- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- 1S-212-870/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G. skundą dėl 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 59-85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis 2015 m. gruodžio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, galutinę subendrintą bausmę M. G. paskiriant laisvės atėmimą 3 metams. Neatliktos bausmės dalis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo priėmimo dieną (2018 m. balandžio 24 d.) buvo 1 metai 4 mėnesiai 9 dienos. Komisija 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 59-85 nutarė netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu.Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu, nuteistasis M. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi nuteistojo M. G. skundas netenkintas.Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis M. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį, svarstant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22, paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde akcentuoja būtinumą vadovautis Europos Sąjungos teisės normomis, kurios yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Nurodo, kad padarytos veikos bei neatliktos bausmės dalis negali būti lemiamas faktorius sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Turi būti vertinamos jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistojo manymu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėjo būti vertinama atvykus į pataisos namus, o ne pristatant Komisijai. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad žmogui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Hipotetiškai įžvelgiant įvairias grėsmes, BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo taikymą, būtų tik deklaratyvios. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi ne BVK 157 straipsnio nuostatomis, o bausmės tikslais. Taigi teismas sprendimą nepaleisti lygtinai grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Teismas privalėjo atsižvelgti į visas nuteistojo nurodytas aplinkybes, į jo pridėtą įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad gali gyventi ir dirbti laisvėje, vykdyti jam paskirtus įpareigojimus. Atsiliepimų negauta.
Nuteistojo skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo M. G. skundas dėl Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis M. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo byloje esančius duomenis bei Komisijos nutarimo argumentus, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti, o nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs. Su tokia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju, M. G. Komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Jam nustatyta vidutinė (78 balų) nusikalstamo elgesio rizika. Statiniai veiksniai sudaro 45 balus (sumažinti nėra galimybės) ir 33 balus sudaro dinaminiai veiksniai (yra galimybė sumažinti). Kaip vienas iš kintančių kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti nedideli finansiniai įsipareigojimai. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo M. G. skola siekia 6 321,83 Eur. Net dalies šios sumos nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nėra atlyginęs. Jis nėra išreiškęs noro dirbti pataisos įstaigoje, bausmės atlikimo metu kartais finansiškai remiamas žmonos. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, atitinkamai sumažinant ir nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pripažįsta reikšmingomis ir aplinkybes, kad nuteistasis M. G. buvo praeityje teistas penkis kartus. Jam vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas. Nors probacijos sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau nusikalto pakartotinai. Be to, nuteistajam vieną kartą buvo pritaikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu, praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui, M. G. nusikalto dar kartą. Už šio nusikaltimo padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, ne tik kad nesilaikė jam nustatytų pareigų bei lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau ir nusikalto pakartotinai, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, teismas įvertino ir tai, kad M. G. bausmės atlikimo metu buvo baustas 3 kartus už režimo reikalavimo pažeidimus (vieną kartą baustas pataisos namuose, dvi nuobaudos skirtos Šiaulių tardymo izoliatoriuje). Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuteistajam skirta nuobauda buvo galiojanti. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją <...> (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017). Pirmosios instancijos teismas aptarė ir nuteistojo emocinės gerovės problemas, socialinius tarpasmeninius įgūdžius, mąstymą, įvertindamas tai, kad nuteistajam sunku atpažinti kylančias problemas ir tinkamai interpretuoti socialines situacijas, numatyti neigiamas pasekmes sau bei kitiems. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota ir tai, kad nuteistasis negeba brandžiai, lanksčiai, prosocialiu būdu pasirūpinti savimi, patenkinti savo poreikių, mezga kontroliuojamą santykį, slopina savo jausmus, išgyvenimus. Palaiko savo galios jausmą, siekdamas aplinkinius ir aplinkybes priversti taikytis prie jo norų ir situacijos supratimo. Tokios aplinkybės, įvertinus M. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei intensyvumą, jo elgesį pataisos įstaigoje, motyvaciją keisti savo elgesį, neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis jam nustatytų taisyklių ir įpareigojimų bei pakartotinai nenusikals. Priešingai nuteistojo skundo teiginiams, nei jo ankstesni teistumai, nei padarytos veikos bei pobūdis, griežta bausmė ar kitos aplinkybės nenulėmė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo. Visos šios aplinkybės, taip pat ir nuteistojo asmenybė, jo elgesys ir pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo vertinamos susiejant jas į bendrą visumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t.y. kad asmuo bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokosi, išsako pasikeitusį nusikalstamos veikos vertinimą, gyvenimo suvokimą, ryžtą tęsti mokslus, rūpintis šeima. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam M. G. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo bei Komisijos padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.