Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Vaidai Jankūnienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Solveigai Pervenei,

nepilnamečio nukentėjusiojo L. V. atstovei D. Č., įgaliotajai atstovei advokatei Jolanati Teresei Litvinskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2021-08-05 apie 19.45 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, sukėlė konfliktą, kurio metu rankomis sudavė tris kartus dukrai A. V. į galvą ir sprandą bei rankomis suėmusi A. V. už galvos plaukų, juos tempė, taip nukentėjusiajai A. V. sukėlė fizinį skausmą, bei tuo pat metu, sukelto konflikto metu nepilnamečiui vaikaičiui L. V. ją laikant apglėbus rankomis, kad ši nusiramintų, ji (t. y. V. V.) ranka sudavė vieną smūgį L. V. į galvą bei rankomis draskė L. V. rankas, taip nukentėjusiajam L. V. sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. V. kaltės nepripažino. Parodė, kad viskas prasidėjo 2021-01-04. Dukra atbėgo susinervinusi, perkreiptu veidu, ir pasakė, kad ji (V. V.) durna, nesveika. Paklausus, kas yra, dukra pasakė, kad paskambino jos (V. V.) sugyventinis ir pasakė, kad ji (V. V.) žino tiesą, kad jo sūnus yra L. V. Ji tai sužinojo sausio 4 d. ir atbėgo visa įpykusi. Tada ji (V. V.) dukrai pasakė, kad gali pasidaryti DNR. Toks pokalbis truko gal iki 2 minučių. Ji su dukra nebendravo. Dukra kitą dieną pasikeitė spyną. Kai spyną meistras keitė, buvo praviros durys, ji kvietė dukrą pasikalbėti. Dukra nenorėjo, bet skyrė keletą minučių. Pakartojo, kad ji (V. V.) yra durna, nesveika, jog taip galvoja. Taip pokalbis pasibaigė. Vėliau jos nebendravo, susitiko ant laiptų tik 8 mėnesio kažkelintą dieną, kai įvyko tas konfliktas. Iki to laiko nesusitiko, nebendravo, nors dukra rašė policijai laiškus, kad ji (V. V.), įbėgusi į butą, spardė L. Ji negalėjo įeiti į dukros butą, nes ši buvo pakeitusi spyną. L. nespardė, nes neturėjo jokio tikslo. Dukra nepristatė abdukcijos, ta byla buvo nutraukta.

8 mėnesio tą dieną, kaip ir kiekvieną vakarą, ėjo pasivaikščioti. Pasiėmė tik raktus, o telefoną paliko namuose. Sutiko dukrą ant laiptų, dukros butas yra priešais (jos buto numeris (duomenys neskelbtini), o dukros – (duomenys neskelbtini)). Ji paklausė dukros, kur ji buvo, kodėl 4-5 paras negrįžta namo, juk ji turi vaiką, pasakė, kad dukra yra paleistuvė. Dukra atsakė, kad tai ne jos reikalas, griebė už dešinės rankos ir pradėjo ją sukti. Tada ji sugriebė dukrą už plaukų. Dukra nebuvo suklupusi, kaip kad yra parašyta. Kadangi dukrą laikė už plaukų, ji negalėjo išsilaisvinti, todėl paleido jos (V. V.) ranką. Ji paleido dukros plaukus. Tai truko gal 2 minutes. Dukra iš karto užlipo laiptais į viršų, atrakino duris. Išgirdo, kaip dukra rėkia „L. , ateik ir gelbėk“. L. išpuolė, o dukra liepė jam ją (V. V.) pulti ir mušti. L. pradėjo ją kumščiuoti į krūtinę. Ji jo klausė, kodėl jis ją muša, juk ji jo močiutė. Jo akys buvo paklaikusios. Dukra stovėjo savo bute už durų ir filmavo, ir vis rėkė „duok jai, duok“. Ji (V. V.) pradėjo rėkti, nes labai skaudėjo. Suprato, kad dukra ją terorizuoja, nes L. jos gyvenime nemušė. Ji nepuolė jam duoti atgal, nesipriešino. Ji pradėjo rėkti „kaimynai, gelbėkit, kvieskite policiją“. Ji rėkė garsiai, kad jai skauda. Subėgo kaimynai. Ji buvo šoke. Kaimynė pasakė L., kad ją paleistų. Jis jos nepaleido. Ji muistėsi. Tikrai neprisimena, kaip atsidūrė prie laiptinės durų į lauką. L. ją laikė iš užpakalio stipriai apkabinęs per rankas. Ji negalėjo pakelti rankų. Viskas užfiksuota kameromis. Tą vaizdo įrašą matė policijoje. Ji gynėsi, nes jis ją laikė, o ji norėjo eiti į lauką. Kaimynė, eidama pro šalį, pasakė, „L. , paleisk ją“. Jis tada ją paleido. Kaimynė užlipo į viršų, o ji tuo metu išbėgo. Kameroje yra, kad kaimynė eina ir nueina. Girdisi jos balsas „paleisk, L. , ją“. A. rašo, kad kaimynė palydėjo ją (V. V.) į butą, o paskui ji vėl išpuolė. A. rašo, kad ėjo pasiimti cigarečių, L. buvo koridoriuje, o ji (V. V.) antrą kartą sumušė L. ar juos abu, nors ji jau buvo lauke. Ji (V. V.) bėgo į lauką, į miško pusę. Atsisuko ir L. klausė „kodėl tu mane seki?“. Matė policijoje įrašą, kad ji šoke, veidas raudonas, susinervavusi. L. jai nieko neatsako, o dukra rėkia „tu mane mušei, tu mane mušei“. Ji neprisimena, bet kameroje yra užfiksuota, kad ji L. sako, kad „mano A. yra tavo tėvas, kuom aš esu kalta, kodėl mane puolat?“. Dar yra vaizdo įraše pasakyta, kad „tavo motina miegojo nuoga su jos sesers draugu“. Ji susinervavusi kažkodėl pasakė tai tam vaikui. Ji nustebusi, kad tai pasakė, bet taip buvo iš tikrųjų, dukra permiegojo ir su savo sesers draugu, ne tik su jos (V. V.) sugyventiniu. Ji bėgo prie miško, o dukra rėkė, kad „aš tave teisiškai sutvarkysiu“. Dukra ją terorizavo. Mano, kad dukra taip darė todėl, kad ji (V. V.) paimtų akmenį ir mestų į juos. Prie miško atvažiavo policija, dukros draugas. Dukros draugas labai supyko, klausė jos „kam tu mane kvietei? Kam tu mane čia kiši?“. Jis taip pasakė prie policininko. Ji prie policininko vėl kreipėsi į L. , sakė jam „L. , A. yra tavo tėvas. Kodėl tu mane muši? Kodėl tu taip su manimi elgiesi?“. L. nieko nesakė, nes jo motina vėl pradėjo rėkti, kad jis nieko nešnekėtų. Tada ji (V. V.) pasakė, kad L. ją muša.

