- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-266-252/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. V. B., O. A.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. V. B. ir O. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-11-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5941-1005/2019 pagal ieškovių M. V. B. ir O. A. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius (grūdų džiovyklą bei grūdų išpylimo duobę), esančius ieškovėms priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r., sutvarkyti statybvietę bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pirmiau paminėtame ieškovėms priklausančiame žemės sklype yra ŽŪB „Berčiūnai“ priklausantys statiniai, todėl šalys buvo sudariusios (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartį. Sutartis (duomenys neskelbtini) ieškovių iniciatyva nutraukta, nes atsakovė neturėdama ieškovių sutikimo atliko grūdų džiovyklos su grūdų išpylimo duobės statybos darbus. Ieškovės atsakovei buvo išreiškusios savo nesutikimą dėl neteisėtų statybos darbų.
3. Pabrėžė, kad ieškovėms (duomenys neskelbtini) pranešus apie žemės nuomos sutarties nutraukimą bei pareikalavus pašalinti savavališkai pastatytus statinius, atsakovė nereagavo – ne tik tęsė statybos darbus, bet ir ėmė neteisėtai pastatytus statinius eksploatuoti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) nepajėgus apginti jų teisių, ieškovės buvo priverstos kreiptis teisminės gynybos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 4.98 straipsnio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019-11-19 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių po 950 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai ir po 7,50 Eur pašto išlaidų valstybei.
5. Nustatė, kad ieškovėms priklausančiame žemės sklype yra 31,83 m² ploto grūdų džiovykla ir 21,55 m² ploto grūdų išpylimo duobė. Vertino, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas grūdų džiovykla priskiriama II nesudėtingų kitų inžinerinių statinių grupei, o grūdų išpylimo duobė I nesudėtingų kitų inžinerinių statinių grupei. Šių statinių statybai neprivaloma rengti projektą ir gauti statybos leidimą, tačiau privaloma gauti žemės sklypų valdytojų rašytinius sutikimus iki statybos pradžios, kurių negavimas laikomas mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturi rašytinių ieškovių sutikimų dėl grūdų džiovyklos su grūdų išpylimo duobe statybos. Bendrovė nurodė, kad grūdų džiovyklos statybai ieškovės davė žodinį sutikimą, ką patvirtina ir jų pasirašyti 2016-02-24 bei 2016-02-29 pareiškimai dėl žemės naudojimo sąlygų bei liudytojo V. K. paaiškinimai. Ieškovės neigė bet kokį pritarimą statyboms.
7. Nustatęs, kad ieškovių 2016-02-24 bei 2016-02-29 pareiškimuose dėl žemės naudojimo sąlygų nurodoma, kad jos neprieštarauja, jog jų žemės sklype būtų sumontuota elektros požeminė linija ir panaikinta elektros oro linija, teismas sprendė, kad vien iš šių dokumentų ieškovės negalėjo suprasti, kad yra planuojamos naujos statybos. Todėl laikė neįrodyta, jog ieškovės prieš pasirašydamos dokumentus dėl elektros linijos keitimo turėjo žinoti ir apie planuojamas naujo statinio – grūdų džiovyklos statybas. Teismas vertino, kad atsakovė statybų metu neturėjo rašytinių ieškovių sutikimų, jų negavo ir po statybų, todėl statyba yra laikoma savavališka.
8. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, todėl aiškinosi ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo.
9. Teismas pasisakė, kad pagrindinis ieškovių negatorinio ieškinio reikalavimas tame, kad jų žemės sklype yra paimama sklypo dalis, užimama svetimu statiniu ir tai daroma ne pirmą kartą. Atsakovės atstovai pripažino pasirengę ieškoti alternatyvų į ieškovių prašomą teisių gynimo būdą (statinio nugriovimą).
