- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1293-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09864-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms V. P. ir J. V. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. ir V. M. su atsakovais Jonavos rajono apylinkės teismu ir teisėja J. P. pažeidė ieškovo teises civilinės bylos Nr. 2-5-737/2011 arba Nr. 2-12-714/2013 nagrinėjimo metu ir vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu turto prievartavimo tikslais; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus ir diskriminacijos vykdymą, pavedant sprendimo vykdymą atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; 3) remiantis CPK 299, 300 straipsnių nuostatomis, priimti atskirąją nutartį dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu ir apie nusikaltimo požymius informuoti generalinį prokurorą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 kalendorinių dienų terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 152 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl ieškovo teisių pažeidimo, diskriminacijos vykdymo turto prievartavimo tikslais neaiškus: ieškinyje tik išvardytos tam tikros teismų nutartys, kurias ieškovas laiko pažeidžiančiomis jo teises, tačiau neišdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis remdamasis ieškovas teigia, kad vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu, kaip pažeidžiamos ieškovo teisės. Be to, ieškinyje neatskleista, kaip konkrečiai pasireiškė ieškovo nurodoma neturtinė žala – kokiais išgyvenimais, nepatogumais, sukrėtimais ir pan. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškinyje kaip atsakovai, be Lietuvos valstybės, nurodyti ir Jonavos rajono apylinkės teismas, teisėja J. P., Lietuvos apeliacinis teismas, teisėjai A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėjos V. P. ir J. V.. Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė. Ieškinyje neatskleista, kodėl ieškovo nurodyti kaip neteisėtus veiksmus atlikę teisėjai ir teismai, kuriuose šie teisėjai dirba, trauktini savarankiškais atsakovais. Teismas sprendė, jog ieškovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėtų aiškiai nurodyti, dėl kokių subjektinių teisių pažeidimo kreipiasi į teismą, išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo teisių pažeidimą, ir suformuluoti išdėstytas aplinkybes atitinkantį reikalavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-31 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 115 str. 4 d., nes įrodymų nepateikimas ar nenurodymas nėra pagrindas taikyti CPK 115 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Jonavos rajono apylinkės teismui, Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai J. P., Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms V. P. ir J. V. dėl Lietuvos Respublikos teismuose vykdomo organizuoto turto prievartavimo ir diskriminacijos civilinėse bylose bei dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2014-03-31 nutartimi, įvertinęs ieškovo pareikštą ieškinį, konstatavo, kad jis yra su procesiniais trūkumais ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas, nesutikdamas su minėta 2014-03-31 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikdamas teismui ieškinį, atsakovais nurodo Lietuvos Respubliką, Jonavos rajono apylinkės teismą ir šio teismo teisėją J. P., Lietuvos apeliacinį teismą ir šio teismo teisėjus A. D. ir V. M., Vilniaus miesto apylinkės teismą ir šio teismo teisėjas V. P. ir J. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą išaiškino ieškovui, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė ir pareikalavo paaiškinti, kodėl teisėjai ir teismai ieškinyje yra traukiami atsakovais. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad neteisėtus veiksmus atlikę teismai ir teisėjai trauktini atsakovais atsakovo Lietuvos Respublikos pusėje, kad būtų gauti jų atsiliepimai į pareikštą ieškinį. Ieškovo manymu, teismams ir teisėjams negali būti taikomas civilinės atsakomybės imunitetas ir tokiu būdu suteikiamos privilegijos pasislėpti nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog CK 6.272 str. 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį, t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais.
Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-03-31 nutartimi ieškovui išaiškino, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atsako valstybė. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įstatymas bei teismų formuojama praktika suteikia teisę pačiam teismui (savarankiškai), nustačius, jog atsakovais į bylą įtraukti asmenys turintys imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pašalinti juos iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme. Todėl, kai ieškovas atsakovais nurodo ne tik Lietuvos Respubliką, tačiau ir teismus bei teisėjus, nėra būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tais atvejais yra pagrindas teismui savarankiškai priimti nutartį dėl minėtų asmenų pašalinimo iš proceso.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui taip pat nurodė išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia jam padarytos 152 000 Lt dydžio neturtinės žalos faktą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2006; 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).
Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama CPK 135 straipsnyje nustatyta tvarka, taigi ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus reikalavimus ieškinio pareiškime privalėjo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti šių veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, bei įrodymus, iš ko susideda 152 000 Lt dydžio suma ir kokie įrodymai ją patvirtina.
Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai nustatė ieškinio trūkumus bei netikslumus, kurie reikšmingi nustatant bylos nagrinėjimo ribas, atsakovui atsikertant į pareikštus reikalavimus, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovą per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį bei aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti, kieno kokiais konkrečiais veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, pateikti neturtinės žalos pagrindimą bei patikslinti kitas teismo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo teisių pažeidimą ir reiškiamus reikalavimus, kas nagrinėjamu atveju pateikiant ieškinį nebuvo padaryta. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad šių įrodymų jis negali gauti, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą juos pateikti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-31 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014-10-29.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2014 m. spalio 29 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartyje.