Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-175-335/2024 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00834-2023-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2024 m. rugpjūčio 8 d.

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui K. V. S., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis miško žemę paveldėjo iš tėvo, todėl nusprendė ją sutvarkyti ir tuo pagrindu parengė miškotvarkos projektą. Teigė, kad jam priklausančiame žemės ūkio sklype yra miško žemės, kuri priskirta 4 miškų grupei, jai taikoma mažiausiai apribojimų. Sklypas nėra nei regioniniame parke, nei draustinyje. Prieš statydamas statinius, jis, kad nepadaryti klaidų, labai domėjosi, kad statant stogines nepažeistų jokių galiojančių teisės aktų. Dėl to pats nagrinėjo teisės aktus, konsultavosi su teisininkais, važiavo į tokius pačius objektus, kurie buvo patikrinti Inspekcijos ir nenustatyta pažeidimų. Miškotvarkos projekte buvo nurodyta, kad sklypas tinkamas poilsiavimui bei jame galima sukurti patrauklią vietą gamtoje, įrengiant be kita ko ir stogines. Paaiškino, kad patalpos buvo statytos tam, kad ten laikyti indus ir kitus daiktus, apsaugoti produktus nuo vabzdžių ruošiant maistą gamtoje, taip pat asmenų daiktams laikyti, saugumui nuo stiprių vėjų, be to jos estetiškai atrodo. Įsitikinęs, kad atsakovės reikalavimai nugriauti stogines ir sutvarkyti statybvietę yra nepagrįsti, dėl to prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad institucija priėmė nurodymus pagrįstai, nustatydama faktines aplinkybes, jas pagrindžiant galiojančiais teisės aktais. Todėl jų naikinti ieškovo nurodytais deklaratyviais teiginiais nėra pagrindo. Asmuo disponuodamas savo asmenine nuosavybe, negali pažeisti teisės aktų reikalavimų ir kitų asmenų interesų. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme būtent ir numatyta, kad statantis statinius asmuo turi laikytis specialiųjų žemės naudojimo reikalavimų. Kuomet teisės aktai pažeisti, tokių statinių nugriovimas nepažeidžia proporcingumo principo. Ieškovas teisės aktų reikalavimus pažeidė statydamas naujus statinius, todėl šiuo atveju Inspekcija ieškovui galėjo nurodyti vienintelį įstatyme numatytą įpareigojimą – juos nugriauti. Surašydama jam privalomus nurodymus neturėjo jokių teisių, o ir įstatyme nėra privalomumo nurodyti, kaip statytojui sutvarkyti statinius, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Įstatymai griežtai reglamentuoja statybą miško žemėje ir ne visi, kaip ieškovas teigia, inžineriniai statiniai gali būti statomi miško žemėje. Pabrėžė, kad stoginės sąvoka detaliau išaiškinta Statybos techniniame reglamente (toliau-STR) „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunktyje, kur apibrėžta, jog stoginė yra žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys. Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo aiškiai matyti, kad ieškovo vadinamose stoginėse yra įrengtos patalpos, kuriose galima pernakvoti ir susidėti bei jose laikyti daiktus, taigi šie ginčo statiniai neatitinka stoginės sąvokos. Dėl Inspekcijos pateikto viešo atsakymo apie stoginę paaiškino, kad toks išaiškinimas nėra teisės aktas, kuriuo būtinai reikėtų remtis šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2023-05-16 Inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir patikrinimo metu nustatytas aplinkybes užfiksavo faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1048. Inspekcija, šių duomenų pagrindu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, ieškovui surašė 2023-09-14 privalomuosius nurodymus, kuriais įpareigojo ieškovą iki 2024-03-12 savo lėšomis nugriauti Statinius Nr. 1 ir Nr. 2 bei sutvarkyti statybvietę. Motyvavo, kad miškotvarkos projekte nėra numatyta, kad stoginės turėtų patalpas. Statiniai Nr. 1 ir Nr. 2, pastatyti minėtame žemės sklype, miško žemėje, su patalpomis, neatitinka STR 1.01.03:2017 4.6. punkte pateiktos stoginių apibrėžties, kurioje patalpų įrengimas nenumatytas. Tokiu būdu ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Ieškovas teigia, kad ginčo Statiniai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka pastato apibrėžties ir yra laikytini inžineriniais statiniais su leistinų plotų patalpomis, t. y. kurios neužima didesnės statinio ploto dalies ir tokie statiniai gali būti statomi miško žemėje.

Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui K. V. S., pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, plotas – 1,2755 ha, iš jo miško žemės plotas – 0,8492 ha. Byloje ginčo, kad Statiniai Nr. 1 ir Nr. 2 yra pastatyti miško žemėje, nėra.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799, 15.5. punkte nurodyta, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad miško infrastruktūra - miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.

Taigi aukščiau nurodyti teisės aktai reglamentuoja, kad miško žemės savininkams yra taikomos specialiosios miško naudojimo sąlygos, todėl ir ieškovas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei laikytis žemės sklypui specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties straipsnio 37 dalyje nurodyta, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 41 dalyje nurodyta, kad patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ III skyriaus 4.6. punkte yra detalizuota inžinerinio statinio stoginės sąvoka, kad tai stoginė žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų).

