- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-1672-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00167-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Folis“
- Pareiškėjas
- Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Folis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Folis“ atžvilgiu taikymo, siekiant užtikrinti būsimą kompetentingo užsienio (Belgijos Karalystės) teismo sprendimo įvykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Belgijos Karalystės įmonė Miraclon Belgium BV pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė: pareiškėjos Miraclon Belgium BV ieškinio, pareikšto Antverpeno komercinių bylų teisme, reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki Antverpeno komercinių bylų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 218 574,66 Eur sumą areštuoti atsakovei UAB „Folis“ priklausantį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti skubos tvarka nepranešus atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymas buvo patenkintas: taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki Antverpeno komercinių bylų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 218 574,66 Eur sumą areštuotas atsakovei UAB „Folis“ priklausantis turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Folis“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad teismas neįvertino, jog pagrindų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti nėra, nes priešingai nei nurodo pareiškėja, atsakovė nuolat su ja atsiskaitinėja. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos visam atsakovės turtui, įskaitant ir lėšoms banko sąskaitose, taigi jos apsunkina atsakovės veiklą bei daro didelę žalą veiklos vykdymui. Dėl išvardintų priežasčių laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja Miraclon Belgium BV atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
6. Nurodė, kad atsakovės po 150 EUR atlikti mokėjimai pareiškėjai, kuriuos atsakovė pateikia kaip savo sąžiningumo įrodymą, įrodo priešingas aplinkybes, t. y. jog atsakovė tokius mokėjimus atliko ne siekdama padengti pareiškėjai skolą, o išvengti nemokumo proceso. Jeigu, kaip atsakovė tvirtina, ji turi daug turto ir gali vykdyti įsipareigojimus, neaišku kodėl atsakovė negrąžina skolos pareiškėjai vienu mokėjimu ar nesuderina skolos išdėstymo, kuris būtų priimtinas ir pareiškėjai, o atlieka pavienius mokėjimus po 150 Eur. Taigi teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nesąžiningumas byloje įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
8. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ji yra sąžininga, nenutraukė atsiskaitinėjimo su pareiškėja, t. y. iki pat laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir toliau atsiskaitinėjo su pareiškėja. Be to, atsakovė turi nemažai turto iš kurio ji galės atsiskaityti su pareiškėja. Atsakovė tai pat nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jos veiklą, nes, be kita ko, buvo areštuotos ir atsakovės lėšos.
9. Pareiškėja su atskiruoju skundu nesutinka, nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė pervedinėjo jai po 150 Eur negali būti laikoma atsakovės sąžiningumo patvirtinimu, nes atsakovės skola pareiškėjai yra didelė, atsakovės pervedami pinigai padengė tik nedidelę dalį įsiskolinimo, atsakovė perleido vertingą savo turtą, tačiau neatsiskaitė su pareiškėja.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
11. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
12. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).
13. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą asmens nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
14. Pagal naujausią teismų praktiką didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos išskirtiniais atvejais, kai yra akivaizdu (reali grėsmė), kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016 ir kt.).
15. Teismas, 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik pareiškėjos argumentais bei pateiktais įrodymais. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą, kartu su juo buvo pateikti ir papildomi įrodymai, patvirtinantys atsakovės teiginius tiek apie atsiskaitinėjimą su pareiškėja, tiek apie atsakovės turtinę padėtį.
16. Iš atsakovės pateiktų įrodymų (atskirojo skundo priedas Nr. 12) matyti, kad atsakovė iki pat 2025 m. vasario 12 d. atsiskaitinėjo su pareiškėja, pervesdama įvairaus dydžio sumas. T. y. atsakovė vykdė mokėjimus nuolat nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2025 m. vasario 12 d. ir sumokėjo pareiškėjai per šį laikotarpį 738 876,21 Eur.
17. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės atsiskaitymai po 150 Eur yra nepakankami, atsižvelgiant į visą pradelstos skolos dydį. Teismas su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutinka.
18. Iš atskirojo skundo priedo Nr. 12 matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2025 m. vasario 11 d. atsakovė pareiškėjai 34 kartus pervedė po 150 Eur, iš viso buvo pervesta 5100 Eur. Taigi nors nedidelėmis sumomis, bet minėtu laikotarpiu įsiskolinimas buvo dengiamas beveik kiekvieną dieną. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, kad atsakovė yra nesąžininga, vengia ir ateityje vengs atsiskaityti su pareiškėja. Iš šių aplinkybių darytina priešinga išvada, t. y., kad atsakovė deda pastangas, kad sumažintų įsiskolinimą pareiškėjai.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, jog atsakovė bandys vengti pareiškėjai palankaus Belgijos karalystės teismo sprendimo.
20. Taigi, remiantis čia pacituota Lietuvos apeliacinio teismo praktika, darytina išvada, jog nėra vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo pareiškėjai galimai palankaus Belgijos karalystės teismo sprendimo įvykdymui, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos remiantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais: jų neturi būti taikoma daugiau nei būtina šaliai palankaus teismo įvykdymo užtikrinimui; jos neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo kitos šalies atžvilgiu; jos neturi nepagrįstai apriboti vienos iš šalių veiklos.
22. Atsakovė nurodė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apsunkinta įmonės veikla, nes, be kita ko, buvo areštuotos ir jos sąskaitos. Pažymėtina, kad tokia situacija atsakovei gali sukelti itin neigiamus padarinius – atsakovei negalint vykdyti veiklos, ji netgi gali tapti nemokia ar patirti didelių nuostolių. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos atsakovės atžvilgiu.
23. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji turi nekilnojamojo turto, atsargų kitokio ilgalaikio turto. Iš pateiktų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pakankamai turto galimo pareiškėjai palankaus Belgijos karalystės teismo sprendimo įvykdymui. T. y. net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principas nebus pažeistas, nes pareiškėjos reikalavimų įvykdymas bus įmanomas iš atsakovės turimo turto. Taigi ir dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Esant šioms aplinkybėms atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Kaip minėta, atsakovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jos veiklą, nes buvo areštuotas ne tik turtas, bet ir lėšos. Taigi tam, kad nebūtų toliau daroma žala atsakovei, yra būtina leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai (CPK 152 str. 2 d.).
26. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atskirąjį skundą sumokėjo 56 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus atskirąjį skundą, ši suma atsakovei priteisiama iš pareiškėjos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 152, 290, 291 straipsniais, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutarė:
Atsakovės UAB „Folis“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Leisti šią nutartį vykdyti skubiai.
Priteisti iš pareiškėjos Belgijos Karalystės įmonės Miraclon Belgium BV (juridinio asmens kodas: 0635794715, adresas: Excelsiorlaan 32-34, 1930, Zaventem, Belgijos Karalystė) atsakovei UAB „Folis“ (juridinio asmens kodas: 110403050) 56 Eur žyminio mokesčio.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.