L. ją mušė, o dukra vis rėkė „duok jai“. Dukra šios filmavimo medžiagos nepristatė į policiją. Ji tai pasakė tyrėjai. Ji sakė policininkui, kad ją mušė, kad ji šoke. Dukra pradėjo rėkti policininkui, kad ji mušė, kad ji terorizuoja vaiką, ir ji (V. V.) nebeturėjo žodžio.

Ji išbėgo prie miško, ten atvažiavo policija ir ją išvežė. Tai vyko tą pačią dieną. Ją išvežė nieko nepadariusią ir nekaltą. Ją sumušė vaikas. Tas viskas įvyko gal per 20 minučių. Ją nuvežė į policijos areštinę, paliko koridoriuje, paskui nuvedė į kamerą. Jos tikrai niekas netikrino (neapžiūrėjo). Ją išleido kitą dieną. Tai buvo penktadienis. Ją išleido vakare apie 16.00 – 16.30 val. Tik tada, kai vakare ėjo praustis, pamatė, kad yra mėlynės, ypatingai ant krūtinės. Tada, šeštadienį, užsirašė abdukcijai Didlaukio gatvėje, jie sakė, jog nepriims, nes labai didelės eilės, bet ji išsiprašė ir jie ją priėmė antradienį. Dar jai liepė kreiptis į šeimos gydytoją, ji nuėjo šeštadienį pas šeimos gydytoją, gydytoja pasakė, kad jie nerašo sumušimų.

Su dukra nešneka, jos nesusitinka, stengiasi jos net nematyti. Nebendrauja. Nežino, kodėl dukra taip padarė. Ji vasario-balandžio mėnesiais pradėjo klausinėti savo sugyventinio, kodėl šitiek metų nuo jos buvo tai slepiama. Jis balandžio pabaigoje pripažino, kad L. yra jo vaikas, ir po to jai nupirko automobilį. Pripažino, kad nuo gimimo ją (A. V.) rėmė, davė jai didelius pinigus, kad ji pasirašinėjo alimentus ant popieriaus. Ji (V. V.) 17 metų augino tą vaiką, blogai jautėsi dėl tos žinios. Rugpjūčio 5 d. dukrai pasakė, kad ji negrįžo namo 4 dienas, kad ji paleistuvė. Tai pasakė pamačiusi dukrą, kai ši grįžo namo po 4-5 parų. Nuo sausio 4 d. su dukra nebendravo. Klausė dukros, kur ji buvo, nes vaikas buvo vienas. Vaikas dėl to nepasiskundė, nes dukra nuo sausio 4 d. uždraudė vaikui su ja bendrauti. Jai tai nepatiko. Su L. jos santykiai iki tol buvo geri. Su juo nebendravo. Kartą vasarą susitiko su juo prie šiukšliadėžės ir pakalbėjo gal vieną sekundę. Ji jo klausė, kodėl jis ant jos pyksta, juk ji nieko nepadarė. Ji jam pasakė, kodėl jis nepagalvoja, kodėl A. jam perka, duoda pinigų. Sakė tokius dalykus nepilnamečiam vaikui, nes, matyt, nebeišlaikė nervai. Jis pasakė, kad žino, jog A. yra jo tėvas. Tada pokalbis baigėsi, ir buvo tik rugpjūčio mėnesį.

Su dukra susitiko ant laiptukų laiptinėje. Dukra stovėjo žemiau, čiupo jai už dešinės rankos dilbio. Tada ji dukrą kaire ranka sugriebė už plaukų, kad ji paleistų jos ranką. Dukra paleido jos ranką, o ji paleido dukros plaukus. Dukra tada nulėkė prie savo durų, atrakino jas ir pašaukė L. Jis ją užpuolė ir pradėjo mušti. Jis labai greitai išbėgo. Dukra stovėjo bute prie durų, o ji (V. V.) buvo ant laiptų. Ji nežino, kodėl neišėjo. Dukra dar jai ranka sudavė į kairę veido pusę. Smūgis nebuvo stiprus. Akiniai nenukrito. Tai buvo antras kartas, kai dukra jai sudavė. L. pribėgo prie jos ir pradėjo kumščiuoti kumščiais. Jis davė į krūtinę, daugiau niekur nesudavė. Buvo stiprūs smūgiai. Ji nenukrito. Jie abu žiūrėjo vienas kitam veidas į veidą. Jis jai sudavė gal 10 smūgių į krūtinės sritį. Buvo mėlynės ir ant rankos. Ji tuo metu stovėjo ant laiptukų, nejudėjo, o jis kumščiavo. Ji nenugriuvo. Jo akys buvo paklaikusios, o dukra rėkė „duok, mušk“. Ji pradėjo rėkti, nes jai skaudėjo. Ji rėkė „Kaimynai, mane muša L.“. Jis apkabino ją iš už nugaros ir laikė jos rankas po to, kai jis ją sumušė. Ji buvo šoke, ir turbūt tuo metu, kai pasisuko bėgti į kiemą, jis ją apkabino. Tuo metu jau leidosi kaimynai. Kodėl jis ją apkabino, nežino, jis turbūt neleido jai eiti į lauką. Kai L. ją laikė, ji muistėsi, nes norėjo ištrūkti. L. nesudavė. L. tuo metu, kai ją laikė, nieko nekalbėjo.

Ji tą dieną gėrė Volokardino. Nuo sausio mėnesio pradėjo vartoti vaistus. Kiekvieną vakarą geria Volokardiną. Išeidama jo išgėrė, jai buvo nustatyta 0,14 promilės. Tuo metu, kai ji su A. V. prasilenkė laiptinėje, A. turėjo tik rankinuką. Ji tai įsidėmėjo, nes dukra raktus išėmė iš rankinuko. Nematė, kad dukra būtų turėjusi daugiau kokių nors daiktų. Nematė, kad būtų pažirę kokie nors daiktai. Ranka ištino nuo A. sugriebimo, nes tuo metu, kai anūkas ją kumščiavo, ranka jai jau skaudėjo. Kai anūkas ją kumščiavo, ji stovėjo, nieko nedarė. Nežino, koks jam buvo tikslas ją mušti. Jo motina šaukė „pulk, duok jai“, jis vykdė jos įsakymą. Kai paleido A. plaukus, neišėjo, nes buvo šoke, ji gynėsi, nes dukra pirma jai suėmė už rankos. Ji matė, kad sugyventinis visą laiką rėmė vaiką, mokėjo mokytojams už vaiko prailgintas pamokas. Kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų, tada jau pusę metų buvo nutraukusi ryšius su A. . A. ją pakvietė į vaiko gimtadienį, kuris buvo Stikliuose. Gimtadienyje pamatė A., buvo pritrenkta tokio vaizdo, nes juk jis jos draugas. Paskui sužinojo, kad jis sumokėjo už vaišes, todėl viskas tapo aišku. Be to, jo draugai pasakė, ką jis darė. Ji su A. kartu buvo (duomenys neskelbtini) metus. Jai buvo neįprasta, kad jis jos anūkui pirkdavo brangias dovanas. Jai buvo keista, kad jis jai nupirko telefoną už 200, o L. – už 800. Ji pradėjo domėtis ir sužinojo visą tiesą. Ji nepavydėjo, tiesiog paklausė, kodėl jis tokį brangų telefoną perka vaikui, juk jis vaikas. Vaikui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų.

