- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-587-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant įtariamajai R. P., gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui, prokurorui Sigitui Jasevičiui, išnagrinėjęs įtariamosios pagal BK 225 str. 2 d., 3 d., 228 str. 2 d. R. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria R. P. laikinai nušalinta nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. įtariama tuo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) teisininke, paskirta (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos nare, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 VIII-1316 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu - valstybės tarnautojui nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, pažeisdama 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu - laikytis valstybės tarnautojo etikos taisyklių ir principų, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdama pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškreipdama tarnybinės veiklos esmę, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2009-07-22 I-1491 redakcija) 3 str. 1 d. numatytus principus, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kyšininkavo savo naudai tiesiogiai reikalaudama, susitardama ir priimdama kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sumenkindama įstaigos - (duomenys neskelbtini) autoritetą ir diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą bei tuo padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) ir valstybei, o būtent:
R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini) teisininke ir viešųjų pirkimų komisijos nare, laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-08-31 susitarė priimti ir tiesiogiai priėmė 8000 Lt kyšį per du kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. S., už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad I. S. būtų suteikta reikalinga informacija, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią ji sužinojo eidama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas apie planuojamą (duomenys neskelbtini) darbų pirkimą dėl pėsčiųjų takų ir vejos bordiūrų keitimo, planuojamų darbų apimtis, finansavimo už juos sumas bei šaltinius, taip pat už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išrinkta, kaip mažiausią kainą pasiūlęs rangovas ir būtų sudaryta 2009-08-31 rangos sutartis Nr. S-2009-597.
Be to, R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini) teisininke ir viešųjų pirkimų komisijos nare, laikotarpiu nuo 2009-09-15 iki 2009-10-13 susitarė priimti ir tiesiogiai priėmė 14 000 Lt kyšį per du kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. S., už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad I. S. būtų suteikta reikalinga informacija, kuri negalėjo būti perduota tretiesiems asmenims ir kurią ji sužinojo eidama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas, apie planuojamą (duomenys neskelbtini) darbų pirkimą dėl vidinio kiemo fontano įrengimo ir ligoninės teritorijos šviestuvų keitimo, planuojamų darbų apimtis, finansavimo už juos sumas bei šaltinius, taip pat už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išrinkta, kaip mažiausią kainą pasiūlęs rangovas ir būtų sudaryta 2009-09-14 rangos sutartis Nr. S-2009-648.
Be to, R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini) teisininke ir viešųjų pirkimų komisijos nare, laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2009-11-24 reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio ir susitarė iš I. S. priimti 50 000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad I. S. 2010-11-05 būtų perduoti reikalingi įvykusio viešojo pirkimo konkurso Nr. 78874 dokumentai, kurie negalėjo būti perduoti tretiesiems asmenims, ir kuriuos R. P. gavo eidama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas, tikslu, kad paskelbus šiuos konkurso rezultatus negaliojančiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų sudalyvauti naujai planuojamame rengti viešo jo pirkimo konkurse, kaip rangovas, pateikęs mažiausią kainą ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasirašyta rangos sutartis statybos darbų atlikimui ligoninės patalpose.
