- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-96-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28156-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-22 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos 7 (septynių) ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 12 (dvylika) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė bausmė - 8 (aštuoni) mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiajai S. M. iš A. P. priteista 705 Eur už nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. 2019-07-04, apie 13.00 val., sulankstomo peilio geležtę įkišęs prie spynos liežuvėlio ir smarkiai patraukęs duris į save, įsibrovė į nukentėjusiajai S. M. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė S. M. priklausančius daiktus: planšetinį kompiuterį „Huawei“, kurio vertė 300 eurų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį saldainių, kurių vertė 5 eurai, juodos spalvos vyrišką pūkinę liemenę „Puma“, kurios vertė 70 eurų ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat jis 2019-07-08, laikotarpyje nuo 08.00 val., iki 12.40 val., sulankstomo peilio geležtę įkišęs prie spynos liežuvėlio ir smarkiai patraukęs duris į save, įsibrovė į nukentėjusiajai S. M. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė S. M. priklausančius daiktus: planšetinį kompiuterį „Samsung A5“, kurio vertė 300 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, kurio vertė 50 eurų, permatomą mobilaus ryšio telefono dėkliuką, kurio vertė 5 eurai, nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, kurio vertė 50 eurų, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 20 eurų, sidabro spalvos pakabuką, kurio vertė 20 eurų, apyrankę „Swarovski“ su širdelės formos „Swarovski“ kristalais, kurios vertė 160 eurų, laikrodį „Lotus“, kurio vertė 50 eurų, planšetinį kompiuterį „IPad 3“, kurio vertė 50 eurų, 150 g iškeptų šašlykų, neturinčių vertės ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Nuteistasis A. P. (toliau- ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba skirti namų areštą su apykoje. Skundo motyvai ir argumentai nenurodomi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistasis skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba skirti namų areštą uždedant apykoję. Namų areštas, kaip ir intensyvi priežiūra –įtariamojo stebėjimas elektroninėmis kontrolės priemonėmis yra kardomosios priemonės (BPK 120 straipsnis), todėl daroma išvada, kad nuteistasis skundu prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba ją sušvelninti.
7. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, susipažinusi baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio išvadomis ir nuteistojo skundu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas A. P. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį teisės taikymo klaidų nepadarė.
8. Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, aplinkybes nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia kokią bausmės rūšį asmeniui parinkti. A. P. padarė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti vienas po kito keleto dienų bėgyje. Praeityje jis teistas tris kartus, tame tarpe už analogiško nusikaltimo padarymą. Bausmės A. P., ankstesnių teistumų metu, buvo paskirtos nesusijusios su laisvės atėmimu. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad A. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neįgyvendino bausmei keliamų tikslų, tai yra nepaveikė asmens taip, kad šis daugiau nenusikalstų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. parinko laisvės atėmimo bausmę.
9. Kaip jau minėta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą numatyta laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas parinkdamas bausmės dydį įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir skaičių, nustatytą A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. už padarytas veikas buvo paskirtos 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės yra artimos laisvės atėmimo bausmės nustatytai minimaliai ribai. Bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu tinkamai, o taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas galutinė skiriama bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju kolegija nemato pagrindo švelninti A. P. paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kadangi paskirta bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, aplinkybėms ir paties A. P. asmenybei.
10. Kolegija taip pat nemato pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017;2K-143-1073/2020). Kolegija jau pasisakė, kodėl bausmės tikslai nebus pasiekti A. P. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl remiantis tais pačiais motyvais daroma išvada, kad taikyti A. P. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis, nuteistojo asmenybę, bylos aplinkybes reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. P. pagrįstai paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir jo trukmę parinko tinkamai. Priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nėra teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
12. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-01-05 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 59,94 Eur priteisimo iš A. P. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
13. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2020-12-23 raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Rimantą Prėskienį, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020-12-28 nutartimi jis buvo paskirtas A. P. gynėju.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, tačiau taip pat BPK imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą apeliacinėje instancijoje, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba, todėl teismas sprendžia, kad priteisti prašomas išlaidas iš A. P. netikslinga. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, jis nedirba, duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas nėra. Remiantis išdėstytu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. P. netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.