- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2006-05-26
- Bylos Nr.
- 2-323/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Kompiuterinės technikos centras“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-527-1/2006, iškeltoje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kompiuterinės technikos centras“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Kompiuterinės technikos centras“ administracijos vadovas 2005 m. gruodžio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti bendrovei bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. sausio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kompiuterinės technikos centras“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė Arūną Gedeikį.
UAB „Kompiuterinės technikos centras“ administratorius 2006 m. kovo 6 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl kreditorinių reikalavimo patvirtinimo ir pateikė pareikštų ir suderintų UAB „Kompiuterinės technikos centras“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
2006 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas administratoriaus prašymą patenkino ir nutarė patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Kompiuterinės technikos centras“ bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus: D. A. – 18 963,66 Lt, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – 782 981,07 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 2 087 Lt, UAB „Acme kompiuterių komponentai“ – 703,28 Lt, UAB „Omnitel“ – 102,66 Lt, UAB „Eniro Lietuva“ – 590 Lt.
Teismas nutartyje nurodė, kad iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, jog bankrutuojanti įmonė gavo kreditorių prašymus finansiniams reikalavimams patvirtinti, kurių pagrįstumą įrodo pridėti įrodymai, o jų dydžio bankrutuojančios įmonės administratorius neginčija.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - nepatvirtinti D. A. 18963,66 Lt kreditorinio reikalavimo.
1. VSDFV Kauno skyrius nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimas. 2006 m. kovo 20 d. nutartis jam buvo pateikta tik 2006 m. balandžio 19 d. kartu su 2006 m. balandžio 10 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolu. Teismas, patvirtindamas ginčytinus kreditorių reikalavimus, nesuteikė jam, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui, galimybės pasinaudoti Įmonių bankroto įstatyme suteiktomis teisėmis, tame tarpe ir ginčyti pateiktus kreditorių reikalavimus. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 6, 15, 17 straipsnius.
2. Bankrutuojančios įmonės administratorius neturėjo teikti teismui tvirtinti nepagrįsto D. A. kreditorinio reikalavimo arba privalėjo informuoti teismą apie VSDFV Kauno skyriuje 2006 m. vasario 21 d. priimtą sprendimą Nr. 8, kuriuo buvo nuspręsta neįvesti į VSDFV Kauno skyriaus informacinę duomenų bazę BUAB „Kompiuterinės technikos centras“ pranešimuose apie apdraustuosius ir draudžiamąsias pajamas pateikiamų duomenų. VSDFV Kauno skyrius nesutinka su D. A. kreditoriniu reikalavimu, kadangi UAB „Kompiuterinės technikos centras“ finansinių ataskaitų ir pranešimų apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas VSDFV Kauno skyriui neteikė nuo 2003 m. pirmojo ketvirčio, o įmokos nemokamos nuo 2002 m. spalio mėnesio. VSDFV Kauno skyrius ėmėsi visų jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų, siekiant išieškoti nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 2 d. D.Ambraziejui buvo deklaruota 19704 Lt draudžiamųjų pajamų ir 6699,04 Lt įmokų, tačiau jos nebuvo sumokėtos. Tad nors ir bankroto administratorius 2006 m. vasario 2 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė pranešimą apie D. A. atleidimą iš UAB „Kompiuterinės technikos centras“ ir deklaravo 2364,45 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Įmonių bankroto įstatymas) 10 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas išsprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Nagrinėjamu atveju prašymų dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nebuvo pateikta – byloje tokių duomenų nėra ir apeliantas tokios aplinkybės nenurodo. Administratorius kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų neginčijo. Todėl klausimą dėl kreditorinių finansinių reikalavimų tvirtinimo teismas turėjo teisę išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir įstatymas teismo neįpareigojo apie bylos nagrinėjimą pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, tame tarpe ir apeliantui, kaip bankrutuojančios UAB „Kompiuterinės technikos centras“ kreditoriui bei trečiajam asmeniui šioje byloje. Todėl aplinkybė, kad apeliantas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimas, nesudaro proceso teisės normos pažeidimo ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
Tačiau būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir D. A. finansinį reikalavimą, kylantį iš darbo teisinių santykių, administratoriui jo neginčijant, iš esmės neišnagrinėjo šio reikalavimo pagrįstumo. Nors 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr. B2-527-1/2006 (b.l. 44) teismas nurodė administratoriui pateikti įrodymus, patvirtinančius kreditorių reikalavimų pagrįstumą, tačiau, administratoriui pateikus tik D. A. darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelę, šį reikalavimą teismas patvirtino, nors tokia darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelė negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą.
Apeliantas VSDFV Kauno skyrius, atskiruoju skundu ginčydamas D. A. finansinio reikalavimo pagrįstumą, nurodo, kad UAB „Kompiuterinės technikos centras“ finansinių ataskaitų ir pranešimų apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas VSDFV Kauno skyriui neteikė nuo 2003 m. pirmojo ketvirčio, o įmokos nemokamos nuo 2002 m. spalio mėnesio. Administratorius 2006 m. vasario 2 d. pateikė pranešimą apie D. A. atleidimą iš UAB „Kompiuterinės technikos centras“ ir deklaravo 2364,45 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nesumokėjo. VSDFV Kauno skyriuje 2006 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas Nr. 8, taip pat buvo imtasi visų teisės aktais suteiktų įgaliojimų, siekiant išieškoti nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Iš šių aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad administratorius neturėjo teikti teismui tvirtinti D. A. kreditorinio reikalavimo arba privalėjo informuoti teismą apie VSDFV Kauno skyriaus priimtą sprendimą. Tačiau šių apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su D. A. finansinio reikalavimo pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, nes be darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelės (b.l. 46) byloje nėra daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių kreditoriaus D. A. finansinio reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumą. Siekiant išspręsti, ar administratorius turėjo pagrindą ginčyti šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir ar šis reikalavimas yra pagrįstas, byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, susijusius su šiuo reikalavimu ir tik tada spręsti jo pagrįstumo klausimą.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „Kompiuterinės technikos centras“ kreditoriaus D. A. 18 963,66 Lt finansinis reikalavimas, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji priimta, nenustačius šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių ir nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl ši nutarties dalis naikinama, o minėto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes tvirtinant šį reikalavimą, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Kompiuterinės technikos centras“ kreditoriaus D. A. 18 963,66 Lt finansinis reikalavimas ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.