Kad dukros nebuvo namuose, suprato iš to, kad jos automobilio nebuvo kieme. Dėl baustumo administracine tvarka už vasario 28 d. įvykius, nieko neįvyko, dukra tiesiog parašė policijai, kad ji (V. V.) įbėgo į butą ir spardė vaiką. Ji taip nedarė. Paskirtą baudą sumokėjo. Ji negalėjo įbėgti, nes dukra buvo pakeitusi spyną. Ji vaikui neturi jokių pretenzijų. Vaikas yra nekaltas. Ji baudą sumokėjo, nes nežinojo, kaip kitaip pasielgti. Bauda buvo nedidelė. Vasario 28 dieną su A. V. nebendravo. Pripažįsta, kad rugpjūčio mėnesį įvyko konfliktas, kad sugriebė A. V. už plaukų ir pasakė, kad ji yra paleistuvė. Ji tikrai tuo metu nesmurtavo. Dėl sudavimo L. ir mėginimo įkąsti neigia, nes taip nedarė. Pažiūrėjo policijoje filmuotą medžiagą, kai L. ją laikė, gal ji laisvindamasi L. ranka perbraukė per plaukus. Nežino, kodėl tyrėja parašė, kad jam sudavė per galvą. Kaip ji jam galėjo suduoti per galvą, jeigu jis stovėjo jai už nugaros. Kai L. ją buvo apkabinęs, jis jos nebemušė. Ji šaukė kaimynams, kad ją muša, kad jie ateitų jos gelbėti. Mėlynes pastebėjo, kai ją išleido iš areštinės. Vakare ėjo praustis ir pastebėjo nedideles mėlynes, o kitą dieną jau buvo didelė mėlynė ant krūties. Ant kūno buvo ir daugiau mėlynių. Tai matosi nuotraukose. L. V. yra labai stiprus vaikas. Po suduotų 10 L. smūgių jai buvo didelės mėlynės, yra labai didelė mėlynė ant krūties, yra mėlynės ant raktikaulių, kitose vietose. Yra 6-7 mėlynės, o krūtis ir dabar paskauda. Tie sužalojimai negalėjo atsirasti dėl to, kad jis ją laikė apglėbęs per rankas. Jie nesistumdė, jis tik apkabino ir laikė ją, nebuvo nei griuvimo, nei stumdymo. Kaimynai pasakė, kad „jūs visą laiką lendat, lendat. Neturit ko veikti“, nes vasarą buvo įvykęs dar vienas konfliktas, kai dukra užgrobė jos sandėliuką, kurį persirašė savo vardu, nors ji sumokėjo savo pinigais. Tada taip pat kvietė policiją. Dukra kaimynei, kuri taip pasakė, iš vakaro pasakė, kad jos (V. V.) sugyventinis ją išprievartavo, o ji (V. V.) labai bloga motina, dukros nepaguodė, neužstojo. Tai sužinojo iš savo kaimynės. Nežino, kodėl kaimynė pasakė „kodėl jūs visada lendant ir lendant“. Su ta kaimyne konfliktų nebuvo.

Kaimynai sugėdino A. ir L., liepė ją paleisti, nes filmuotoje medžiagoje matosi, kad pasakė „L., paleisk močiutę“. Ji tai girdėjo. Nežino, kaip būtų pasibaigę, jeigu kaimynai nebūtų atėję. Ją paleido kaimynų pagalba. Necenzūrinių žodžių ji tikrai nesakė. Tik pasakė anūkui, kai bėgo prie upelio į miško pusę, kad jo mama gulėjo nuoga su sesers draugu. Taip pasakė, nes buvo šoke. 2020-08-05, kai buvo sulaikyta pareigūnų, jiems pasakė, kad ją mušė anūkas. Kai atvažiavo į areštinę, ją tiesiai vedė į areštinę, jos niekas neapžiūrėjo, niekas nenuvedė į jokį kabinetą. Jos niekas neklausė, ar jai yra padaryta sužalojimų. Nuotrauka padaryta, kai buvo Didlaukio gatvėje, data ten yra nurodyta. Tai buvo pirmadienis arba antradienis. Nuotrauką jai darė tame kabinete, kur abdukcija. Viena moteris matavo jos sumušimus, o kita – fotografavo.

Apklausiama pirmą kartą nesakė, kad L. kumščiais daužė į krūtinę, nes jis pirma ją sumušė, o paskui, kai ji norėjo ištrūkti nuo jo, jis ją apkabino. Jai atrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad L. ją sumušė. Ji negali meluoti. Jai atrodo, kad ji tai sakė. Gal to neužrašė. Apie tai, kad ją mušė dukra ir anūkas, iš karto nepranešė policijos pareigūnams, nes eidama pasivaikščioti į mišką, nepasiima telefono. Kai ją paleido L., į butą negrįžo, išbėgo į mišką, o dukra kvietė policiją. Ji buvo šoke, bėgo nuo šių grobuonių, kurie ją terorizuoja. Dukra jai spėjo ir į veidą užmesti. Anksčiau to nepasakė, nes jaudinasi, gal praleido. Ji tikrai L. nemušė. Jai tik labai nepatiko, kad ją filmuoja, kai jis ją muša.