Be to, R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini) teisininke ir viešųjų pirkimų komisijos nare, 2010-ųjų metų balandžio-gegužės mėnesiais iš anksto susitarusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore I. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos, t. y. padėti savo pažįstamai I. S., kai veikdama priešingais įstaigos - (duomenys neskelbtini) interesais, pateikė draudžiamą informaciją, kurią sužinojo eidama savo, kaip teisininkės ir viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas, apie planuojamus pirkti vejos apželdinimo darbus, planuojamų darbų apimtis, finansavimo už juos numatomas sumas, taip pat 2010-05-19 pateikė informaciją apie pateikto komercinio pasiūlymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainą, kuria pasinaudodama I. S., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė mažiausią komercinio pasiūlymo kainą, pagal ją papildomai surašė ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo išrinktas kaip mažiausią kainą pasiūlęs rangovas vejos apželdinimo darbams atlikti ir su juo buvo pasirašyta rangos sutartis. Dėl tokios R. P. nusikalstamos veikos didelės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) ir valstybė, nes R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu pažeidė valstybės deklaruojamą įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus, iškraipė viešos įstaigos - (duomenys neskelbtini) administracijos - funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo (duomenys neskelbtini) teisininko, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vardą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-13 nutartimi buvo nušalinęs R. P. nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų 6 mėnesiams, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-13 nutartį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-19 nutartimi tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro S. Jasevičiaus prašymą ir R. P. laikinai nušalino nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamoji R. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-08-19 nutartį ir atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro S. Jasevičiaus prašymą dėl laikino R. P. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų 6 mėnesiams. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 157 str. l d. nustatyta, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant analogišką klausimą Klaipėdos apygardos teismas 2010 -08-05 nutartimi byloje Nr. 1S-456-382/2010 patenkindamas įtariamosios R. P. gynėjo skundą, panaikindamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-13 nutartį bei atmesdamas prokuroro prašymą dėl laikino R. P. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų 6 mėnesiams, konstatavo, jog R. P. įtariama nusikalstamas veikas padariusi panaudodama informaciją, kurią sužinojo kaip (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos narė, bet ne kaip įstaigos teisininkė, tuo pačiu nurodyta, jog šiuo metu padarytos reikiamos kratos ir paimti bylai reikšmingi dokumentai, dėl to R. P. darbas įstaigoje neturi daryti įtakos tyrimui. Taigi, įvertinus tai, kas ankstesnio teismo nustatyta, akivaizdu, jog nėra jokių BPK 157 str. l d. nustatytų pagrindų įtariamosios laikinam nušalinimui nuo įstaigos teisininkės pareigų. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog ikiteisminio tyrimo teisėja vertino į bylą pateiktą 2010-08-16 (duomenys neskelbtini) raštą, todėl šio rašto pagrindu padarė išvadas, jog įtariamoji trukdo nešališkai ištirti nusikalstamas veikas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Įtariamoji skunde teigia, kad su tokiomis išvadomis sutikti negalima, nes ji niekada ir jokio įstaigos darbuotojo neprašė atlikti jokių veiksmų, kurie nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje, jai nebuvo uždrausta lankytis įstaigoje, bendrauti su įstaigos darbuotojais, be to, laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2010-08-16 ji įstaigoje lankė sergantį tėvą E. P., 2010-08-09 į įstaigą buvo atvykusi pateikti prašymą dėl atostogų pratęsimo, o 2010-08-12 atvykusi į įstaigą pateikė prašymą dėl atlyginimo dalies išmokėjimo. Kadangi skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka tikrovės, bei šie duomenys nebuvo gauti ir patikrinti BPK nustatyta tvarka ir priemonėmis, ikiteisminio tyrimo teisėja šiais duomenimis neturėjo pagrindo vadovautis.
