Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas ir iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, naudai priteista 44 769,76 Eur skola, 358,40 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (45 128,16 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 601,00 Eur žyminio mokesčio.

2018 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas nurodė, kad Augalininkystės prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4812, iš kurios ieškovas kildina prievolę, buvo sudaryta prisijungimo būdu, tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad už gautas trąšas atsakovas atsiskaitydavo grūdais. 2017 m. dėl force majeure aplinkybių atsakovo derlius žuvo, todėl jis neturėjo galimybės atsikaityti su ieškovu.

2018 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Ieškovas nurodė, kad Augalininkystės prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4812 sudarymo metu atsakovas turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų. Sutartyje numatyti alternatyvūs prievolės įvykdymo būdai, todėl atsakovas, neturėdamas galimybės atsiskaityti grūdais, galėjo prievolę įvykdyti sumokėdamas pinigus. Atsakovo nurodytos derliaus žuvimo aplinkybės nelaikytinos force majeure.

Teismo posėdyje atsakovo R. B. atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas paaiškino, kad atsakovas supranta, jog skola niekur nedings, tačiau prašo atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas, gavęs naują derlių, galėtų atsiskaityti su ieškovu. Šiuo metu atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su ieškovu. Jeigu sprendimas būtų vykdomas priverstinai, atsakovas patirtų didelių nuostolių, nes galimai būtų išieškota iš žemės ūkio technikos. Taip pat atsakovas prašo netaikyti procesinių sankcijų, t.y. nepriteisti palūkanų. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, nes žuvo jo derlius. Atsakovas veiklą vykdo kartu su sūnumi, kuris taip pat yra ūkininkas. Atsakovas trąšas pirko ir sau, ir sūnui. Sūnaus derlius taip pat žuvo, nes buvo lietinga vasara. Ieškovas žinojo, kad atsakovas trąšas perka ir sau, ir sūnui. Ieškovas ir užauginto derliaus būtų pajėgus atsiskaityti už trąšas. Kviečių derlius iš vieno ha būna 5-6 tonos. Už toną gauna vidutiniškai 100 Eur, už kokybiškus kviečius iki 160 Eur. Atsakovas dirba 67 ha žemės. Ne visoje dirbamoje žemėje auginami kviečiai (teismo posėdžio, vykusio 2018-03-28, garso įrašas, 15:12:12 - 15:28:03).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0157749, pagal kurią atsakovas pirko prekių (trąšas) už 44 770,00 Eur. Už pirktas prekes atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 1 d. (b.l. 3). 2015 m. kovo 5 d. tar šalių buvo sudaryta Augalininkystės prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4812. Pagal šią sutartį atsakovas iš ieškovo pirko trąšas. Sutarties 5.2 p. šalys susitarė, kad „Už prekes pirkėjas apmoka: mokėjimo pavedimu, debetiniu pavedimu, grynais, įnešant į pardavėjo kasą arba padengdamas susidariusią skolą už prekes grūdais (atitinkamą pabraukti).“ (b.l. 19). Tarp šalių 2014 m. lapkričio 10 d., 2016 m. kovo 15 d., 2017 m. vasario 14 d. buvo sudarytos grūdų pirkimo – pardavimo sutartys (b.l. 20-23). 2017 m. lapkričio 28 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad ūkininkas R. B. negali vykdyti įsipareigojimų pagal „Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį“ 2017-02-14 Nr. 111024 dėl susidariusių nenugalimo jėgos aplinkybių. Ūkininkas R. B. pagal sutartį turėjo pristatyti 50 tonų kviečių iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pirkėjui AB „Kauno grūdai“. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašte Nr. Ž-SD-151 (2017-10-17) nurodyta, kad dėl blogų oro sąlygų ūkininko R. B. ūkyje liko nenupjauta 10 ha (iš 41,44 ha vasarinių ir žieminių kviečių (b.l. 17). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad liko nenupjauta ir 10,58 ha žirnių bei 2,76 avižų (b.l. 18). 2014 m. lapkričio 6 d. P. B. už R. B. pervedė į AB „Kauno grūdai“ sąskaitą 26000 Lt, 2014 m. gruodžio 1 d. pervedė 21000 Lt (b.l. 32, 33). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašte Nr. Ž-SD-151 nurodyta, kad dėl blogų oro sąlygų ūkininko P. B. ūkyje likę nenupjauta 40 ha vasarinių kviečių ir 45 ha vasarinio rapso (b.l. 62).

