, kad jis ieškovui I. T. jaučia neapykantą, o tai, ieškovo teigimu, įrodo, kad testamentas iš A. T. išgautas apgaule.
Atsiliepimas
Atsakovai V. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 81-83), apeliacinės instancijos teisme prašė ieškovo I. T. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai taip pat prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai teigė, kad pirmosios instancijos sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, o ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai nepagrįsti teisiškai reikšmingais argumentais. Atsakovai nurodė nedarę jokios įtakos A. T. apsisprendimui palikti atsakovams turtą. A. T. iki pat 2009 m. gegužės mėn buvo sąmoninga, nevartojo jokių psichiką veikiančių medžiagų, taip pat testatorė prasčiau matė tik viena akimi, tačiau galėjo skaityti, rašyti ir pasirašinėti dokumentus, ji suvokė testamento esmę ir suprato, ką pasirašo. Atsakovai atsiliepime taip pat akcentavo, kad apeliantas anksčiau už mirusią sutuoktinę sudarė testamentą, kuriuo nurodė po savo mirties turtą paliekąs atsakovams V. ir R. S..
Tretieji asmenys Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė, Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarė Virginija Pupkienė bei UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Tretysis asmuo UAB DK “PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi nenustatyta absoliučių testamento negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
A. T. 2005-12-06 sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis besusidarytų jos mirties dieną, po savo mirties lygiomis dalimis paliko V. S. ir R. S. (T. 1, b. l. 8).
Ieškovas ieškiniu ginčija velionės sutuoktinės sudarytą testamentą.
Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007).
Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.
Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos.
Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdamas bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjos valia atitinka jos tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatorės vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorė suprato savo veiksmų reikšmę, ar pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai vertino testatorės A. T. būseną, sudarant ginčijamą testamentą, bei sprendime šiuo klausimu išsamiai pasisakė. Teismo išvados dėl testatorės psichinės būsenos testamento sudarymo metu ir jos teisinių padarinių yra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų notarių žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, liudytojų A. Š., M. A. Š., J. T., A. K., F. K., Z. M., J. G., S. S. parodymais apie A. T. elgesį, veiklą, sveikatos ypatumus, bendravimo ypatumus ir t.t., gydytojų N. M. ir R. G. paaiškinimų apie A. T. sveikatos problemas jai esant gyvai, o psichiatrijos ekspertų gydytojų V. D. ir E. Z. parodymų apie A. T. sveikatos istorijoje fiksuotus duomenis. Ekspertas V. D. nurodė teismui, kad medicininiuose dokumentuose nėra požymių, kad A. T. buvo padidinto įtaigumo, nėra nurodyti galvos smegenų veiklos sutrikimai, o nerimas nėra psichinė liga (T.2, b.l.57). Ekspertė E. Z. paaiškino teismui, A. T. sveikatos istorijoje nėra duomenų, patvirtinančių –TPK-27 mirusios psichinę negalią, o nerimas nėra asmens psichinė negalia (T.2, b.l. 58). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010-03-08 Aktu Nr. 87 TPK – 27 nustatyta, kad testamento sudarymo metu 2005-12-06 A. T. nesirgo psichine liga ar silpnaprotyste, o sirgo sunkiomis somatinėmis ligomis, o 2005-12-06 dėl savo sveikatos būklės galėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (T.1, b.l.193-195). Visų pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų buvo pakankama išvadai, kad testatorė A. T., sudarydama 2005-12-06 testamentą, savarankiškai išreiškė savo valią, galėjo suprasti ir suprato sudaromo testamento prasmę.
Ieškovo apelianto I. T., jo velionės žmonos A. T. artimus ir draugiškus santykius su atsakovais V. S. ir R. S. patvirtina ta aplinkybė, kad I. T., dar ankščiau nei jo velionė žmona, 2005-11-04 sudarytu testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis besusidarytų jo mirties dieną, po savo mirties lygiomis dalimis paliko atsakovams V. S. ir R. S. (T.2, b.l. 30). Vėliau, po A. T. mirties, ieškovas I. T. sudarytą testamentą pakeitė, nes pasikeitė jo santykiai su atsakovais, t.y. susipyko.
Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo, nes apeliacinio skundo motyvai yra niekuo nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi, grindžiami paties apelianto subjektyviomis prielaidomis ir abejonėmis, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams:
1. velionės A. T. psichinė sveikata 2005-12-06 sudarant testamentą patvirtinta velionę artimai pažinojusių liudytojų paaiškinimais, velionę gydžiusių gydytojų parodymais, pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktu, todėl atmestini kaip neįrodyti apeliacinio skundo motyvai, kad ginčijamą testamentą testatorė sudarė tik dėl ilgametės ligos, negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, įtakota atsakovų;
2. tai, kad beveik 80 metų sulaukusi, sirgusi sunkiomis somatinėmis ligomis testatorė A. T. būdavo nuvežama ir palydama pas gydytojus pažįstamų ar kaimynų yra visiškai natūralu, ir tai negali būti vertinama kaip jos nesupratimas savo veiksmų ar psichinės negalios požymių;
3. tai, kad velionė, vykdama į kapines, įlipo į tą pačia Ramygalos kryptimi vykusi autobusą, nėra pakankamas įrodymas ar prielaida dėl A. T. psichinės būsenos, tuo labiau, kad liudytojas A. Š. nenurodė kada tai atsitiko, t.y. ar iki sudarymo testamento ar po;
4. nepateikta jokių objektyvių įrodymų ar motyvų, kodėl teismas turėjo kritiškai vertinti gydytojų N. M. ir R. G. parodymus dėl testatorės sveikatos. Tuo pačiu visiškai nepagrįsti apelianto motyvai, kad ekspertas V. D. buvo šališkas atlikdamas pomirtinė ekspertizę dėl to, kad liudytoja D. K. matė teisme ekspertą šiltai bendraujant su atsakovų atstovu advokatu Ž. R.;
5. buvusio UAB „Prie Nevėžio“ direktoriaus A. Č. 2010-02-08 pažyma nustatyta, kad ūkininkė E. T. 2004-2006 metais tikrai prekiavo pieno produktais UAB „Prie Nevėžio“ prekyvietė (turgelyje) (T.1, b.l. 168), Panevėžio gėlininkų draugijos 2010-01-08 pažyma nustatyta, kad A. T. iki 2007 metų buvo draugijos revizijos komisijos pirmininkė ir šioje komisijoje produktyviai dirbo (T.1, b.l.106), kas neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad testatorės E. T. sveikata ir psichinė būsena 2005 metais buvo pakankama gera.
6. byloje nėra jokių įrodymų ar požymių, kad A. T., sudarydama 2005-12-06 testamentą, buvo veikiama atsakovų ir savo valios sudarytu testamentu neišreiškė.
7. apelianto motyvas, kad atliktas pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktas neatitinka SAM ministro 2003-08-18 įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Ekspertizės darymo nuostatų yra niekuo nepagrįstas, kadangi A. T. sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie jos turėtus psichinius negalavimus.
8. kiti apeliacinio skundo motyvai grindžiami tik pačio apelianto abejonėmis ir prielaidomis dėl testatorės A. T. psichinės sveikatos ir jos valios testamento sudarymo metu, tačiau nepagrįsti objektyviais įrodymais.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.).
Vadovaujantis CPK 98str., atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo apelianto priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutar i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt advokato pagalbai apmokėti V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 5,40 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.