Iš į bylą pateiktų Statinių Nr. 1 ir Nr. 2 foto nuotraukų, taip pat išvažiuojamojo posėdžio metu užfiksuotų šių statinių foto nuotraukų matyti, kad ieškovo stoginėse yra įrengtos patalpos su rakinamomis durimis, kurių plotas nors ir neužima didžiausios statinio ploto dalies, tačiau jose yra pakankamai vietos, kuriose galima pernakvoti, apsistoti ilgesniam laikui, o įrengtose spintose galima susidėti ir laikyti daiktus. Iš to akivaizdu, kad šių patalpų paskirtis nėra stoginė žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, todėl ieškovo pastatyti Statiniai Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka stoginės sąvokos. Nesutiktina su ieškovo ir jo atstovės nurodyta šios sąvokos interpretacija, kad ginčo statiniai neatitinka pastato apibrėžties ir laikytini inžineriniais statiniais su leistinų plotų patalpomis, kurios gali būti su įrengtomis uždaromis galinėmis sienomis. Nagrinėjamu atveju, stoginės apibrėžime yra aiškiai nurodyta, kad stoginė gali būti tik su galinėmis sienomis, tačiau nei viename teisės akte nėra nurodyta to, kad stoginėje gali būti sienomis ir kitomis atitvaromis apribota rakinama patalpa. Teismas nesureikšmina ieškovo (atstovės) argumento dėl Inspekcijos internetiniame puslapyje pateikto išaiškinimo apie stoginę ir sutinka su atsakove, kad toks viešas išaiškinimas (atsakymas į klausimą) nėra teisės aktas, kuriuo privaloma remtis šioje byloje.

Miškotvarkos projekte 2022 – 2023 metams, ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo numatytos statyti 3 stoginės. Ten pat nurodyta, kad projektuojami objektai turi atitikti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės reikalavimus, kad visi suprojektuoti rekreaciniai objektai įrengiami laikantis galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitų įstatymų bei įgyvendinami teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės miškų tarnybos rašte „Dėl papildomos tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini) atsakydama į Institucijos prašymą ar žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) parengtame ir 2022-09-01 miškotvarkos projekte nurodytos stoginės yra su patalpomis, nurodyta, kad informacijos apie Statiniuose Nr. 1 ir Nr. 2 numatomas įrengti patalpas miškotvarkos projekte nėra.

Pagal aukščiau paminėtus teisės aktus daroma išvada, kad šie Statiniai negali būti laikomi inžineriniais statiniais – stoginėmis, kadangi tokių statinių statyba ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančioje miško žemėje, negalima. Vadinasi, atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas teisės aktų reikalavimus pažeidė statydamas naujus statinius, o ne pertvarkydamas ankščiau pastatytus, turėjo teisinį pagrindą – skirti jam Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą – nugriauti Statinius Nr. 1 ir Nr. 2 ir sutvarkyti statybvietę. Dėl to jo reikalavimas panaikinti privalomuosius nurodymus netenkinamas.

Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo termino pabaigos arba pasibaigus terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka pažymima informacinėje sistemoje, kurioje užregistruotas privalomasis nurodymas.

Minėta, kad atsakovės atstovės manymu privalomasis nurodymas gali būti įvykdomas ne tik konkrečiai privalomajame nurodyme nurodytu būdu, bet ir kitais būdais – gavus reikiamą dokumentaciją, pertvarkius statinius taip, jog jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir pan. Todėl ieškovui siekiant (norint) Statinius Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamai pertvarkyti, privalomųjų nurodymų surašymas iš jo tokios teisės neatima. 2024-05-29 vietos apžiūros protokole užfiksuota būtent tokia atsakovės atstovės išsakyta pozicija, kad yra galimybė sutvarkyti statinius taip, kad jie atitiktų stoginės sąvoką.

Atsižvelgiant į tokią pakankamai lanksčią atsakovės poziciją ir kaip galima suprasti, ieškovo siekį jam priklausančiame žemės sklype pagerinti estetines ir poilsiavimo sąlygas, sukuriant patrauklią vietą poilsiui gamtoje, t. y. įvertinus ieškovo siekį užtikrinti darnų statinių integravimą į supančią gamtinę aplinką, darytina išvada, jog šiuo atveju šalių interesai nebus pažeisti nenugriaunant Statinių Nr. 1 ir Nr. 2, o juos pertvarkant taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl ieškovui nustatytinas 6 mėnesių terminas, per kurį jis turi atlikti reikalingus statybos darbus – išardant Statiniuose esančias pertvaras.

Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, jog bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę sudaro reikalavimas dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, teismo yra pasirinktas kitoks šių nurodymų įvykdymo būdas nei prašė ieškovas. Vadinasi, dėl visų su ieškinio reikalavimu susijusių patirtų bylinėjimosi išlaidų yra kaltas pats ieškovas, kaip statytojas neatsižvelgęs į teisės aktų reikalavimus. Dėl to ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

2023-10-20 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina įvykdžius sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo K. V. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovui K. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti – atlikti reikalingus statybos darbus (Statinys Nr. 1 ir Statinys Nr. 2) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) taip, kad statiniai atitiktų stoginės sąvoką.

Jeigu per nustatytą terminą ieškovas šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos K. V. S. privalo savo lėšomis nugriauti Statinį Nr. 1 su patalpa (Privalomasis nurodymas Nr. 51) ir Statinį Nr. 2 su patalpa (Privalomasis nurodymas Nr. 50) bei sutvarkyti statybvietę.

2023-10-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti įvykdžius sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.