Su anūku L. ir su dukra santykiai buvo labai geri iki sausio 4 d. Po sausio 4 d. anūką nuteikė prieš ją. Jis sakė, kad mama jam neleidžia kalbėtis su ja. Pokalbis buvo su juo prie šiukšliadėžės. Nuo sausio 4 d. iki rugpjūčio 5 d. su L. nešnekėjo, nes jam mama neleido. Po to pokalbio ji (V. V.) nieko nedarė. Paskambino sugyventiniui, jis patvirtino, kad L. mama neleidžia su ja bendrauti. Padarė išvadą, kad anūku nebuvo rūpinamasi po 4-5 dienas, nes mašinos nematydavo kieme po tris, po keturias, penkias dienas. Nuo sausio 4 d. jai anūko gyvenimas nebuvo žinomas, nes dukra uždraudė ateiti, bendrauti. Ji nestovi prie lango ir prie durų, ir nežiūri, kada anūkas išeina, pareina. Matydavo, kad dukros automobilio nėra kieme. Vadinasi, jos nėra namie. Kai eidavo vakare vaikščioti, matydavo, kad dukros lange šviesa nedega. Nuo sausio 4 dienos ji buvo mokykloje, parašė raštą, kad anūkui reikalingas psichologas, jai gaila vaiko, nes jis su ja nebendrauja. Ji juk mato, kokios vaiko akys. Ji turi močiutės žinių. Ji matė, kaip vaikas su ja elgėsi, kaip jis ją apkabindavo, pabučiuodavo. Viskas pasikeitė nuo sausio 4 dienos. Negali dabar pasakyti, kada rašė raštus mokyklai dėl psichologo. Rašė gal rugsėjo mėnesį, nes mokykloje pasikeitė direktorius. Mano, kad rugpjūčio 5 d. įvykis laiptinėje įvyko, nes dukra supyko, kad ji sužinojo teisybę.

Rugpjūčio 5 d. ji dukros nemušė. Nuotrauka, kuri yra t. 2 b. l. 78, daryta abdukcijoje. Apie kitą tėvą ji vaikui nešnekėjo. Įvykio dieną išėjo į lauką, o ne grįžo namo ar kažkur pas kaimynus, nes kai išsilaisvino, jai būtų reikėję pribėgti prie buto durų, atrakinti duris, tai užima laiko, todėl, kad būtų greičiau, ji išbėgo į lauką, nes bijojo užpuolimo. Anūkas ją laikė, nes motina jam diktavo, kad jis jos nepaleistų. Ji stengėsi išsilaisvinti, jo rankos buvo labai stiprios, o ji buvo išsigandusi, šoke. Ji išėjo į lauką, nes išsilaisvino, lauko durys buvo netoli, neturėjo kito varianto, nes A. stovėjo prie pat durų, negalėjo pro ją praeiti, bijojo, kad jie jos vėl neužpultų, kol atrakins duris.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. V. parodė, kad rugpjūčio 5 d. sėdėjo prie kompiuterio. Jis laukė grįžtant namo mamos, mama atidarė duris ir pradėjo šaukti pagalbos. Suvokdamas, kas vyksta, nes ne pirmas kartas, greitai išbėgo nuo kompiuterio į laiptinę, pamatė, kad mama buvo paguldyta ant žemės ir tampoma už plaukų. Atitraukė močiutę nuo mamos prispausdamas ją prie sienos, leido, kad mama atsitrauktų atgal. Kai mama atsitraukė, močiutę paleido, pamatė mamą, kad ji buvo susinervinusi, ir močiutė, ir mama grįžo į namus. Mama susinervinusi namuose skambino policijai, kol mama šnekėjo su policija, tai laiptinėje buvo produktų, kuriuos jis pasiėmė, nes buvo išmėtyti. Mama susinervinusi norėjo nueiti iki automobilio cigarečių, ji jo paprašė, kad pastovėtų prie durų, kad močiutė jos vėl neužpultų. Kai mama grįžinėjo, priėjo prie pat durų, staiga močiutė atidarė duris ir trenkė mamai per galvą. Jis prispaudė močiutę, ją laikė, kad mama galėtų atsitraukti. Močiutė įniršusi, stipriai mosikuodama aplinkui, jie šiek tiek nulipo laiptais žemyn, močiutė pradėjo jį draskyti, trenkė, įkando. Ir viskas buvo mamos nufilmuota. Jie visi išgirdo, kaip iš viršaus išeina kaimynai, ir kaimynas pradėjo šaukti, kad močiutė yra išgėrusi, kad visi išskirstytų. Jis su mama grįžo į namus ir išėjo į lauką laukti policijos. Kol laukė policijos, išėjo močiutė į lauką, ji ėjo greitesniu tempu, ten yra specifinis kelias link miško, močiutė norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, jis su mama ėjo iš paskos, kad ji nepasišalintų, močiutė ant jų pradėjo rėkauti, mėgino į juos akmenį mesti, ir tada atvažiavo policija.

Iki šio įvykio jo ir mamos santykiai su močiute prieš porą mėnesių iki to įvykio, dar kai močiutė buvo pradėjus nuteikinėti prieš mamą, o prieš tai dar bendraudavo, jis padėdavo močiutei. Nepasakytų, kad mama su močiute sutartų, bet ramiai būdavo.

Rugpjūčio 5 d. jis išgirdo, kad mama kvietė pagalbos, o močiutė šiaip kažką šūkavo, bet neprisimena. Nepamena, kada išryškėjo močiutės pretenzijos mamai. Kai atidarė duris, mama buvo ant kelių parklupdyta, su plaukais buvo prispausta prie žemės, negalėjo judėti, močiutė buvo atsistojusi. Nepamena, ar močiutė abi rankas naudojo. Jis paėmė močiutę už rankų ir patraukė prie sienos, tai mama išsilaisvino. Tada jie išsiskirstė, mama grįžo atgal į vidų. Antrą kartą matė, nes buvo prie mamos, mama paėmus cigaretes grįžinėjo, o jis stovėjo tarpduryje. Močiutė staiga atidarė duris ir trenkė mamai per galvą. Jam močiutė drėskė, buvo įkandusi, ir trenkė, įdrėskė į ranką. Nepamena, į kurią ranką, įkasti vieną kartą nepavyko, o kitą kartą šiek tiek įkando, ji kai buvo laikoma, iš galo trenkė į pakaušį vieną kartą. Skaudėjo, po kažkiek laiko praėjo, kai įkando, taip pat iš pradžių jautėsi. Močiutė buvo įkandusi, nes buvo žymė, vienu metu ji mėgino tik kąsti, bet buvo ir įkandusi.

Kai močiutė buvo laikoma, mama pradėjo filmuoti, nes nebūdavo anksčiau įrodymų, tai mama filmavo, kad būtų šį kartą įrodymų. Jis neklausė, kas matė filmuotą medžiagą, kažkokią dalį įrašo matė. Smūgis buvo kai buvo įrašas daromas, įraše matosi, kai jam trenkė. Tas smūgis, kuris matėsi, buvo vienintelis. Po įvykio mama atrodė drebėjo, stresas buvo, jis tuo metu į sužalojimus neatkreipė dėmesio. Vėliau, kai iš policijos grįžo namo, mano, kad buvo žaizdų, nes buvo trenkusi mamai. Buvo paraudonavę, jis jautė deginimą. Kai buvo močiutę apkabinęs, ką ji sakė, nepamena, vienu momentu ją paleido, tai ji šaukėsi pagalbos. Juos išskyrė kaimynai. Jo manymu, močiutė nebuvo pilnai blaiva, nes jos toks elgesys. Šiuo metu nebendrauja su močiute, po įvykio močiutė neatsiprašė.

