- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- eI-6745-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01482-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321, 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-5431 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. L. skundu teismo prašo panaikinti:
1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-4321 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą palikimo nenagrinėtu“;
2) Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-5431 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą palikimo nenagrinėtu“;
3) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) dalį, kurioje skundo dalis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. prašymus atmesta kaip nepagrįsta;
4) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. prašymus.
Nurodo, jog 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, o Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. gegužės 30 d. raštu (sprendimu) prašymą paliko nenagrinėtą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius šį sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjos teigimu, Tarnybos Klaipėdos skyrius skundžiamuose raštuose (sprendimuose) nepagrįstai argumentuoja, jog tuo pačiu klausimu viešojo administravimo subjektas yra priėmęs sprendimą, nes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-61-586/2018 yra nagrinėjamas jos ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo, bet ne dėl 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytų naujai keliamų reikalavimų, t. y., pripažinimo kad K. L. nėra R. L. tėvas ir panaikinimo įrašo apie tėvą vaiko gimimo akto įraše. Teigia, jog atsakovė tuo pačiu klausimu atsakymo nėra pateikusi ir nėra priėmusi sprendimo. Be to, atsakovė skundžiamuose sprendimuose turėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti ne tik, kodėl neteikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau taip pat pateikti ir konkrečius duomenis apie atstovavimą dėl naujai keliamų reikalavimų. Argumentuoja jog sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Pareiškėjos atstovas skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-16-T-2683-20987 pareiškėjai suteikta antrinė teisinės pagalba civilinėje byloje Nr. e2-2859-589/2016 dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo, kurioje ji siekė nuginčyti sūnaus K. L. tėvystę R. L. ir kad Klaipėdos apylinkės teismui 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-61-586/2018 atmetus skundą dėl tėvystės nuginčijimo, jai Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-744-6755 suteikta antrinė teisinė pagalba dėl šio sprendimo apskundimo. Nurodo jog Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. buvo gauti pareiškėjos prašymai suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, kuriuose nurodyta, kad ji įsitikinusi, jog jos sūnus K. L. nėra jos anūkės R. L. tėvas, todėl nori kreiptis į teismą civilinėje byloje, siekiant pripažinti, jog K. L. nėra R. L. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše. Prašyme pareiškėja nurodė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl tėvystės aktuose, gimimo aktuose suklastotų parašų.. Nurodo, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 11 raštais informavo pareiškėją, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ir 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjai jos prašomu klausimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama ir todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą. Argumentuoja, jog teismui pripažinus, kad tam tikras asmuo nėra vaiko tėvas, šio sprendimo pagrindu yra panaikinami ir įrašai gimimo akte apie nurodytą vaiko tėvą. Teigia, jog pareiškėja kreipdamasi antrinės teisinės pagalbos dėl pripažinimo, jog K. L. nėra R. L. tėvas ir įrašo apie tėvą vaiko gimimo akto įraše panaikinimo, siekė iš esmės to paties materialinio reikalavimo, t. y. tėvystės nuginčijimo, dėl kurio jai jau teikiama antrinė teisinės pagalba. Tvirtina, kad pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesniu 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui 2018 m. liepos 3 d. sprendimu panaikinus Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą dėl to, kad jis nebuvo pagrįstas teisės aktų normomis, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 11 d. raštu pareiškėjai pateikė motyvuotą ir teisės aktų normomis pagrįstą informacinį pranešimą. Teigia, jog pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesniais Tarnybos sprendimais suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321, 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-5431 (toliau – skundžiami sprendimai, Sprendimai), kuriais pareiškėjos M. L. prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą palikti nenagrinėti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) dalies, kurioje pareiškėjos skundo dalis dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą ir 2018 m. kovo 22 d. prašymą išnagrinėti iš naujo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.
Nustatyta, jog pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriui 2016 m. gruodžio 7 d. padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2859-586/2016, kurioje ji pareiškė ieškinį atsakovams R. L., A. D., A. Z. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2683-20987 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestas. Pareiškėja, siekdama apskųsti teismo sprendimą, Tarnybos Klaipėdos skyriui 2018 m. balandžio 6 d. padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. balandžio 11 d. spendimu nusprendė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo apskundimo. Nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prašymais kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja prašymuose nurodė, jog ji yra įsitikinusi, kad jos sūnus nebuvo tikrasis biologinis R. L. tėvas, todėl pageidauja kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog K. L. nėra R. L. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akte. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ir 2018 m. gegužės 30 d. paliko pareiškėjos prašymus nenagrinėtus, nes yra iškelta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo ir pareiškėjai Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. sprendimais suteikta antrinė teisinės pagalba civilinėje byloje. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. sprendimais, juos apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui, kuris 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Panaikino Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. sprendimą, o Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko kaip teisėtą ir pagrįstą ir atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui panaikinus Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 28 d. raštą, Tarnyba iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, jį paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjai yra teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo apskundimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, jog skundžiamais Tarnybos sprendimais (raštais) pareiškėjos prašymai palikti nenagrinėti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dėl civilinės bylos iškėlimo teisme, pareiškėjai siekiant pripažinti, kad jos sūnus K. L. nėra R. L. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akte.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017). Tarnyba skundžiamais sprendimais nesprendė ar pareiškėja atitinka VGTPĮ nuostatas, pagal kurias ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o jos prašymų nenagrinėjo, nes pareiškėjai civilinėje byloje jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo ir todėl sprendė, kad tuo pačiu klausimu Tarnyba buvo išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus ir vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, jos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prašymus paliko nenagrinėtus.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu nusprendė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-2859-589/2016 dėl K. L. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjos ieškinys atmestas. Pareiškėja, siekdama apskųsti teismo sprendimą, Tarnybos Klaipėdos skyriui 2018 m. balandžio 6 d. padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. balandžio 11 d. spendimu nusprendė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo apskundimo. Nagrinėjant civilinę bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek vėliau pradėjus procesą apeliacinėje instancijoje, pareiškėja 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prašymais dar kartą kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kreipiantis į teismą, pripažįstant, kad pareiškėjos sūnus K. L. nėra R. L. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše, nes oficialiuose dokumentuose –tėvystės akte, gimimo akte, buvo suklastoti parašai. Teismas sutinka su atsakovės Tarnybos vertinimu, jog pareiškėja 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prašymais siekė iš esmės to paties materialinio teisinio rezultato, t. y. jos sūnaus K. L. tėvystės nuginčijimo. Lingvistiniai reikalavimo suformavimo skirtumai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja prašymuose nurodė naujas aplinkybes ar naujus reikalavimus, dėl kurių prašo jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nustačiusi, kad pareiškėjos prašymuose nurodytu klausimu jau anksčiau buvo priimti sprendimai ir jai nepateiktus naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą, atsakovė pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir pakartotinius pareiškėjos prašymus paliko nenagrinėtus. Skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321 ir 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-5431, kuriais pareiškėjos prašymas paliktas nenagrinėtas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) dalies, kuria pareiškėjos skundas dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321 ir įpareigojimo išnagrinėti iš naujo jos 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. kovo 22 d. prašymus atmestas kaip nepagrįstas. Pripažinus teisėtais administracinius aktus, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos prašymus.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos M. L. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-4321, 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-5431 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 3R2-32(AG2-23/17-2018) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
netenkinti pareiškėjos M. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.