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Esant ginčui dėl sutarties prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

Tarp šalių kilo ginčas dėl Augalininkystės prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4812 5.2 punkto turinio aiškinimo. Ieškovas teigia, kad sutartyje numatyti alternatyvūs prievolės vykdymo būdai, t.y. atsakovas gali pasirinkti bet kurį būdą su ieškovu atsiskaityti už pateiktas prekes, ir bet kuris būdas ieškovui yra tinkamas. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad tarp jo ir ieškovo yra susidariusi verslo praktika, kai jis atsiskaitinėja tik grūdais, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių neturėjo galimybės atsiskaityti grūdais, yra pagrindas atidėti prievolės vykdymą. Teismas pažymi, kad šioje sutarties nuostatoje šalys susitarė dėl apmokėjimo už prekes. Iš 5.2 punkto turinio matyti, kad numatyti keturi alternatyvūs atsiskaitymo už prekes būdai: 1) mokėjimo pavedimu; 2) debetiniu pavedimu; 3) grynais, įnešant į pardavėjo kasą; 4) padengdamas susidariusią skolą už prekes grūdais. Be to, tame pačiame punkte nurodoma, kad „atitinkamą pabraukti“. Sutartyje nėra pabrauktas nė vienas iš atsiskaitymo būdų, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl visų keturių atsiskaitymo būdų, jie neturi prioriteto vienas kito atžvilgiu, ir visi yra tinkami tiek ieškovui, tiek atsakovui. Atsakovo argumentą, kad tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, jog jis su ieškovu atsiskaito tik grūdais, paneigia į bylą pateikti sąskaitos išrašai (b.l. 32, 33), iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovui yra mokėjęs ir grynais pinigais. Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl sutarties aiškinimo ir susiklosčiusios tarp šalių praktikos nepagrįsti, todėl atmestini.

Teismui konstatavus, kad šalys susitarė dėl 4 alternatyvių atsiskaitymo būdų, darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakovo sutartinės atsakomybės, teisiškai nereikšmingi yra atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nes atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti bet kuriuo iš sutartyje numatytų būdų.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 44769,76 Eur skola priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.256, 6.260, 6.351 straipsniai).

Atsakovo prašymas nepriteisti palūkanų netenkintinas. Teismas pažymi, kad abi šalys yra verslo subjektai, kurių tikslas – gauti pelną. Ta aplinkybė, kad atsakovas yra ūkininkas, nereiškia, kad jis yra silpnesnioji sandorio šalis, kad jam turėtų būti taikoma ribota civilinė atsakomybė.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė pateikė palūkanų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad už vėlavimą atsiskaityti už prekes susidarė 358,40 Eur palūkanų. Tinkamai atsakovui neįvykdžius prievolės (CK 6.63 straipsnis), tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 358,40 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (45 128,16 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui netenkintinas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kaip jau minėta, abi šalys yra verslo subjektai, kurių tikslas – gauti pelną. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra suinteresuoti kuo greitesniu pajamų gavimu. Ta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas neturi lėšų iki 2018 m. derliaus nuėmimo atsiskaityti su ieškovu, teismo vertinimu, nėra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismas pažymi, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovas nenuėmė 10 ha vasarinių ir žieminių 2017 m. kviečių derliaus. Kaip paaiškino atsakovo atstovas, iš 1 ha gaunamas 5-6 tonų derlius. Vidutinė kviečių kaina yra 100 Eur už toną, už labai kokybiškų kviečių toną – iki 160 Eur. Teismas daro išvadą, kad net ir numatant maksimalų derlių, atsakovas iš nenuimto ploto būtų gavęs ne daugiau nei 9600 Eur. Tuo tarpu atsakovo skola ieškovui yra 44769,76 Eur. Teismas daro išvadą, kad atsakovo derliaus nenuėmimas nėra priežastiniu ryšiu iš esmės susijęs su atsakovo pajėgumu atsiskaityti su ieškovu. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė atsakovo atstovas, atsakovas, nusipirkęs trąšas, jas pasidalino su sūnumi, t.y. dalį trąšų pirko ne savo poreikiams. Teismas sprendžia, kad atsakovas savo rizika prisiėmė prievolę ir nėra pagrindo atidėti jos vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

Teismas pažymi, kad atsakovas teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokato. Atsakovo atstovas teismo posėdyje išreiškė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Teismas sprendžia, kad toks prašymas kilo ne spontaniškai, o buvo apgalvotas ir buvo pasirengta tokį prašymą teikti. Be to, atsakovo atstovas dalyvavo ne pirmame teismo posėdyje. Atsakovas prašymo nepagrindė jokiais jo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, pvz., duomenimis apie turimą turtą, santaupas, atsargų likučius ir pan. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, ir kad atsisakymas atidėti teismo sprendimo vykdymą lems sunkias pasekmes. Be to, teismo vertinimu, siekdamas įvykdyti prievolę atsakovas gali naudotis kitais lėšų gavimo būdais, pvz. gauti paskolą.

Teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinas 601 Eur žyminis mokestis.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 1,86 Eur pašto išlaidos, kurios iš atsakovo nepriteistinos. (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 430 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63 naudai 44 769,76 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 76 centus) skolą, 358,40 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 40 centų) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (45 128,16 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas Kaišiadorių r. sav. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. H. ir O. Minkovskių g. 63 naudai 601,00 Eur (šešis šimtus vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio.

Netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo šešių mėnesių laikotarpiui.

Galutinis sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.