Iki įvykio su močiute bendraudavo, padėdavo, prieš visus įvykius lyg ir normaliai bendravo mama su močiute, bendraudavo kaip įprasti žmonės. Sunkiau prisiminti, kas buvo iki šio įvykio. Pamena, kad mama rūsyje kažką darė, ir mamai močiutė ten trenkė, tik tiek prisimena. Yra šiuo metu kamera, mamai baisu eiti. Kai močiutė gyvena toje pačioje laiptinėje, jis jaučiasi nesaugiai, važiuodamas į parduotuves labai tikrina, ar užrakino.

Filmuojama buvo nuo momento, kai jis laikė močiutę. Močiutė muistėsi, norėjo, kad jis ją paleistų. Pakankamai stipriai laikė močiutę, prispaudęs, nuo laikymo močiutei pradiniu momentu, kai laikė, galbūt galėjo likti žymės, bet jo manymu neturėjo likti žymės. Laikyti močiutę buvo priežastis apsaugoti mamą nuo smūgių. Nežino, ar nuo laikymo pas močiutę buvo mėlynės. Sužalojimų gydytojams neteko rodyti, nesikreipė. Patys nefiksavo sužalojimų. Po visko ėjo paskui močiutę, nes ji norėjo pasišalinti iš įvykio vietos.

Įvykis buvo laiptinėje nuo mamos namų ir močiutės, tai vyko viršuje, paskui prie išėjimo, tai vyko tarp jų ir močiutės buto. Kai buvo filmuojama, iškritę daiktai jau buvo surinkti. Jis kažką matė iš įrašo, tai jam dubliuojasi, nepamena, ką matė įraše. Dalį įrašo, nes prisimena pusę realaus įvykio, ir kažkiek matė video. Įrašą mama parodė. Mano, kad nuo laikymo negalėjo atsirasti mėlynes močiutei, neatsirado nuo muistymosi. Su močiute nebendrauja nuo sausio 4 d., nes užpuolė mamą, dėl šnekų apie mamą. Iki įvykio nebendravo su močiute, nes prieš tai įvyko kitas įvykis.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. V. parodė, kad praeitų metų vasario 28 d. įvyko panašus užpuolimas, pirmą kartą, tik buvo nutraukta, lygiai taip pat, sūnus ją gynė, padėjo, ir mamai pavyko išvengti atsakomybės. Balandžio mėnesį įvyko konfliktas, nes po visų šių įvykių ji supyko ir savo rūsyje neleido mamai laikyti padangų, paprašė sūnaus, kad nueitų ją perspėtų. Tada vyko nuotolinis mokymas, per pertrauką buvo pasakyta ir vakare ji su draugu atvažiavo tvarkyti lentynas ir tas padangas iškraustė. Mama iškvietė policiją, kadangi pareigūnams netiko jos argumentas, ji (A. V.) su dokumentais buvo pasiruošusi, kad tai yra jos nuosavybės teisė, pasirodo mama sugalvojo, kad ji jai trenkė, tai ji (A. V.) parai buvo išvežta į areštinę, visiškai nesuprasdama dėl ko. Balandžio 11 d. su sūnumi išskrido atostogauti į Egiptą, ir jai prasidėjo skambučiai, kadangi tai yra trečioji šalis, yra brangu atsiliepti, gavo žinutę, kad skambina iš vaikų teisių. Paprašė draugo, kad paskambintų, išsiaiškintų kas vyksta. Suprato, kad V. V. kreipėsi į teismą, neva ji užrakino sūnų vieną, o pati dingo, pagal mamos žodžius. Grįžus prasidėjo pragaras, reikėjo išbūti saviizoliacijoje, tada su vaikų teisėmis, pas psichologą ir t. t. Gruodžio mėnesį per socialinius tinklus V. paskelbė jos (A. V.) nuotrauką savo Facebook paskyroje ir Instagram. Draugės atsiuntė ekrano nuotraukas, nuotraukoje A. V. veidas, kad ji lovoje su V. V. buvusiu sugyventiniu. Gyvena šiame name (duomenys neskelbtini) metų, neturėjo su kaimynais problemų. Praeitų metų rugsėjo 30 d. į jos balkoną primėtyta labai daug šiukšlių, to gyvenime nėra buvę. Spalio 29 d. rado prie savo automobilio durelių juodą rožę. Žino, kad mama užsiiminėja būrimais, tai suprantama, nėra malonu. Gruodžio 12 d. ryte iki 12 val., gamindama valgyti, yra nufilmavusi, kaip V. V. sustojusi prie jos lango, išlipa iš automobilio, kažką daro po medžiu. Kai V. V. išvažiavo, ji išėjo, su kamera nuėjo prie to medžio, ten yra centų, ryšuliukų. Praeitų metų vasarą V. V. parašė jos (A. V.) tėvui apie tas visas nesąmones, visoms draugėms, ji ją persekioja. Šių metų vasario 21 d. mama ją iškoliojo. Dar susisiekė praeitą savaitę vaikų teisės antrą kartą, neva ji draudžia mamai bendrauti su sūnumi.

Rugpjūčio 5 d. vakare ji grįžo iš parduotuvės, tik įėjusi į savo namus, po pirmo įvykio yra jau pasiruošusi raktus, kad jeigu vienoje pusėje yra produktai, kitoje pusėje raktai. V. V. nedirba, sėdi prie lango ir seka, ji matė pro langą. Kai ji (A. V. ) užlipusi laiptais laikė raktus, V. atsidarė duris ir griebė jai už kuodo, parbloškė ant žemės, kadangi daržovių dar turėjo, tai buvo svorio, parbloškusi ji griebė už plaukų, trenkė per sprandą ir kairės pusės galvą. Ji (A. V.) pradėjo rėkti, buvo atsirakinusi duris, tik atsimena tą momentą, kai sūnus laikė močiutę prie jos durų sienos. Įėjusi į namus paskambino pareigūnams ir draugui, kol sūnus rinko išsibarsčiusius produktus, ji padėjo porą produktų surinkti, paprašė sūnaus, kad jis pasiliktų. Jų durys atviros, V. V. girdėjo, kai kvietė policijos pareigūnus. Ji (A. V.) nusileido į apačią, pasiėmė iš automobilio cigaretę, užlipus į viršų, mama greitai atidarė duris ir trenkė jai antrą kartą. Kadangi sūnus stovėjo šalia buto durų, jis iš karto močiutę apglėbė. Ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, įspėjo, kad filmuoja. L. močiutę paleido ir kaimynai leidosi, kaimynė E. pasakė, kad V. V. išgėrusi, paprašė visų išsivaikščioti. V. nuėjo namo, ir ji su sūnumi išėjo į lauką laukti policijos. Mama išėjo į lauką, ir jie ėjo paskui ją. Mama į juos metė akmenį.