Skunde įtariamoji R. P. taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertinta, jog įtariamoji pagal BK 230 straipsnio 3 dalį prilyginama valstybės tarnautojui, taip pat sprendžiant šį klausimą nesivadovauta įstaigos ir jos teisininko veiklą (pareigybę) reglamentuojančiais dokumentais, įstatymais ir kitais teisės aktais. Be to, teisiškai nemotyvuota ir visiškai nepagrįsta, todėl neteisinga ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, kad įtariamoji R. P., dirbdama (duomenys neskelbtini) teisininke, paskirta (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos nare, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir jo nuostatomis. Priešingai, nei teisėjos nurodyta, Lietuvos Respublikos valstybė tarnybos įstatymo (2009-12-02 VIII-I 316 redakcija) 4 str. 5 d. 6 p. nuostatos netaikomos viešųjų įstaigų darbuotojams (įtariamoji yra Viešosios (nebiudžetinės) įstaigos (duomenys neskelbtini) darbuotoja). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2 p. — valstybės tarnautojas, tai fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą, t. y. valstybės, savivaldybės institucijoje ar Įstaigoje įgyvendina tam tikros valstybės valdymo srities politiką, ar užtikrina jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuoja tam tiktos valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdo, paskiriant finansinius išteklius, ir kontroliuoja jų panaudojimą, atlieka auditą, priima ir Įgyvendina teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengia ar koordinuoja teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikia dėl jų išvadas, valdo personalą arba turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Viešoji įstaiga neatitinka valstybės ar savivaldybės Įstaigos požymių, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 4 d. Viešoji įstaiga yra ne pelno organizacija, teikianti tam tikras paslaugas visuomenės nariams, ir ji neturi viešojo administravimo įgaliojimų (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d.). Viešosios įstaigos teisininkas yra viešosios įstaigos darbuotojas ir jam netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos (VTĮ 4 str. 5 d. 6 p.). Taigi, toks asmuo negali būti laikomas valstybės tarnautoju ar jam prilyginamu asmeniu, turinčiu viešojo administravimo įgaliojimus ar teikiančiu viešąsias paslaugas. BK 230 str. reglamentuoja valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokas. BK 230 str. 3 d. apibrėžia, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra tas, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Valstybės tarnautojams prilyginami asmenys pagal du požymius - darbovietę (valstybinė, nevalstybinė, privati įstaiga, įmonė ar organizacija, ar verčiasi profesine veikla) ir vykdomas funkcijas (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas). Taigi valstybės tarnautojams gali būti prilyginti asmenys tik nustačius du požymius: vieną iš alternatyvių darboviečių (apima ir profesinę veikla) ir vieną iš alternatyvių funkcijų. (duomenys neskelbtini) yra nepelno siekianti įmonė, kurios dalininkai yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ir Palangos savivaldybės administracija, teikianti paslaugas pagal sutartis,o ji, R. P., yra šios įmonės teisininkė, samdoma pagal darbo sutartį. Ji neturi jokių suteiktų administracinių įgaliojimų, teisininkės parašas negalioja už įstaigos ribų, neturi jokios suteiktos teisės veikti įmonės vardu, neteikia viešųjų paslaugų. Taigi, ji negali būti laikoma valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nes nėra abiejų reikalingų požymių reglamentuojamų BK 230 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 p. piktnaudžiavimas tarnyba — valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. R. P. skunde pažymi, kad ji negalėjo piktnaudžiauti tarnyba, nes nėra valstybės tarnautoja ir neužima jokių valstybės tarnybai priskiriamų pareigų, ji savo pareigas vykdė pagal teisininkės pareigų instrukcijoje priskirtas funkcijas. Nėra nustatytas ar pateiktas įrodymas, kad ji būtų savivaliavusi, pažeidusi ar nevykdžiusi savo pareigų ar jai pavestų funkcijų. Jokie atskiri įgaliojimai jai nebuvo suteikti. Teisininkės pareigų instrukcijoje nėra funkcijos kontroliuoti, vykdyti, rengti ar kitaip prisidėti prie įmonės vykdomų viešųjų pirkimų. O nuo viešųjų pirkimų komisijos narės pareigų ji įstaigoje jau nušalinta Vyriausiojo gydytojo įsakymu. Todėl, ji, vykdydama (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigas, neturės jokio ryšio su įstaigoje vykdomais viešaisiais pirkimais.