10. Teismas nurodė, kad ieškovės neįrodinėja, kaip konkrečiai be jų leidimo pastatyta grūdų džiovykla pažeidžia jų interesus, nors teismas siūlė įrodinėti džiovyklos neigiamą poveikį, nes ieškovė M.V. B. apklausos metu skundėsi džiovyklos skleidžiamu triukšmu ir keliamomis dulkes. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo manyti, kad šie ieškovės teiginiai yra pagrįsti, kadangi paaiškėjo, kad dulkes galintis skleisti valymo įrenginys yra sumontuotas patalpos viduje, o lauke esančioje džiovykloje džiovinami jau išvalyti grūdai. Teismas atkreipė dėmesį, kad džiovyklos eksploatacijos periodas priklauso ir nuo atsakovės užauginto derliaus kiekio bei gamtinių sąlygų.
11. Teismas vertino jog ieškovės turėtų suprasti ir tai, kad atsakovė ieškovių žemės sklype esančiuose savo įvairios paskirties pastatuose gali intensyviai vykdyti įvairią žemės ūkio veiklą daug didesnės apimties, nei sezoninis grūdų džiovinimas ir tokią jos veiklą uždrausti ar apriboti gali būti sudėtinga ar net neįmanoma, todėl pasisakė, kad ieškovių interesas turėtų būti siekti bendradarbiavimo su atsakove.
12. Teismas pasisakė, kad ant ieškovėms priklausančio 1,58 ha ploto žemės sklypo yra keturi nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, kurių užstatymo plotas yra 2 755 m². Šie atsakovei dabar priklausantys statiniai buvo pastatyti dar sovietmečiu, o ieškovės į ginčo žemės sklypą 2007 metais atkūrė nuosavybės teises.
13. Teismas vertino, kad pagal ginčo šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties 4.1 punktą metinė nuompinigių suma už 1 ha žemės plotą sudaro 350 Lt/ha, viso 763 Lt (220,98 Eur) ir dar ieškovės privalėjo sumokėti mokesčius, jas tenkino situacija, kad per ateinančius 7 metus sutarties galiojimo metu, ieškovės iš 1,58 ha ploto žemės sklypo gaus bendrą 1122 Eur sumą pajamų, nuo kurios, beje, privalės mokėti ir mokesčius (553 Lt x 7 m =3871 Lt (1122 Eur)). Teismas konstatavo, kad nuomos sutarties sąlygos ir pats nuomos terminas leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės ateityje neplanavo vykdyti savarankiškos ūkinės veiklos joms priklausančiame 1,58 ha žemės sklype ir sutiko su tripliko teiginiu, kad yra itin maža tikimybė, kad kas nors be statinių savininkės (atsakovės) pageidautų išsinuomoti šį sklypą. Kita vertus, ir ieškovės 2015-10-08 atsisakė pirmenybės teisės įsigyti iš J. M. ant jų žemės sklypo parduodamus pastatus.
14. Teismas nustatė, kad dabar ieškovių žemės sklypo užstatymas statiniais padidėjo vos 2 procentais, ta vieta ir anksčiau nebuvo naudojama jokiai kitai veiklai, o ieškovės konkrečiai nenurodo, kaip tokio lygio užstatymas (53,38 m²) joms trukdo, juolab, kad džiovykla yra kompaktiškai prijungta prie jau esamo malūno pastato, yra kilnojama. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad džiovykla yra inžinerinis įrenginys prijungtas prie pastato, tačiau nepraradęs savo individualių požymių, todėl negali būti laikomas nekilnojamo turto objektu. Atsakovė statydama džiovyklą pritaikė ją turimam malūno pastatui bei patyrė išlaidų. Nors teismas atsakovės nurodomą 53 000 Eur nuostolių sumą nelaikė visiškai pagrįsta, tačiau vertino, kad džiovyklos nugriovimas (išmontavimas) nors ir yra techniškai įmanomas, bet atsakovei atneštų neišvengiamų nuostolių.
15. Teismas darė išvadą, kad ieškovių prašomas taikyti teisių gynimo būdas nėra proporcingas siekiamam tikslui ir dėl to pagrindo tenkinti ieškinį nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti 2019-11-19 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti - įpareigoti atsakovę ŽŪB „Berčiūnai“ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius (grūdų džiovyklą bei grūdų išpylimo duobę), esančius ieškovėms priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) r., sutvarkyti statybvietę ir priteisti iš atsakovės ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas.