Ji kaltinamajai nesudavė, jeigu gynėsi, gal ir buvo paėmusi jai už rankos. Mama ją rankomis suėmė už plaukų, tampė ir trenkė, ji juto fizinį skausmą, buvo išpešti plaukai. Į sprandą ir į galvą sudavė, parklupusi ant kelių, nes mama buvo užlipusi ant jos, stovėjo pasilenkusi, buvo du atskiri smūgiai, o paskui į galvos sritį kažkur prie smilkinio kairėje pusėje. Kai jai sudavė į sprandą, adrenalinas buvo, tai skausmo nejautė tuo metu. Smūgis buvo suduotas ranka. Kairėje pusėje paūžė ir praėjo, kairėje pusėje viršuje trenkė antrą kartą. Jautė skausmą.

Tą dieną su sūnumi nekalbėjo, nes vėlai grįžo. Ant sūnaus kairės rankos buvo dantų žymė. Po šio įvykio draugė patarė nufotografuoti, bet nuo streso nieko nedarė, o kitą dieną jau išnyko. Yra nufilmuotas momentas, kai drasko, gal mėgino įkasti. Sūnus ją gynė. Kaltinamoji šūkavo, kad ją muša.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės pateiktame V. V. kortelės išraše aprašyta sveikatos būklė 2021-08-06 06:50 val. Subjektyvūs duomenys: skundų sveikata neturi. Objektyvūs duomenys: bendra būklė stabili, teisingo elgesio, sąmonė aiški, širdies veikla ritmiška, kūno sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 51-52).

2021-08-05 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) namo ir jo laiptinės apžiūra. Apžiūros metu reikšmingų pėdsakų bylai išspręsti nėra (1 t., b. l. 22-28).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamoji V. V. kaltės nepripažino, teigė dukros ir anūko nemušusi, tai ji buvusi jų užpulta ir sumušta, jai padaryti sužalojimai. Kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nenuoseklūs ir prieštaringi, paneigti byloje ištirtais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kitą dieną po įvykio, nurodė, kad jai lipant žemyn laiptais į viršų kilo jos dukra A. V. , kuri dėl neaiškios priežasties sugriebė jai už dešinės rankos dilbio ir pradėjo stipriai spausti bei iš kairės rankos kumščio sudavė į kairės pusės smilkinį sakydama ,,aš tau atkeršysiu“. Nuo šių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Po spaudimo pas ją yra likusi mėlynė dešinėje rankoje. Po šio smūgio pradėjo gintis ir sugriebė dukrai už plaukų. Tada dukra pradėjo garsiai rėkti ir tuo metu iš buto išbėgo jos vaikas L. V., kuris rankomis apglėbė iš nugaros ir laikė prispaudęs, pradėjo kumščiais spausti į krūtinės sritį bei varžė jos judesius. Ji pradėjo rėkti šaukdama „L. muša“. Kadangi ji norėjo išlaisvinti, tai savo rankomis sugriebė L. už rankų ir bandė atplėšti jas nuo savęs. Gal ir galėjo dėl to jam įdrėksti, tačiau ji tik norėjo išlaisvinti. Šiuos parodymus ji patvirtino ir vėlesnėse apklausose 2021-08-19, 2021-09-03, 2021-10-04, 2021-10-19.

Tačiau teisiamajame posėdyje V. V. iš dalies pakeitė parodymus, jau nurodė kitas aplinkybes, o būtent, kad sutikusi ant laiptų dukrą jai papriekaištavo, kad ši nebuvo namuose 4-5 paras, ir pavadino paleistuve, tada dukra atsakė, kad tai ne jos reikalas, griebė už dešinės rankos ir pradėjo ją sukti, o ji sugriebė dukrą už plaukų. Dukra nebuvo suklupusi. Kadangi dukrą laikė už plaukų, dukra negalėjo išsilaisvinti, todėl paleido jos (V. V.) ranką, o ji paleido dukros plaukus. Tai truko gal 2 minutes. Tada dukra užlipo laiptais į viršų, atrakino duris ir pasišaukė L., kad gelbėtų. L. išpuolė, o dukra liepė jam ją (V. V.) mušti. L. pradėjo ją kumščiuoti į krūtinę. L. ją mušė, o dukra vis rėkė „duok jai“. Jis jai sudavė gal 10 smūgių į krūtinės sritį. Ji tuo metu stovėjo ant laiptukų, nejudėjo, o jis kumščiavo. Po to jis ją apkabino iš už nugaros ir laikė. Ji jam nesudavė smūgių, negalėjo suduoti, nes jis stovėjo jai už nugaros.

V. V. teigimu, ji niekaip negalėjo suduoti anūkui būdama jo apkabinta, tačiau šias aplinkybes paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad L. V. laiko apkabinęs V. V. iš už nugaros, ji muistosi, sukiojasi į visas puses bandydama ištrūkti, vienu momentu dešine ranka trenkia atgal ir pataiko L. V. į galvą, dešinę pusę, vėl muistosi, draskosi, jis ją laiko, ji lenkiasi ir bando įkasti jam į ranką. Akivaizdu, kad jam sunku ją nulaikyti, nes ji įnirtingai bando ištrūkti, jie sukiojasi po laiptų aikštelę, kol jis ją paleidžia. Iš šio įrašo matyti ir tai, kad V. V. šaukia, kad ją L. muša, nors tuo metu niekas jos nemuša, o tik laiko ją už rankų; po to L. V. jai rodo savo riešus, į ką ji tik šaukia, per jos šauksmą negirdėti ką jis sako, galima tik numanyti, jog rodo apdraskymus ar kitus sužalojimus. Ir kiti du A. V. įrašai parodo būtent pačios V. V. agresyvų elgesį, t. y. būtent jos priekaištus dėl tikrų ar menamų ankstesnių įvykių, ji negali nusiraminti, žemina A. V.

