Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo L. J. pripažinta kalta ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalį – 100 Eur bauda,

pagal ATPK 50³ straipsnį – 50 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 37 straipsniu, L. J. įpareigota atlyginti 100 Eur turtinį nuostolį nukentėjusiajam S. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nubausta už tai, kad 2016 m. sausio 23 d., 15.22 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdama girta, įžūliai, chuliganiškai elgdamasi, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, spyrė į kieme stovinčio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį žibintą ir jį apgadino, padarydama nukentėjusiajam S. L. 100 Eur materialinį nuostolį. Be to, L. J. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiųjų patrulių S. P. ir D. P. nurodymų sėstis į policijos automobilį, bandė pasišalinti iš tarnybinio automobilio.

Be to, skunde L. J. taipogi pažymi, kad ir ATPK 50³ straipsnio dispozicija reikalauja tyčinės kaltės formos. Teigia, kad jeigu ji būtų apgadinusi automobilį, tai būtų padariusi neatsargia kaltės forma. Tačiau ji automobilio nesugadino – jo žibintas jau buvo suskilęs. Šią aplinkybę, t. y. tai, kad automobilio žibintas jau buvo įskilęs iki įvykio, teisme patvirtino ir liudytoja J. G., tačiau teismas šių parodymų nevertino. Atkreipia dėmesį, kad ji teismui teikė įrodymus – nuotraukas, kurias iki šio konflikto padarė jos kaimynas ir kuriose aiškiai matyti, kad žibintas yra įskilęs, tačiau teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Kartu atkreipia dėmesį, kad ir pareigūnas S. P. teisme nurodė, jog jis girdėjo tik trakštelėjimą, tačiau nepatvirtino, jog matė suskilusį žibintą. Pareigūnė D. P. teisme patvirtino, kad ji apskritai nieko nematė. Iš to, kas paminėta, anot apeliantės, akivaizdu, jog automobilio žibintas jau buvo suskilęs iki įvykio, ir S. L. tik pasinaudojo esama situacija.

Atsiliepimu į L. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą. Taip pat prašo priteisti jam iš L. J. bylinėjimosi išlaidas pagal prie atsiliepimo pridedamus dokumentus.

L. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad L. J. kaltė dėl ginčijamų jai inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.

ATPK 50³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadarant nukentėjusiajam žymios žalos.

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas. Tai – necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo.

Kaip matyti iš liudytojo, policijos pareigūno S. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis parodė, kad pagal iškvietimą nuvykus į vietą – (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi moteris pasakė, jog kieme blogai pastatytas automobilis. Nustačius, kad automobilis pastatytas tinkamai, moteriai buvo paaiškinta, kad administracinis teisės pažeidimas nepadarytas ir, kad automobilio savininko nėra pagrindo bausti. Tuomet moteris pradėjo karščiuotis, priėjus dar vienai moteriai, jos abi pradėjo kalbėti, jog automobilio savininkas pastoviai blogai stato savo automobilį. Tuomet moteris spyrė į galinį automobilio žibintą, skilo jo stiklas. Prieš tai žibinto stiklas buvo sveikas. Moteriai nurodžius sėsti į policijos automobilį, ji šio reikalavimo nevykdė, priešinosi žodžiais ir veiksmais, tampėsi, buvo savavališkai išlipusi iš automobilio. Buvo matyti, kad moteris neblaivi, jos kalba buvo nerišli, elgesys agresyvus, ji elgėsi neadekvačiai pagal situaciją, smarkiai karščiavosi, nervinosi (48 b. l.). Policijos pareigūno S. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016 m. sausio 23 d., apie 15.22 val., jam kartu su vyriausiąja patrule D. P. pagal pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, juos pasitikusi L. J. pasakė, jog tarp jos ir minėto automobilio savininko nuolat vyksta konfliktai ir jai nepatinka, kaip pastarasis stato savo automobilį. Jiems apžiūrėjus automobilį ir pažeidimų nenustačius, L. J., iš chuliganiškų paskatų koja spyrė į automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino kairės pusės galinį žibintą. Buvo matyti, kad L. J. neblaivi, jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi įžūliai, agresyviai, nesiorientavo aplinkoje. L. J. vengė sulaikymo, nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimo, bandė pasišalinti iš tarnybinio automobilio. Pristačius L. J. į policijos komisariatą, jai buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (2, 16 b. l.).