17. Pabrėžia, kad ieškovės neįrodinėjo, kaip konkrečiai be jų leidimo pastatyta grūdų džiovykla pažeidžia jų interesus, todėl teismas šiuo klausimu neturėjo pasisakyti. Teismas turėjo vertinti aplinkybę, kad grūdų džiovykla be ieškovių sutikimo buvo pastatyta ieškovėms priklausančiame žemės sklype, o atsakovė neteisėtai užgrobė 53,38 m² ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalį, kas sudaro akivaizdų ir nenuginčijimą ieškovių nuosavybės teisių pažeidimą.
18. Ieškovių teisė sutikti arba ne dėl statybos darbų jų žemės sklype atlikimo buvo pažeista, ir, neaišku, kokių įrodymų pirmosios instancijos teismui pritrūko nustatant, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovių (žemės sklypo savininkių) teisių ir interesų pažeidimai bei suvaržymai, nes tik ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės turi teisę disponuoti savo turtu.
19. Ieškovės, būdamos žemės sklypo savininkėmis, turi teisę spręsti, vykdyti jame ūkinę veiklą ir kokią, ar jos nevykdyti. Tai, kad ieškovės pastaruoju metu žemės sklype pačios nevykdo ūkinės veiklos, skirtingai nei vertino teismas, nesuteikia jokių teisių į žemės sklypą atsakovei.
20. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovių prašomas taikyti jų teisių gynimo būdas nėra proporcingas siekiamam tikslui. Ieškovės dėl jų nuosavybės teisės pažeidimo kreipėsi pareikšdamos negatorinį ieškinį, kurio pagrindu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
21. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove geruoju susitarti nepavyko (ieškovės reikalavo sustabdyti statybas arba siūlė atsakovei žemės sklypą įsigyti), ieškinio pareiškimo metu ieškovių nuosavybės teisės pažeidimas jau buvo baigtas – statiniai (grūdų džiovykla bei grūdų išpylimo duobė) pastatyti, ieškovės, siekdamos visiškai pašalinti jų teisės pažeidimą, pareiškė vienintelį logiškai ir teisiškai įmanomą reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti statinį ir atstatyti žemės sklypą į buvusią padėtį, kadangi kitu būdu teisės pažeidimo pašalinti neįmanoma. O alternatyvūs ginčo sprendimo būdai galimi tik esant šalių susitarimui.
22. Mano, kad teismas nusprendė įteisinti neteisėtai pastatytus statinius bei gynė atsakovės interesus, kilusius iš neteisėtų veiksmų. Iš neteisėtų veiksmų ir jų rezultato kilę interesai negali būti laikomi teisėtais interesais ir ginami, nes tai prieštarauja pamatiniam teisės principui – iš neteisės teisė nekyla. Atsakovė pažeisdama ieškovių teises turėjo įvertinti tokio elgesio rizikingumą bei galimas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tebevyksta kiti su tuo pačiu žemės sklypu susiję ginčai: dėl neteisėtai pastatytų bei ieškovių žemės sklype įregistruotų statinių, servituto nustatymo. Iš šių bylų matyti, kad atsakovė ne vienintelį kartą pažeidė ieškovių teises pastatydama naują statinį ieškovių žemės sklype be ieškovių sutikimo. Civilinės bylos Nr. e2-184-837/2019 duomenys patvirtina, kad atsakovė siekia įgauti teisę naudotis visu ieškovėms priklausančiu žemės sklypu ir net dalimi gretimų žemės sklypų, o ne tik savavališkai pastatė 2 procentus ieškovių žemės sklypo ploto užimančius statinius.
24. Teismas ginčą sprendė remdamasis statybas reglamentuojančiais teisės aktais ir ieškovių reikalavimą vertino kaip reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškinys reiškiamas dėl nuosavybės teisės gynimo. Pabrėžia, kad daiktinė teisė – absoliuti teisė ir jos pažeidimai turi būti šalinami, o ne įteisinami vadovaujantis proporcingumo principu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, todėl skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės.
25. Nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
Atsiliepimas
26. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodo, kad atsakovė netrukdo ieškovėms disponuoti joms priklausančia nuosavybe. Vietoje, kurioje šiuo metu stovi ginčo objektai, anksčiau buvo keturi elektros stulpai. Iš karto po pastatų įsigijimo (duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorių“, kad būtų atlikti naujų požeminių elektros kabelių linijos klojimo darbai. Ieškovės (duomenys neskelbtini) pareiškimais dėl žemės naudojimo sąlygų tam pritarė. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl darbų projekto korekcijos, kadangi tuo metu jau planavo statyti grūdų džiovinimo bei surinkimo įrenginius šalia malūno, nes be grūdų surinkimo įrenginių prijungimo prie malūno šio pastato nėra galimybės eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovė su šiais savo planais jau buvo supažindinusi ieškoves ir jos neprieštaravo grudų surinkimo įrenginių statybai ant žemės sklypo.
28. Galutinai suderinus pakoreguotą projektą bei ieškovėms sutikus, kad atsakovė prie malūno pastato prijungtų grūdų džiovinimo įrenginį bei atliktų su tuo susijusius darbus, atsakovė įsigijo džiovinimo įrangą. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu persiuntė ieškovėms įrenginio brėžinius, jo montavimo metu bei jau pradėjus juo naudotis jokių pretenzijų ieškovės nereiškė.
29. Atsakovė cituoja nuosavybės teisių atkūrimui reikšmingą teisinį reglamentavimą ir pabrėžia, kad jis patvirtina, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ant žemės sklypo esančių pastatų ir kitų inžinerinių statinių tinkamam eksploatavimui užtikrinti. Šiame žemės sklype nėra jokių žemės ūkio naudmenų. Statinių ant žemės sklypo buvimas, prieš ieškovėms įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą iš esmės lemia, jog jos privalo bendradarbiauti ir derinti savo interesus kartu su statinių savininku (-ais) bei neiškelti savo nuosavybės teisės aukščiau statinių savininko (-ų) nuosavybės teisės.
30. Pažymi, jog ieškovių atsisakymas duoti sutikimą atsakovei vykdyti montavimo darbus privalo būti motyvuotas, atskleidžiantis grūdų džiovyklos su grūdų išpylimo duobe montavimo darbų negatyvų poveikį, grėsmę konkrečioms ieškovių teisėms ar interesams.
31. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, ieškovė M. V. B., paaiškino, kad pastatyta grūdų džiovykla pažeidžia jos teises ir interesus, nes neva veikdamas įrenginys skleidžia triukšmą ir kelia dulkes, tačiau ieškovės nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų.
32. Ieškovės nesirėmė jokia imperatyvaus pobūdžio statybos teisės norma, kuri lemtų, jog atsakovė negalėtų ginčyti nesutikimo atlikti įrenginio montavimo darbus, o tai iš esmės sąlygotų absoliučią teisę ieškovėms duoti ar neduoti sutikimą, o faktinė situacija yra tokia, kad įrenginys gali būti sumontuojamas be ieškovių sutikimo.
33. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nuo nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo momento jokios veiklos ginčo žemės sklype niekada nevykdė. Ieškovės jokių teisių į statinius neturi, priešingai nei statinių savininkai, kurie turi teisę naudotis žemės sklypu, kadangi tai yra būtina sąlyga tinkamai naudotis ir eksploatuoti statinius.
34. Nurodo, kad vienintelė galima nauda, kurią ieškovės gali gauti, yra statinių savininko mokamas nuomos mokestis arba atlyginimas už servituto nustatymą. Ieškovės šiuo ir reikalavimais kitose civilinėse bylose draudžia atsakovei žemės sklype vykdyti bet kokią veiklą, nepaisant to, kad pačios žemės sklypu nesinaudoja.
Žemesnės instancijos teismas
35. Argumentus dėl Konstitucijos nuostatų pažeidimo laiko teisiškai nepagrįstais, nes atsakovės veiksmai nesąlygojo ieškovių nuosavybės teisės į žemės sklypą praradimo. Teismo atsisakymas ginti ieškovių nuosavybės turinį sudarančią naudojimo teisę, kai kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atlygintinų servitutų nustatymo, yra visiškai pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis kasacinio teismo formuojamą praktiką.