2021-08-10 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 19/73/2021 (01) duomenimis, V. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje rankoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. V. V. teigimu, šios kraujosruvos atsirado nuo jai suduotų smūgių, tačiau, kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, V. V. laikoma L. V. sukiojasi į visa puses, bandydama ištrūkti, jis ją laiko apkabinęs ir suėmęs už rankų, jai ištraukus rankas, laiko ją apkabinęs per krūtinę, vėl paima už rankų, todėl neatmestina, kad šios kraujosruvos ir galėjo susidaryti būtent tuo metu, kai ji ne buvo mušama, o bandė ištrūkti iš L. V. rankų. Juolab neįtikėtina, kad nuo 10 smūgių į krūtinę ji nebūtų nukritusi ir nebūtų žymesnių sužalojimų. Tokią išvadą sustiprina ir aplinkybė, kad ji nei pati kvietė policiją, nei nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, kad buvo mušama, nei pirminės apklausos metu nenurodė, kad L. V. jai būtų sudavęs nors vieną smūgį. Pažymėtina, teismo medicinos specialistei ji apie dukrą nurodė dar kitokias įvykio aplinkybes, t. y. kad dukra jai sudavė tris smūgius (trenkė į smilkinį su kumščiu, kitas smūgis buvo į dešinę ranką, dar vienas smūgis buvo į krūtinę). Be to, įvykio dieną ji atvežta į areštinę, kitą rytą buvo apžiūrėta medicinos darbuotojos ir ant jos kūno sužalojimų nerasta; dar daugiau – net manant, jog kraujosruvos tuo metu dar negalėjo išryškėti, vis tik V. V. neišsakė jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos, areštinės kortelės išraše nurodyta, kad skundų sveikata neturi (1 t., b. l. 51-52), Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole taipogi nurodoma, kad sužalojimų nėra, V. V. pasirašė, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai (2 t., b. l. 27). Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G. B. nurodė, kad moteris (kaltinamoji) kalbėjo negražiais žodžiais, apie asmeninius dalykus; ji skundėsi sveikata, bet tai atrodė kaip apsimetinėjimas; jie siūlėsi nuvežti ją į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad pranešėja paaiškino, kad 2021-08-05 pranešėjai būnant namo adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ją užsipuolė jos mama, išvardino ją necenzūriniais žodžiais ir tempė už plaukų. Išgirdęs laiptinėje vykstanti konfliktą, iš buto išbėgo pranešėjos sūnus, kuris bandė atitraukti moterį nuo pranešėjos. Senyvo amžiaus moteris akcentavo savo asmenines problemas, tačiau neakcentavo įvykio aplinkybių. Vaikinas paaiškino, kad jis bandydamas apraminti bei atitraukti močiutę nuo mamos, laikė ją apkabinęs iš nugaros, močiutė tuo metu pradėjo jam draskyti rankas, bandė įkasti, sudavė jam į galvą bei šaukė, kad ji yra mušama. Kūno sužalojimų nesimatė nei ant pranešėjos, nei kitos moters.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad V. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka nei nukentėjusiųjų, nei liudytojo parodymų, kitų įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

Tuo tarpu nukentėjusieji A. V. ir L. V. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. A. V. nurodė, kad iš savo buto išėjusi jos mama V. V. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir vadinti paleistuve. Į jos žodžius ji nereagavo ir nesakiusi nė žodžio nusisuko nuo jos prie savo buto ir pradėjo rakinti savo buto duris. Tuo metu ji pajuto smūgį į galvos sritį, į smilkinį, po ko, pajutusi didelį fizinį skausmą, ji parklupo ant kelių ir tada pajuto dar vieną smūgį ranka į sprandą, po ko mama sugriebusi ją už plaukų pradėjo ją tampyti. Tokiais savo veiksmais ji sukėlė jai didelį fizinį skausmą, jai labai skaudėjo. Visa tai darydama mama kažką rėkė, tačiau ką ji rėkė, ji neatsimena. Viskas įvyko labai greitai, ji nesuspėjo net sureaguoti, tik rankomis užsidengė galvą ir pradėjo šaukti. Jos šauksmą išgirdo tuo metu namuose buvęs jos nepilnametis sūnus L. V., kuris išbėgęs į laiptinę rankomis apkabino V. V. ir ją nuvedė nuo jos ir laikė, prašydamas močiutės nusiraminti. Tada ji paėmė telefoną ir apie įvykį pranešė pagalbos centrui, po ko pradėjo filmuoti savo mamos elgesį. Kol L. V. laikė apkabinęs savo močiutę, V. V. dešinės rankos alkūne trenkė jos nepilnamečiui sūnui į veidą, kando į dešinę ranką, savo nagais draskė jam kairę ranką bei po to dar kartą ranka trankė jam į veidą. Apie tai, kad ją užpuolė agresyvi mama, tampė už plaukų, ją apgynė sūnus, A. V. nurodė ir Bendrajam pagalbos centrui.

Iš esmės analogiškai aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nupasakojo ir L. V., nurodydamas, kad išgirdęs mamos šauksmą pagalbos, išbėgo į koridorių ir pamatė, kaip močiutė buvo prispaudusi mamą ant žemės, neleisdama jai atsikelti, buvo viena ranka ant kaklo ir kita ranka buvo ant plaukų, tampė į skirtingas puses. Jis patraukė močiutę nuo mamos ir prispaudė ją šiek tiek prie sienos su dviem rankom, kad mama galėtų atsitraukti. Kol laikė močiutę, mama atsitraukinėjo, močiutė mosikavo rankomis, bandė trenkti, įkąsti, visa buvo raudona. Mama grįžo atgal į vidų, jis irgi paleido močiutę ir močiutė grįžo atgal į vidų, jie surinko išsibarsčiusius produktus ir sunešė į vidų. Mama visa susinervinus nuėjo į mašiną pasiimti cigarečių ir paprašė jo, kad jis būtų pradaręs duris, kad močiutė nesupultų. Mamai einant atgal močiutė staigiai įbėgo, užsimojusi su ranka trenkė mamai per galvą su ranka ir tada jis iš karto pagriebė močiutę, apkabino ir neleido užpult mamą. Močiutė sukinėjosi į visas puses, vos nenuvertė jo nuo laiptų, bandė jį kandžioti, draskė odą, trenkė jam per galvą su ranka ir visą laiką šaukė, kad jis ją muša.

