Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.81-3065-93/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VMI vyresniosios specialistės J. P. ir G. N., vykdydamos Klaipėdos apskrities VMI viršininko pavaduotojo V. B. 2011-06-08 operatyvaus patikrinimo pavedimą patikrinti mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, 2011-06-08 – 15 d. d. patikrinusios D. A. individualią įmonę, nustatė, kad D. A. individualios įmonės savininkas D. A. šios įmonės vairuotojui A. A. išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį: 2011-03-10 – 136,10 Lt, 2011-03-20 – 400 Lt, (536,10 Lt už 2011 m. vasario mėn.), 2011-04-10 – 168,36 Lt, 2011-04-20 – 400 Lt (568,36 Lt už 2011 m. kovo mėn.), 2011-05-10 – 117,90 Lt, 2011-04-20 – 400 Lt (517,90 Lt už 2011 m. balandžio mėn.), iš viso 1 622,36 Lt, kurie nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą.

Operatyvaus patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2011-06-15 pažymoje Nr. Kl-278-2.

Klaipėdos apskrities VMI vyresnioji specialistė J. P. 2011-06-16, vadovaudamasi šia pažyma, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 005446 D. A. – D. A. individualios įmonės savininkui, nurodydama, kad D. A. individualios įmonės savininkas D. A., išmokėdamas savo įmonės vairuotojui A. A. 2011-03-10 – 136,10 Lt, 2011-03-20 – 400 Lt, (536,10 Lt už 2011 m. vasario mėn.), 2011-04-10 – 168,36 Lt, 2011-04-20 – 400 Lt (568,36 Lt už 2011 m. kovo mėn.), 2011-05-10 – 117,90 Lt, 2011-04-20 – 400 Lt (517,90 Lt už 2011 m. balandžio mėn.), iš viso 1 622,36 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teismas savo nutarime šių esminių aplinkybių jam neinkriminavo, taip pat tai nebuvo įvardinta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Visa tai neįrodyta ir bylos medžiaga. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėdamas šią bylą netyrė ir nepasisakė dėl visų būtinų administracinio teisės pažeidimo požymių, o tai yra esminis proceso pažeidimas. Šiuo atveju liudytojais yra pripažįstami Klaipėdos apskrities VMI specialistės. Šios pareigūnės yra suinteresuotos jų surašyto protokolo realizavimu, nes tai atspindi jų darbinės veiklos įvertinimą.

Pažymėtina ir tai, operatyvaus patikrinimo pažymoje (2011-06-15 Nr. K1-278-2) yra nurodyta, kad patikrinimą atlikti yra pavesta abiem specialistėm: J. P. ir G. N. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 005446 specialistė G. N. tampa liudytoja. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad šios specialistės yra suinteresuotos bylos eiga ir įvardyti jų statusą kaip nesuinteresuotais liudytojais būtų neatsargu. Tuo labiau, kad liudytojo A. A. paaiškinime nurodyta, kad paaiškinimą paėmė šios specialistės abi kartu.

Administracinis teisės pažeidimas faktiškai įrodinėjamas tik vairuotojo A. A. paaiškinimu. Tačiau akivaizdu, kad liudytojas teisme duoda melagingus parodymus. Teismas visiškai be motyvų atsisakė vertinti liudytojo M. A. parodymus. Teismas jo kaltę grindžia išvardijant Valstybinei mokesčių inspekcijos dokumentus, nenurodant jų įrodomosios galios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas D. A. individualios įmonės savininką D. A. pagrįstai pripažino įvykdžiusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d.

D. A. individualios įmonės vairuotojo A. A. jo paties ranka 2011 m. birželio 8 d. surašytas paaiškinimas patvirtina, kad jam įmonės savininkas D. A. kas mėnesį mokėdavo 800 Lt atlyginimą, juos sumokėdamas kiekvieno mėnesio 10 ir 20 dienomis po 400 Lt (b. l. 11). Tačiau D. A. pateiktuose atlyginimų žiniaraščiuose matyti, kad dalis išmokamo darbo užmokesčio neįtraukta į buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. atlyginimų mokėjimų žiniaraštį. Tokiu būdu konstatuotas darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitos dokumentus, išmokėjimo pažeidimas.

A. A. apklaustas teismo posėdyje liudytoju pakeitė savo parodymus. Pažymėjo, kad atlyginimo dydis priklauso nuo dirbtų valandų. Nuo liudytojo teisme apklausos buvo praėję daugiau negu 3 mėnesiai nuo pirminių paaiškinimų davimo, todėl tikėtina, kad liudytojas savo parodymus galėjo suderinti su darbdaviu. Tikėtina, kad liudytojui, pakeisti paaiškinime nurodytas aplinkybes, įtaką galėjo padaryti darbdavys D. A. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas pirminį paaiškinimą laikyti teisingu.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. A. nuo 2011-03-01 iki 2001-05-31 buvo išmokėta 1 622,36 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl D. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., t. y. jis būdamas įmonės savininku, neužtikrino, kad darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą, vadovaujantis teisės aktais, atsako ūkio subjekto vadovas, o nagrinėjamu atveju tai yra D. A.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas be motyvų atsisakė vertinti liudytojo B. A. parodymus. Tačiau apylinkės teismas motyvuotai nesirėmė B. A. parodymais, motyvuodamas tuo, kad šis asmuo negali paaiškinti darbo užmokesčio mokėjimo A. A. aplinkybių, taip pat jam įtaką galėjo daryti darbdavys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šio asmens duoti parodymai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs, todėl yra nevertintini.

Teismo nustatyta, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai, ant kurių pasirašinėjo liudytojas A. A., buvo laikomi ne įmonėje, o pas nenustatytą asmenį (moteris vardu „R.“). Pabrėžtina, kad D. A. atsisakė įvardinti asmenį, padedantį tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tokio asmens egzistavimą pripažino. Apklausus minimą asmenį, atitinkamu laikotarpiu tvarkiusį įmonės buhalterinę apskaitą liudytoju, būtų gauti nagrinėjamai bylai svarbūs įrodymai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, nustatė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai įmonėje buvo tvarkomi neteisingai. Apylinkės teismas padarė pagrįstą prielaidą, kad D. A. nesutinka įvardinti liudytojo todėl, kad būtų patvirtintas darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo faktas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra turi būti nustatyta, kad apeliantas išmokėjo darbo užmokesčio išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus tyčia. Iš liudytojo A. A. paaiškinimo ir pateiktų atlyginimų mokėjimo žiniaraščių matyti, kad darbo užmokestis mokėtas liudytojui nėra įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Remiantis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad pareiškėjas nenurodo buhalterinės apskaitos tvarkančio asmens, darytina išvada, kad buhalterinė apskaita tvarkoma neteisingai ir tai daroma tyčia.

Teismas taip pat atsižvelgė į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų parodymus ir pagrįstai pažymėjo, kad darbuotojos nėra suinteresuotos apkaltinti D. A. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad D. A. kaltė įrodyta, remiantis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo apeliantui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta (paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda), ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad D. A. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

D. A. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.