36. Mano, kad apeliacinio skundo pozicija, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius yra nepagrįsta. Ieškovės per siauriai supranta negatorinio ieškinio esmę. Sprendžiant dėl tokio ieškinio, kaip savininko, teisių pažeidimo (trukdymo naudotis daiktu), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti nustatomos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojamų daiktų naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ieškovės nepagrindė, kaip atsakovės atlikti veiksmai trukdo joms naudotis žemės sklypu, gauti iš jo naudos.
37. Vien tik formalaus statybos teisės normos pažeidimas nepatvirtina tokio ieškovių teisių pažeidimo. Tvirtina, kad tikroji priežastis dėl ko kreipėsi ieškovės į teismą yra tai, kad atsakovė atsisakė už neadekvačią kainą įsigyti joms priklausantį žemės sklypą.
38. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal jame nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovėms priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r. Šiame žemės sklype stovi atsakovei ŽŪB „Berčiūnai“ priklausantys statiniai, įskaitant ir malūno pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutarties pagrindu iki (duomenys neskelbtini) ginčo sklypas buvo išnuomotas atsakovei. Sutarties 3.1 punktas numato, kad nuomotojas įspėjęs nuomininką gali nutraukti šią sutartį jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė su UAB „Metalo technologijos“ (duomenys neskelbtini) sudarė grūdų džiovyklos su valymo įrenginių pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovių prašymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Skyrius), atlikęs patikrinimą ginčo sklype užfiksavo savavališkai rekonstruojamą neypatingą, gamybos paskirties pastatą – malūną, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, dėl ko (duomenys neskelbtini) surašė savavališkos statybos aktą ir (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą iki (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atliekant patikrinimą taip pat užfiksuoti savavališkai, nesant žemės sklypo savininko išlieti pamatai metalinių konstrukcijų įrenginiui – nesudėtingam statiniui. Ieškovės (duomenys neskelbtini) nutraukė ir išregistravo iš VĮ Registro centro duomenų bazės juridinį faktą apie nuomos sutartį su atsakove. Į bylą pateiktas atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymas, adresuotas ieškovėms duoti sutikimą dėl pamato ginčo metalinei konstrukcijai įrengimo. Toks pritarimas nebuvo gautas. VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad 10/h galingumo nepertraukiamo veikimo aliejinių ir kitų žemės ūkio kultūrų technologinio perdirbimo bei džiovinimo kompleksas (duomenys neskelbtini) yra inžinerinis įrenginys, prijungtas prie pastato, tačiau nepraradęs individualių požymių, todėl jo negalima laikyti nekilnojamojo turto objektu. Skyrius (duomenys neskelbtini) ieškovių atstovą raštu informavo, kad atlikus patikrinimą ginčo sklype nustatyta, kad pagal preliminarius matavimus grūdų išpylimo duobės užstatymo plotas apie 20,20 m², grūdų džiovyklos užstatytas plotas apie 37 m² ir tai yra du atskiri inžinieriniai statiniai, kuriems nors projektas nereikalingas, tačiau būtinas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas. Po pakartotinio patikrinimo Skyrius papildomai sutikslino ginčo statinių užstatymo plotus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo (duomenys neskelbtini) potvarkiu panaikintas (duomenys neskelbtini) atsakovei surašytas privalomas nurodymas nugriauti savavališkai pastatytus statinius arba gauti rašytinį žemės sklypo savininkų sutikimą, dėl turinio trūkumų, t.y. nenurodytas adresas, sklypo kadastrinis numeris ir kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti statinį ir jo vietą.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą, šalių pozicijas, išanalizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai neįvertino negatorinio ieškinio nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir aktualaus, teisinio reguliavimo, procesinį sprendimą grindė prieštaringomis išvadomis, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, susijusias su savininkų teisių apsauga, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
42. Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (LAT 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
43. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.
44. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigia, kad jų, kaip žemės sklypo savininkių teisės paveiktos atsakovės neteisėtu veikimu, kurio faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovė statybų metu neturėjo rašytinių ieškovių sutikimų, jų negavo ir po statybų, todėl ginčo objektų statyba yra laikoma savavališka, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turėjo įrodinėti kaip konkrečiai be jų leidimo pastatyta grūdų džiovykla pažeidžia jų, kaip žemės sklypo savininkių teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas iš esmės ignoruodamas ieškovių pasirinkto teisių gynimo būdo aspektą ir tai, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas, aiškinosi savininko teisių pažeidimui neaktualius, be sklypo savininkų sutikimo jame pastatytos grūdų džiovyklos ir valomosios, techninius parametrus, įrenginio veikimo specifiką, ieškovių gaunamą naudą iš nuomos santykių, išsakė abejones, kad mažai tikėtina, kad kas nors šį sklypą nuomosis, vertino ar ieškovės ateityje jame vykdys ūkinę veiklą, bei, kaip ginčo išsprendimui reikšmingą aplinkybę laikė tai, kad ieškovės, kaip sklypo savininkės (duomenys neskelbtini) atsisakė pirmenybės teisės įsigyti ant jų žemės sklypo parduodamus pastatus, visiškai nesusiedamas tiek faktinių, tiek dalies hipotetinio pobūdžio aplinkybių su negatorinio ieškinio reikalavimais.
45. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (ginčui aktuali redakcija galiojusi 2016-04-01-2016-12-31)2savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
46. Nagrinėjamu atveju, nesant ginčo, kad grūdų džiovykla priskiriama II nesudėtingų kitų inžinerinių statinių grupei, o grūdų išpylimo duobė – I nesudėtingų kitų nesudėtingų inžinerinių statinių grupei, daroma išvada, kad nors šiems statiniams ir nėra numatyta pareiga rengti projektą, gauti iš atitinkamų institucijų statybos leidimus, tačiau prieš tokių statinių statybos pradžią gauti žemės sklypų savininkų sutikimą yra privaloma, nes statyba pagal Statybos įstatymo nuostatas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (23 straipsnio 28 dalis).
47. Atsakovė ginčo žemės sklypu, aptariamų objektų statybos metu naudojosi trumpalaikės nuomos sutarties pagrindu. Naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija, taip, kad būtų papildomai užstatomas ieškovėms priklausančio žemės sklypo plotas nėra numatytas ir aptartas. Atsakovės argumentai, kad ieškovės neįvardijo kokie atsakovės veiksmai apribojo jų disponavimo žemės sklypu teisę, deklaratyvūs. Ieškovės aiškiai nurodė negatorinio ieškinio pagrindą ir dalyką, o subjektyvus atsakovės vertinimas, kad ginčo statiniai netrukdo ieškovėms disponuoti joms priklausančia nuosavybe neatitinka faktinės situacijos prieštarauja nuosavybės teisės neliečiamumo principui. Atsakovė realiai užėmė nors ir nedidelę dalį, bet ieškovių turimos nuosavybės dalį.
48. Ieškovės valdyti ir naudotis savo nuožiūra atsakovės neteisėtai užstatytu žemės sklypo plotu šiai dienai neturi galimybių. Šio vertinimo nekeičia ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad džiovykla yra kompaktiškai prijungta prie jau esamo malūno pastato ir nors ji nėra nekilnojamojo turto objektas, bet pritaikius esamam pastatui ji nebėra kilnojama.
49. Atsakovės deklaruojamas tikslas tinkamai naudoti ir valdyti ieškovių žemės sklype esančius, jai priklausančius statinius, neturi viršenybės ieškovių kaip žemės sklypo savininkių teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. Šių teisių apimties negali sumažinti AB „Energijos skirstymo operatoriui“ adresuotas ieškovių pritarimas ginčo sklype atlikti naujų požeminių elektros kabelių linijos klojimo darbus ir jokios reikšmės ginčo klausimui neturi tai, kad šio pritarimo pagrindu iš tos vietos, kur stovi ginčo objektai, buvo pašalinti elektros stulpai.
50. Kolegijos vertinimu, atsakovės teiginius apie tinkamą ieškovių informavimą apie ginčo statybas, paneigia tai, kad atsakovė su UAB „Metalo technologijos“ dar (duomenys neskelbtini) sudariusi grūdų džiovyklos su valymo įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį, tik (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu persiuntė ieškovių atstovui įrenginio brėžinius. Jokių įrodymų apie rašytinį pritarimą tokiems darbams ieškovių sklype, atsakovė neteikė. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, įsigydama statinius iš savininko, kuris nebuvo ir nėra žemės sklypo savininkas ant kurio stovi atsakovei priklausantys statiniai, turėjo įvertinti tą faktą, kad daugiau nei užima pastai žemės jie negalės gauti be savininkių sutikimo. O tuo labiau plėsti savo veiklą be žemės sklypo savininkių sutikimo.