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2021-09-08 nutarimo matyti, kad V. V. taip pat kreipėsi su pareiškimu dėl to paties įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą A. V. ir L. V., tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad A. V. ir L. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje ištyrus surinktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, t. y. kad V. V. užpuolė A. V. ir L. V., o ji buvo priversta gintis. Pažymėtina, pati kaltinamoji pripažino pirma išsakiusi priekaištus dukrai, ją išvadinusi paleistuve; iš jos parodymų, pareigūnų Body kameros įrašų, A. V. padarytų vaizdo įrašų akivaizdu, kad kaltinamajai sugyventinio neištikimybės tema yra labai jautri, ji nuolat tai akcentuoja, neslepia pagiežos, išsako itin daug pretenzijų dukrai. Jos agresyvus elgesys matyti ir vaizdo įraše, kuomet ji bando ištrūkti iš anūko glėbio. L. V. jai nesuduoda jokių smūgių, tik laiko ją, bandydamas sutramdyti. Apie tai, kad jis būtų sudavęs jai smūgius prieš tai, įrodymų nėra. Be to, ji pati neslepia, kad dar prieš šį įvykį anūkui pasakojo apie jo motinos netinkamą elgesį, kad priekaištauja dukrai, kad jau buvo bausta už panašų konfliktą vasario mėnesį. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2021-05-18 nutarimas nutraukti V. V. ikiteisminį tyrimą bei jos baustumo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021-08-09 ji bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, už tai, jog 2021-02-28 to paties namo laiptinėje sukėlė konfliktą, kibo prie A. V. ir nepilnamečio L. V., stumdė juos, žodžiais įžeidinėjo A. V., neleido A. V. uždaryti savo buto durų (2 t., b. l. 10, 184-186). Taigi pati kaltinamoji eskaluoja konfliktus, ji neneigė ir tos aplinkybės, kad rašo skundus dėl vaiko nepriežiūros, tačiau duomenų, kad nors vienas jos skundas būtų pasitvirtinęs, nėra.

Įvertinus aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku V. V. sukėlė konfliktą, kurio metu rankomis sudavė A. V. du kartus į galvą ir sprandą bei tampė ją už plaukų, po to, A. V. grįžtant nuo automobilio, toje pačioje vietoje – laiptinėje ji dar vieną kartą sudavė A. V. ranka per galvą. Šiuos veiksmus padarė veikdama tiesiogine tyčia, suvokdama, kad tokiais veiksmais sukels A. V. fizinį skausmą, ir to siekė. Kad smūgiai į jautrias kūno vietas, tampymas už plaukų sukelia fizinį skausmą, pagrindo abejoti nėra. Taip pat įrodyta, kad ji, minėto konflikto metu jo nepilnamečiam anūkui L. V. apglėbus ją rankomis, kad ši nusiramintų, ji ranka sudavė vieną kartą L. V. į galvą bei draskė jam rankas. Be nukentėjusiųjų parodymų, šios aplinkybės matyti ir vaizdo įraše, matyti ir tai, kad smūgis L. V. buvo stiprus, o ne perbraukta per plaukus. Byloje nei vienas iš konflikto dalyvių nenurodė, kad V. V. užpuolė iš buto išėjusį L. V. Nustatyta, kad V. V. L. V. smūgiavo ir draskė jo rankas bandydama ištrūkti, kai jis laikė ją apkabinęs rankomis, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios sukelti jam fizinį skausmą. Kaip minėta, BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Įvertinus V. V. agresyvų elgesį, jos veiksmų intensyvumą, konstatuotina, jog suduodama jam smūgius, jei ji ir nenorėjo sukelti jam BK 140 straipsnyje numatytas pasekmes – fizinį skausmą ar kūno sužalojimą, susargdinimą, tačiau suprato, kad dėl veiksmų gali kilti atitinkami padariniai, ir nors ir nesiekė šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl yra įrodyta, kad V. V. prieš L. V. veikė netiesiogine tyčia, suvokdama, kad L. V. sukels fizinį skausmą, ir nors šių pasekmių nesiekė, bet sąmoningai leido joms kilti. A. V. ir L. V. yra V. V. atitinkamai dukra ir anūkas, t. y. artimieji, todėl V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į tai, kad nors nusikalstama veika sukeltas fizinis skausmas dviem asmenims, tačiau iš esmės V. V. veiksmai tiek prieš dukrą, tiek prieš anūką padaryti toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku ir to paties konflikto metu, iš esmės esant konfliktiniams santykiams tarp visų trijų dalyvių ir iš esmės dėl tos pačios priežasties – kaltinamajai siekiant suduoti smūgius (daugiau smūgių) A. V., o L. V. bandant šiuos veiksmus nutraukti, – teismas mano, kad nėra pagrindo bloginti kaltinamosios teisinę padėtį ir inkriminuoti jai atskirų nusikalstamų veikų padarymą, jos veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, pasekmės – fizinis skausmas – sukeltos dviem asmenims. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-6), anksčiau neteista (1 t., b. l. 7-8), per 1 metus bausta administracine tvarka 1 kartą, baudą sumokėjo (1 t., b. l. 10). Duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre, nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, jos amžių, kad yra(duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, jos veiksmais sunkesnių pasekmių nesukelta (pasekmės buvo trumpalaikės), darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelnesnės rūšies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apibojimą.

Įvertinus tai, kad V. V. ne pirmą kartą sukėlė konfliktą, tai, kad nors jie visi gyvena skirtinguose butuose, tačiau tame pačiame name, šalia vienas kito, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų interesus, jai skirtina BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu. Manytina, intensyvios priežiūros taikymas atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, tačiau atsižvelgtina ir kaltinamosios amžių, į tai, kad nuosprendžio vykdymo procese nustačius, kad nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, jam gali būti paskirta intensyvi priežiūra, - darytina išvada, kad šiuo metu intensyvi priežiūra nebūtų proporcinga priemonė. Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021-08-05 20.30 val. iki 2021-08-06 15.00 val. (1 t., b. l. 12, 25), t. y. viena diena, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-86) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 14.4.3.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios už advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės L. V. teikiamą antrinę teisinę pagalbą priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 450,00 Eur (3 t., b. l. 7, 8-9).

Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas taip pat pateikė sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad už susipažinimą teisme su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasirengimą teismo posėdžiui suma sudaro 600 eurų, o už atstovavimą 2022-03-09 ir 2022-04-27 teismo posėdžiuose suma sudaro 500 eurų (po 250 eurų už kiekvieną posėdį) bei už paskutinį 2022-05-16 posėdį taip pat 250 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje buvo 4 teismo posėdžiai (dar vienas neįvyko dėl įgaliotojo atstovo ligos), visuose posėdžiuose advokatai dalyvavo, posėdžių trukmė buvo didesnė nei 30 minučių. Todėl pateiktame tarnybos prašyme nurodyta 450 Eur suma bei nukentėjusiosios A. V. patirta 1350 eurų išlaidų suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš nuteistosios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (Bendrojo pagalbos centro 1 t., b. l. 36; Body kameros 1 t., b. l. 42; A. V. pateikti – 1 t., b. l. 90, 109; L. V. apklausos – 1 t., b. l. 130, 3 t., b. l. 12; iš viso 6 vnt.) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. V. ir L. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 50 metrų atstumu.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, V. V. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021-08-05 20.30 val. iki 2021-08-06 15.00 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iš V. V. valstybei 450 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš V. V. A. V. 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Išaiškinti, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.