Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. A., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkui P. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. 2016 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 22N-52153290-16 administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu R. A. skundą palaikė ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną, šeštadienį, atvyko į VDU biblioteką, tačiau pastato durys buvo užrakintos. Prie durų priėjo dar dvi moterys, tuomet budėtojas atrakino duris, jis įėjo kartu su moterimis, tačiau budėtojas neleido jam eiti, todėl budėtoją nuo savęs nustūmė ir nuėjo į biblioteką. Užėjus į skaityklą, priėjo budėtojas ir skaityklos darbuotojai pasakė, jog jį apstumdė, iškvietė apsaugą, vėliau atvyko ir policija. Jį išsivežė policija ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal budėtojo A. V. parodymus. Kilęs konfliktas turėjo būti nagrinėjamas VDU, nes tai universiteto vidaus reikalas. Jį informavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama bus 2016 m. vasario 23 d., tačiau jis nepamatė valandų, atvyko pavėlavęs ir skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nurodė, kad byla išnagrinėta, jam paskirta nuobauda ir nepriėmė jo teikiamo paaiškinimo (34-35, 66-67 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. parodė, kad įvykio dieną atvyko į VDU su kolega E. P., kadangi pastato fojė, o po to bibliotekoje, buvo kilęs konfliktas. Priėmė iš asmens paaiškinimą, surašė protokolą, apklausė darbuotojus bei kitus asmenis, kurie buvo bibliotekoje. Patį konfliktą matė tik valytoja, o I. J. skundėsi R. A. elgesiu (35 - 36 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. L. parodė, kad įvykio dieną, 2016 m. vasario 20 d., po 09 val. 00 min., valė kabinetą ir girdėjo, kaip kažkas skambino į pagrindines duris, tačiau ji negalėjo atidaryti durų. Vėliau, budėtojui atidarius duris, tiesiogiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tąsė budėtoją prie laiptų, griebė jam už rūbų, papurtė, o vėliau užlipo į viršų, priekaištavo budėtojui, kad jo neįleido. Apie 13 val. 00 min., tą pačią dieną, R. A. grįžo ir pradėjo budėtoją filmuoti ir keiktis (36 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, jog įvykio dieną, iš ryto apžiūrinėjo pastatą. Išgirdo skambutį ir apie 09 val. 20 min. priėjo prie pagrindinių durų. Prie jų stovėjo R. A. ir dvi moterys. R. A. užsipuolė jį, kad jo neįleido. R. A. griebė jam už krūtinės ir nuėjo į skaityklą, šį konfliktą matė valytoja (36-37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. parodė, kad ji priėmė skundžiamą nutarimą dėl smulkaus chuliganizmo. Paaiškino, kad R. A. į bylos nagrinėjimą atvyko pavėlavęs, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, jis davė parodymus. R. A. pasiaiškinimo nepriėmė, nes jis buvo nepasirašytas (37 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad įvykio dieną buvo VDU bibliotekoje dėl R. A. konflikto su budėtoju, budėtojas nurodė, kad skundą padavęs asmuo jį apstumdė, buvo suėmęs už rankos. Konfliktą matė valytoja (52 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. J. parodė, kad dirba VDU bibliotekoje, įvykio dieną dirbo nuo 09 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. Įvykio dieną R. A. buvo atvykęs į skaityklą, už poros minučių atėjo apsauga ir budėtojas, kuris pasakė, jog R. A. jo atžvilgiu panaudojo jėgą (52-53 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad dirba VDU Infrastruktūros direktoriumi. Žino apie tarp budėtojo ir R. A. kilusį konfliktą, kalbėjo su jais, kad tokie konfliktai nesikartotų. R. A. yra VDU absolventas ir turi teisę naudotis skaitykla (53 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. vasario 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja I. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. A. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, bei nubaustas 57 Eur bauda. R. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. vasario 20 d., 09 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), VDU patalpose, t. y. viešoje vietoje, konflikto su pastato budėtoju dėl buvimo universiteto patalpose metu, nevykdė budėtojo reikalavimų išeiti iš patalpų, stumdė budėtoją matant kitiems universiteto darbuotojams, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, grubiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį (5 b.l.).

ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad „Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.“

Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu apklaustas R. A. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, nepripažino, tačiau tokia jo versija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi skundą padavusio asmens išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Skundą padavusio asmens kaltę, visų pirmą, įrodo liudytojų A. V. ir J. L. parodymai. A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną įvyko konfliktas, R. A. užsipuolė jį, kad nebuvo įleidžiamas į pastatą ir panaudojo fizinius veiksmus - griebė jam už krūtinės (36-37 b.l.). Šią situaciją tiesiogiai matė liudytoja J. L., kuri parodė, kad R. A. konfliktavo su budėtoju A. V., griebė jam už rūbų, papurtė (36 b.l.). Teismo posėdžio metu ir R. A. pripažino, kad tarp jo ir budėtojo buvo konfliktas ir jis panaudojo fizinius veiksmus – atsistūmė nuo budėtojo (34 b.l.). Tokiais veiksmais R. A. elgėsi taip, kaip nepriimta visuomenei ir nesuderinama su jos dorove: buvo agresyvus, ir elgėsi neadekvačiai pagal situaciją, nesistengė išspręsti konflikto taikiai, pavyzdžiui, kreipęsis į VDU administraciją, o naudojo fizinius veiksmus, kurie nesuderinami su viešąja tvarka ir žmonių rimtimi.