51. Priešingai nei pasisako atsakovė ieškovės gindamos savo, kaip žemės sklypo savininkių teises elgėsi pakankamai aktyviai ir aiškiai išsakė savo nesutikimą su savavališkais žemės sklypo nuomininkės veiksmais. Į bylą pateiktas atsakymas į atsakovės atstovo elektroninį laišką ieškovių interesus atstovaujančiam asmeniui patvirtina, kad pastarasis dar (duomenys neskelbtini) pareikalavo bet kokią statybą/plėtrą be raštiško suderinimo ir sutikimo nutraukti, statybas stabdyti. Netrukus buvo kreiptasi ir į Skyrių dėl šios situacijos ištyrimo, todėl spręsti, kad ieškovės jokių pretenzijų nereiškė dėl jų nuosavybės teisės apribojimo, pagrindo nėra. Atsakovės atsiliepime dėstoma pozicija, kad faktinė situacija yra tokia, jog įrenginys gali būti sumontuojamas be ieškovių sutikimo, laikytina niekuo nepagrįsta nuomone ir pirmiau aptartas atsakovės elgesys tik sustiprina vertinimą, kad buvo visiškai ignoruojamas ginčo sklypo savininkių kategoriškas prieštaravimas atliekamiems darbams jų nuosavybėje.
52. Pabrėžtina, kad pagal nenuginčytus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, tad ieškovės yra laisvos pasirinkti ar jame vykdyti kokią nors ūkinę veiklą ar ne. Nors atsakovė akcentuoja dviejų susietų nekilnojamojo turto nuosavybės teisės subjektų interesų derinimą, bendradarbiavimo pareigą, tačiau akivaizdu, kad tokios pareigos pirmiausia nevykdė ji pati. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis tarp ginčo šalių kilęs ne vienas teisinis ginčas, susijęs su ieškovių nuosavybės teisių pažeidimais, todėl siekdama plėsti vykdomą ūkinę veiklą, atsakovė tai turi daryti nepiktnaudžiaudama, nepažeisdama kitų asmenų teisėtų interesų ir idant išvengti galimų neigiamų pasekmių, prieš tokią plėtrą įvertinti atitinkamas galimybes bei faktinę situaciją, kad žemės sklypas, kuriame stovi jos statiniai nėra jos nuosavybė.
53. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių <...> (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai).
54. Konstitucijoje įtvirtino nuosavybės teisės apsaugos principo pažeidimas negali būti pateisinamas vykdoma ūkine veikla, jos plėtra ar subjektyviu vertinimu, kurio subjekto interesai yra reikšmingesni ar jau egzistuojančiu faktu, kad įrenginys sumontuotas be ieškovių sutikimo. Šiuo atveju pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovių prašomas taikyti teisių gynimo būdas neproporcingas siekiamam tikslui, nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad iš neteisėtų veiksmų ir jų rezultato – naujų statinių pastatymo svetimame žemės sklype be jo savininkų sutikimo, kilę interesai – išsaugoti statinius, naudotis jais ir nepatirti nuostolių, negali būti laikomi teisėtais interesais ir ginami. Kita vertus, atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai, ginčo sklypu naudodamasi kaip nuomininkė, turėjo suvokti, kad statyba jame galima tik esant aiškiai rašytine tvarka išreikštai jo savininkių valiai pritarti tokiems veiksmams, pastačiusi statinius nesilaikant pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo, ji prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką – galimus nuostolius.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų faktinių ir juridinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad be rašytinio žemės sklypo savininkių sutikimo, esant trumpalaikiams nuomos teisiniams santykiams, atsakovės pastatytais ginčo statiniais padidintas ieškovėms priklausančio žemės sklypo užstatymo plotas, kas neabejotinai pažeidžia ieškovių kaip šio žemės sklypo savininkių teises ir teisėtus interesus.