Įtariamoji skunde teigia, kad ji patirs ir itin neigiamas pasekmes negalėdama dirbti, praras vienintelį pajamų šaltinį, netekusi uždarbio realiai negalės įvykdyti kreditinių įsipareigojimų ne tik dėl paskolos būstui įsigyti, bet ir dėl eilės kitų kreditorinių įsipareigojimų, pagal kitas sutartis vykdant lizingo ir vartojamosios paskolos mokėjimus. Be to, ji padeda savo pensininkams tėvams, jos bute kartu gyvena sesers, esančios užsienyje, dukra, kuria reikia rūpintis. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu darbo rinkoje sunku surasti darbą, atėmus teisę jai, R. P., dirbti ir gauti uždarbį, bus sukeliamos neišvengiamos finansinėms problemoms, galimas ir būsto netekimas. Tokia teismo nutarties galima pasekmė realiai prieštarauja ne tik proporcionalumo, bet ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Apylinkės teismas skundžiamoje 2010-08-19 nutartį, kuria įtariamąją R. P. laikinai 6 mėnesiams nušalino nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų iš esmės motyvavo tuo, kad buvo gautas (duomenys neskelbtini) 2010-08-16 raštas, kuriame teigiama, kad R. P., nebūdama darbo santykiuose, kelis kartus kreipėsi į ligoninės darbuotojus dėl kabinetų apieškojimo ir patikrinimo, lankėsi darbovietėje, bendravo su kolegomis, nors jokių užduočių, susijusių su darbo santykiais, nebuvo gavusi. Teismas padarė išvadą, jog R. P. trukdo nešališkai ištirti nusikalstamas veikas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, su tokia išvada nesutinka, kadangi iš bylos duomenų nėra aišku, kiek pagrįstas yra 2010-08-16 ligoninės raštas. Kaip matyti iš ligoninės pateiktų tarnybinių pranešimų, kurie yra minėto rašto pagrindinis šaltinis, šiuos tarnybinius pranešimus rašę asmenys patys tiesiogiai su R. P. nebendravo, prašymų apieškoti kabinetus negirdėjo, o perpasakojo tai, ką neva buvo girdėję iš kitų darbuotojų. Tą patį jie patvirtino ir apklausiami pareigūnų dėl rašte nurodytų aplinkybių. Tačiau taip ir nebuvo apklausta ligoninės rašte bei tarnybiniuose pranešimuose paminėta darbuotoja, kurios R. P. neva tiesiogiai ir prašė apieškoti kabinetus, be to, byloje nėra ir šios darbuotojos tarnybinio pranešimo, iš kurio būtų galima pagrįstai spręsti apie tai, ar R. P. iš tikrųjų stengiasi kažkaip paveikti darbuotojus bei imasi kažkokių veiksmų, kurie gali trukdyti tyrimui.
Apygardos teismo posėdyje R. P. paaiškino, kodėl lankėsi darbovietėje. Ji tuo metu nedirbo ir neturėjo darbinių užduočių, nurodė, jog prašė pratęsti atostogas bei lankė sergantį tėvą. R. P. pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog E. P. tuo laikotarpiu tikrai buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ir išrašytas 2010-08-12. Taigi nekyla abejonių, jog įtariamoji tikrai turėjo priežastį lankytis ligoninėje, nors tuo metu nedirbo.
Kita vertus, R. P. įtariama nusikalstamas veikas padariusi panaudodama informaciją, kurią ji sužinojo kaip (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos narė, bet būtent šiuo metu iš šios komisijos ji jau yra pašalinta, taigi negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien tik (duomenys neskelbtini) 2010-08-16 raštas nesudaro pagrindo nušalinti R. P. nuo jos užimamų pareigų. Pažymėtina ir tai, jog R. P. ir pavaduotojo A. L., kuris yra ir Viešųjų pirkimų komisijos narys, kabinetai yra atskiri, turi skirtingas spynas. Be to, po Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-05 nutarties, kuria buvo konstatuota, kad nėra pagrindo R. P. laikinai nušalinti nuo jos užimamų pareigų, ji į darbą grįžusi dar nebuvo (dėl ligos ir atostogų). Taigi nėra rimto pagrindo manyti, jog toliau dirbdama tiesioginį teisininko darbą R. P. trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar darys naujas nusikalstamas veikas.
Šiuo pagrindu panaikinus nutartį, kiti įtariamosios R. P. skunde išdėstyti argumentai nebeaptariami ir nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 2 p., teismas
nutaria:
įtariamosios R. P. skundą tenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro S. Jasevičiaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. prašymą dėl laikino R. P. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigų šešiems mėnesiams atmesti.
Nutartis neskundžiama.