Minėtus liudytojo S. P. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, todėl abejoti šių parodymų teisingumu ir sutikti su L. J. teiginiu, kad liudytojo S. P. parodymai melagingi, nėra pagrindo. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausiama policijos pareigūnė D. P. parodė, kad jai su kolega (S. P.) pagal iškvietimą nuvykus į nurodytą vietą, ji tikrino moters (L. J.) dokumentus, o jos kolega (S. P.) bendravo su L. J.. Kiek ji girdėjo, moteris spyrė ir išdaužė automobilio žibintą. Jos kolega automobilio apgadinimą užfiksavo fotoaparatu. S. P. atvedus moterį į automobilį, pastaroji iš automobilio išlipo, o paliepus sėsti, neklausė, lipo lauk, sakė, kad į automobilį nesės. Matėsi, kad moteris neblaivi (38 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad parodymus liudytojai S. P. ir D. P. davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, be to, jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: S. P. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose (2, 3, 16 b. l.), alkoholio matuoklio kvite (4 b. l.), administracinio sulaikymo bei administracinio teisės pažeidimo protokoluose užfiksuoti duomenys (6, 7 b. l.), prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esančios nuotraukos. Kadangi policijos pareigūnai S. P. ir D. P. kartu buvo įvykio vietoje, logiška, kad jie tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes. Tai, kad policijos pareigūnė D. P. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nėra pagrindas teigti, kad ji įvykio nematė ir negirdėjo: teismo posėdžio garso įraše užfiksuota, kad liudytoja D. P. paaiškino girdėjusi garsą, o po to jai paklausus kolegos, kas atsitiko, jis nurodė, jog L. J. įspyrė į automobilį. Išlipusi iš tarnybinio automobilio, ji pamatė, kad kito automobilio žibintas įskilęs. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai L. J. koja spyrė į automobilį „Ford Mondeo“ ir apgadino šio automobilio žibintą, jai policijos pareigūnas nurodė sėsti į tarnybinį automobilį, turint tikslą L. J. pristatyti į policijos komisariatą, tačiau pastaroji šio teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdė. Apeliantės skundo argumentas, kad ji nesuprato, kodėl jai buvo liepiama sėsti į policijos automobilį, nes policijos pareigūnas jai to nepaaiškino, vertinamas kritiškai. Kaip matyti iš liudytojo S. P. parodymų, L. J. buvo sulaikoma dėl to, kad spirdama koja apgadino svetimą automobilį, o liudytoja D. P. parodė, kad po to, kai L. J. išdaužė automobilio žibintą, jos kolega S. P. pastarąją atvedė į tarnybinį automobilį. Tai, kad po to, kai L. J. spyrė į automobilio žibintą, policijos pareigūnas pastarosios paprašė asmens dokumento, o po to jai liepė sėsti į automobilį, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja J. G. (48 b. l.). Taigi nekyla abejonių, kad L. J. į policijos automobilį buvo atvesta siekiant ją dėl padaryto pažeidimo pristatyti į policijos komisariatą ir pastaroji tai turėjo suprasti. Be to, tuo atveju, jeigu L. J. būtų kilę neaiškumų dėl pareigūno nurodymo sėsti į policijos automobilį, ji turėjo galimybę tai išsiaiškinti paprašydama pareigūnų paaiškinti minėto nurodymo priežastį. Dėl to apeliantės teiginys, kad ji, išlipdama iš tarnybinio policijos automobilio, taip bandė padėti pareigūnui toliau aiškintis įvykio aplinkybes, vertinamas kritiškai ir atmetamas. Tai, kad nagrinėjamu atveju L. J. atžvilgiu specialiosios priemonės nebuvo panaudotos, o liudytoja J. G. nenurodė, kad L. J. nevykdė policijos pareigūnų teisėto nurodymo, nepaneigia jos kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.