56. Taigi atsakovė padarė pirmiau paminėtus teisės pažeidimus, pagrįstu laikytinas ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovę jai nuosavybės teise esančius ir be jų sutikimo pastatytus grūdų džiovyklą bei grūdų išpylimo duobę, esančius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti. Atsakovė privalo pašalinti neteisėtų veiksmų padarinius, kadangi priešingu atveju varžomos ieškovių, kaip savininkių teisės, savo nuožiūra naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu visa apimtimi. Kaip matyti, per pakankamai ilgai trukusį procesą pirmosios instancijos teisme ir šalių ikiteisminį bendravimą, atsakovai, nors ir deklaravo, tačiau nepagrindė, jog ėmėsi realių bandymų dėl alternatyvaus ginčo išsprendimo būdo, t. y. teikė realius siūlymus ieškovėms, pavyzdžiui, derinti ginčo sklypo ar jo dalies išpirkimo kainą, mokėti atlygį visą ar per ilgesnį laikotarpį už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, įsipareigoti statinius pašalinti po nuomos sutarties pasibaigimo ar imtis kitų teisėtų priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių reikalavimas pašalinti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę yra adekvatus pagal pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl toks reikalavimas tenkintinas.
57. Atsakovė neteikė įrodymų, kad ji negali pašalinti ginčo statinių per ieškovių nurodytą terminą, tačiau kolegijos vertinimu tai, kad grūdų džiovykla jau nebegali būti vertinama kaip kilnojama, jos išmontavimui reikalingi specialistai, tad sprendžia, kad ne ieškovių prašomas 1 mėnesio, bet 3 mėnesių terminas atitiktų protingumo kriterijus; tuo pačiu, siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimas bus vykdomas savalaikiai ir ieškovių teisių pažeidimas netruks ilgiau nei tai yra būtina ginčo objektų pašalinimui, nustatytina 50 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovių naudai (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 179, 185 straipsniai, 273 straipsnio 3 dalis).
58. Atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi, ir su bylos nagrinėjimo dalyku nesusiję atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai, kad ieškovių atsisakymas duoti sutikimą atsakovei vykdyti montavimo darbus privalo būti motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovės cituojama LAT 2013-06-21 nutartyje civilinėje byloje Ne. 3K-3-374/2013, kurioje pateiktu išaiškinimu atsakovės nuomone ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą, faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes minėtoje byloje pasisakoma dėl administraciniu aktu nustatyto servituto kaip nuosavybės teisės ribojimo, jo suteikiamų teisių įgyvendinimo.
59. Aptartų aplinkybių pagrindu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovių V. B. ir O. A. ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
60. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą iš naujo sprendžiamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, plačiau nepasisakant dėl šalių argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo ginčijamu sprendimu. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis CPK 98 straipsniu nepriteistinos. Į bylą pateikti įrodymai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už ieškinio parengimą, 450 Eur už dubliką ir 675 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į tai, kad advokatas atstovavo dviejų klienčių interesus, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl įvertinęs tai, kad ieškinys pilna apimtimi netenkintas tik nusprendus suteikti ilgesnį statinių nugriovimą terminą, laiko, jog atsakovė turi atlyginti visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas iš atsakovės priteisia šias išlaidas apmokėjusiai M. V. B. (CPK 93 ir 98 straipsniai). Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos -15 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
61. Kolegija atsižvelgdama į ieškovių patirtas išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą apmokėti dydį (75 Eur) bei į tai, kad už apeliacinio skundo parengimą ieškovė M.V. B., yra sumokėjusi 450 Eur, pirmiau aptartais argumentais šias išlaidas taip pat priteisia iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių M. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę žemės ūkio bendrovę „Berčiūnai“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius - grūdų džiovyklą bei grūdų išpylimo duobę, esančius ieškovėms priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r., ir sutvarkyti statybvietę, nustatant 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą už teismo sprendimo kiekvieną neįvykdymo dieną, sumą išieškant ieškovių M. V. B. ir O. A. naudai.
Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, ieškovės M. V. B. naudai 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) pašto išlaidų.