Nors skundą padavęs asmuo skunde nurodė, kad konfliktas įvyko VDU patalpose ir jos negali būti traktuojamos kaip vieša vieta, teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (2016 m. balandžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-192-309/2016). Šiuo atveju VDU patalpos pagrįstai kvalifikuotos kaip viešoji vieta, kadangi ten teisę lankytis turi universiteto studentai bei absolventai, tarp jų – ir R. A.. Aplinkybę, kad šioje vietoje buvo ir kitų žmonių, kurie galėjo matyti konfliktą, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – A. B. parodė, kad apklausė asmenis, tuo metu buvusius bibliotekoje (35 b.l.), liudytojas E. P. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje buvo kitų žmonių – dvi moterys (52 b.l.).

Skundą padavęs asmuo R. A. skunde taip pat nurodė, kad budėtojas nenorėjo jo įleisti į VDU Biržiškos skaityklą, tačiau teismas pažymi, kad veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje Nr. N502-2066/2010). Be to, suformuotoje teismų praktikoje dėl ATPK 174 straipsnio taikymo nurodoma, jog motyvai, nėra reikšmingi kvalifikuojant veiką pagal ATPK 174 straipsnį ir nešalina jos atsakomybės – toks santykių aiškinimosi būdas visuomenėje yra akivaizdžiai nepriimtinas ir užtraukia atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-22284/2011). Pažymėtina, kad pats R. A. nurodė, kad dėl to, jog galimai buvo neįleistas į VDU patalpas, kuriose jis turi teisę lankytis, jis kreipėsi tiek į VDU Biržiškos skaityklos direktorę, tiek į VDU Infrastruktūros direktorių, tokie skundą padavusio asmens veiksmai patvirtina, kad kilusius nesusipratimus ir nesutarimus galima išspręsti taikiu ir visuomenėje priimtinu būdu, nenaudojant tokio santykių aiškinimosi ir konflikto sprendimo būdo viešoje vietoje, kuris užtraukia administracinę atsakomybę.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja I. M., priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė pažeidėjo R. A. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

2016 m. balandžio 28 d. R. A. papildomai pateikė teismui prašymą (skundą) prie pagrindinio skundo, kuriame nurodė šiuos reikalavimus: 1) universiteto budėtojo pareiškimą pripažinti paduotą kaip privataus asmens ir pripažinti iš to kylančias teisines pasekmes; 2) išreikalauti iš VDU patvirtinimą, ar universiteto budėtojas buvo įgaliotas universiteto pateikti 2016 m. vasario 4 d. tarnybinį raštą policijai; 3) nustatyti, ar policijai teiktas budėtojo raštas yra tokio paties turinio ir formos, koks buvo teiktas A. N.; 4) pripažinti, kad skundžiamą nutarimą surašiusi tyrėja I. M., paskirdama jam administracinę nuobaudą, nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių, nesupažindino su budėtojo policijai paduotu pareiškimu, o priėmusi jo 2016 m. vasario 23 d. paaiškinimą su papildymu, jo neregistravo ir nepridėjo prie bylos (59-60 b.l.). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. R. A. prašymas pripažinti universiteto budėtojo pareiškimą paduotą kaip privataus asmens ir iš to kylančias teisines pasekmes nepagrįstas, todėl teismo atmestinas, kadangi tai neįtakoja nei veiklos kvalifikavimo, nei veikos teisinio vertinimo. R. A. prašymas išreikalauti iš VDU patvirtinimą, ar universiteto budėtojas buvo įgaliotas universiteto pateikti 2016 m. vasario 4 d. tarnybinį raštą policijai taip pat nepagrįstas, todėl teismo atmestinas, nes, kaip jau minėta, aplinkybė, kad prašymas paduotas privataus asmens ar įgalioto VDU darbuotojo nėra kvalifikuojantis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymis. R. A. prašymas nustatyti, ar policijai teiktas budėtojo raštas yra tokio paties turinio ir formos, koks buvo teiktas A. N., nepagrįstas, todėl teismo atmestinas, nes universiteto darbuotojų vidinis susirašinėjimas nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas. R. A. prašymas pripažinti, kad skundžiamą nutarimą surašiusi tyrėja I. M., paskirdama jam administracinę nuobaudą, nepadėjo jam įgyvendinti procesinių teisių, nesupažindino su budėtojo policijai paduotu pareiškimu, o priėmusi jo 2016 m. vasario 23 d. paaiškinimą su papildymu, jo neregistravo ir nepridėjo prie bylos taip pat nepagrįstas, todėl teismo atmestinas, kadangi vertinti policijos pareigūnės darbą ir galimai spręsti jos drausminės atsakomybės klausimą nėra teismo kompetencija.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog R. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, yra įrodytas visiškai, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. 2016 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 22N-52153290-16 administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti 2016 m. vasario 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjos I. M. nutarimą Nr. 22N-52153290-16 administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.