Nors apeliantė neigia padariusi ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jos kaltę padarius minėtą pažeidimą patvirtina pirmiau minėtų įrodymų visuma. Iš bylos matyti, kad L. J. viešoje vietoje buvo neblaivi (jai nustatytas 1,50 promilės girtumas) ir elgėsi taip, kaip nepriimta visuomenei ir nesuderinama su jos dorove: buvo agresyvi, karščiavosi, nervinosi, elgėsi neadekvačiai pagal situaciją, spirdama koja apgadino svetimą automobilį, policijos pareigūnams priešinosi žodžiais ir veiksmais. Tokie L. J. veiksmai, atlikti viešoje vietoje, rodo nepagarbą visuomenei, šiais veiksmais L. J. neabejotinai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi konstatuojama, kad L. J. pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 174 straipsnį. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad L. J. į automobilį „Ford Mondeo“ spyrė tyčia, būdama supykusi dėl to, jog policijos pareigūnai nusprendė nebausti šio automobilio savininko, su kuriuo ji nuolat konfliktuoja dėl jos manymu netinkamai parkuojamo automobilio, nėra pagrindo sutikti su pastarosios teiginiu, kad ji į automobilį pataikė netyčia, nesiekė šio automobilio apgadinti. Akivaizdu, kad L. J. pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį turėjo suprasti ir suprato, kad spirdama į automobilį, gali jį apgadinti, suprato, kad elgiasi netinkamai, taip, kaip nepriimta visuomenėje. L. J. spyris į kitam žmogui priklausantį automobilį negali būti vertinamas kaip nekaltas „mostelėjimas“ ar „parodomasis judesys“. Atkreipiamas dėmesys, kad ir liudytoja, L. J. kaimynė J. G. nurodė mačiusi, kaip L. J. koja spyrė į automobilio žibintą, girdėjusi kažkokį traškesį. Tai, kad ši liudytoja L. J. veiksmų nevertino kaip chuliganiškų, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, L. J. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą taipogi nepaneigia.

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina ir L. J. kaltę padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantės skundo argumentą, kad ji automobilio neapgadino, automobilio žibintas buvo įskilęs iki įvykio, paneigia pirmiau minėti liudytojų S. P., D. P., J. G. parodymai, taip pat policijos pareigūno S. P. iš karto po įvykio nuotraukose užfiksuotas automobilio „Ford Mondeo“ galinio žibinto vaizdas. Duomenų, kad nukentėjusiajam S. L. priklausantis automobilis būtų buvęs apgadintas iki įvykio, byloje nėra, todėl L. J. skundo argumentas, kad automobilio žibintas buvo apgadintas anksčiau, vertinamas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino L. J. prašymo prie bylos prijungti jos pateiktas automobilio nuotraukas, motyvuodamas tuo, kad nėra aišku, kada jos darytos. Be to, iš prie apeliacinio skundo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad jos nėra informatyvios ir L. J. kaltę padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nei patvirtina, nei paneigia. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad jam ir jo kolegei atvykus į įvykio vietą, jis automobilį apžiūrėjo, automobilio žibintas buvo sveikas, jis įskilo būtent nuo L. J. spyrio. Taigi neteisi apeliantė teigdama, kad liudytojas S. P. teisme nepatvirtino matęs suskilusį žibintą.

ATPK 37 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis S. L. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog 100 Eur turtinį nuostolį jis patyrė dėl to, kad L. J., spirdama į jam priklausantį automobilį, įskėlė žibintą (38 b. l.). Taigi skunde apeliantė nepagrįstai teigia, kad S. L. 100 Eur nuostolį nurodė bendrai įvertindamas automobilio žibinto ir bamperio kainas. Atsakant į L. J. skundo argumentą, kad padėvėto žibinto kaina negali būti tapatinama su visiškai naujo žibinto kaina, pažymima, kad nukentėjęs asmuo turi teisę pats spręsti dėl apgadinto automobilio remonto. Kartu akcentuotina, kad tuo atveju, jeigu L. J. nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, S. L. apskritai nebūtų reikėję remontuoti automobilio – byloje esanti techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija liudija, kad S. L. automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2015 m. gruodžio 11 d. ir jos metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (33 b. l.). Be to, S. L. patirto turtinio nuostolio dydį patvirtina prie atsiliepimo pridėtos PVM sąskaitos-faktūros ir remonto sąmatos.

Kaip minėta, nukentėjusysis pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jam iš L. J. bylinėjimosi išlaidas. Nors administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja proceso išlaidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 straipsnis), taip pat įvertinus tai, kad apeliacinį skundą byloje pateikė administracine tvarka nubausta L. J. ir šis jos skundas atmetamas, sprendžiama, kad yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo prašymą ir priteisti jam iš L. J. 150 Eur išlaidų, turėtų advokato darbui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti (Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, turėtų advokato darbui apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.