- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- Iv-1321-554/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovei Elinai Petrauskaitei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2012-05-15 iki 2012-05-29.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2012-05-15 iki 2012-05-09 buvo laikotas Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 232. Šiuo laikotarpiu jam nepagrįstai buvo sudarytos nežmoniškos sąlygos, tuo pačiu neužtikrintos normalios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas patyrė didžiulį pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, patyrė dvasinį bei fizinį skausmą, ištiko emocinė depresija. Tai sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kamera Nr. 232 dėl netvarkingos ventiliacijos nebuvo pakankamai vėdinama ir tuo buvo pažeisti 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai. Šias aplinkybes 2012-07-03 raštu Nr. 2-2190-7(4.11) patvirtino ir Kauno visuomenės sveikatos centras. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl deguonies trūkumo jis prarado sąmonę ir buvo pristatytas į sveikatos priežiūros tarnybą. Medikai jam konstatavo slogą, skyrė medikamentų. Po to, jis vėl buvo grąžintas į tą pačią kamerą. Kameroje neatsidarė langas ir visiškai neveikė mechaninė ventiliacija.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 16-18) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 232, kurioje įrengtas mechaninis vėdinimas. Be to, šioje kameroje taip pat įrengtas langas su orlaide. Ūkio skyriaus darbuotojai nuolat tikrina ventiliacijos būklę, todėl visi gedimai nedelsiant pašalinami. Kauno visuomenės sveikatos centras 2012-06-27 atliko patikrinimą ir konstatavo, jog vėdinimas nepakankamas. Tačiau ši išvada buvo padaryta neatlikus jokių oro judėjimo greičio, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėta išvada pagrįsta faktiniais duomenis. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad kiti nuteistieji, laikomi kameroje Nr. 232, kartu su pareiškėju į gydytojus dėl oro trūkumo nesikreipė, jie nesiskundė ventiliacijos stoka, taip pat nebuvo gauta jokių oficialių pranešimų dėl užsikišusios ventiliacijos. Iš to seka, kad atsakovas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir neatsirado joks pagrindas neturtinės žalos atsiradimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (b.l. 10, 12, 26-28, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Nuo 2012-05-15 iki 2012-05-29 pareiškėjas buvo patalpintas į Kauno tardymo izoliatoriaus kamerą Nr. 232 (b.l. 16). 2012-05-16 pareiškėjas buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam suteikta medicininė pagalba, taip pat 2012-05-18 buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto (b.l. 10). 2012-05-16 apie 19 val. pareiškėjas buvo pristatytas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmo ir slogos. 2012-05-18 Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas taip pat konstatavo slogą, kuri iki to tęsėsi apie 2 savaites (b.l. 38-41). Po 1 mėnesio ir 12 dienų Kauno visuomenės sveikatos centras patikrino vėdinimą kameroje Nr. 232 ir konstatavo, jog vėdinimas nepakankamas, nors oro tankio ir deguonies kiekio matavimai atlikti nebuvo (b.l. 11). Ta pati įstaiga ankstesniu 2011-11-28 aktu (b.l. 19-21) konstatavo, jog jokių Higienos normos pažeidimų nėra. 2012-06-13, 2012-06-14 raštais (b.l. 9, 10) atsakovas pareiškėją informavo apie vėdinimo techninius parametrus ir patvirtino, jog vėdinimo sistemos gedimų pareiškėjo skunde minimu laikotarpiu užfiksuota nebuvo. Atsakovas pažymoje (b.l. 22) taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 232 veikia mechaninė ventiliacija, kuri veikia nenutrūkstamai, taip pat kameroje yra atsidaranti orlaidė, o vėdinimo sistemos veikimas nuolat kontroliuojamas administracijos darbuotojų, atsiradę gedimai nedelsiant šalinami.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą 10000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė nuo 2012-05-15 iki 2012-05-29. Neturtinė žala jo nuomone buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų (atskirų pareigūnų) veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kauno TI kameroje Nr. 232 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Higienos normą HN 76:2010), jis buvo laikomas kameroje, kuri nebuvo pakankamai vėdinama.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagrindinį argumentą dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpoje, kuri nebuvo pakankamai vėdima, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. LVAT suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir realiu pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien tik teiginys, jog nepakankamas patalpos vėdinimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas kančias, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo principai, kurių realų įgyvendinimą proceso metu privalo garantuoti teismas. Nežiūrint to, teismas, būdamas aktyvus, savo iniciatyva ABTĮ 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiškėjui ginti jo teigimu pažeistas subjektines teises ir to pasėkoje iš atsakovo savo iniciatyva išreikalavo visą eilę įrodymų, kuriuos ABTĮ iš esmės įpareigojo pateikti patį pareiškėją (ABTĮ 23-24 str., b.l. 15, 19-22). Teismas ima domėn, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 p. numato, kad kameros patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 25 p. reglamentuoja, jog gyvenamosios aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribinės vertės neturi viršyti teisės aktu nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijų, o 26 p. - gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje (,,Oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis“). 2009-07-10 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p. numato, jog kameros langas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, o 14.10 p. nurodo – kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Kauno tardymo izoliatoriaus 2012-08-14 pažymos Nr. 8-434 duomenys patvirtina, jog kameroje Nr. 232 yra įrengta ir atsidaranti orlaidė, ir sumontuota tiekiamoji bei ištraukiamoji mechaninė ventiliacija. Taigi Kauno tardymo izoliatoriaus kamera Nr. 232 atitinka paminėtų teisės aktų reikalavimus. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija (atskiri pareigūnai) asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Tik pareiškėjui įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atsakovas nurodė, kad tiek natūralaus, tiek mechaninio vėdinimo pažeidimų nebuvo nustatyta, kiti nuteistieji, buvę kameroje Nr. 232, dėl ventiliacijos problemų ir sveikatos sutrikimų į administraciją nesikreipė (pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka šioms aplinkybėms iš esmės neprieštaravo ir jų nepaneigė). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad maždaug 2 savaites iki pareiškėjo minimo įvykio ir apžiūros Sveikatos priežiūros tarnyboje metu jis sirgo sloga (tai objektyviai susiję su kvėpavimo sunkumais), o vėliau jam skaudėjo gerklę. Kauno visuomenės sveikatos centras rašte pareiškėjui tik deklaratyviai konstatavo, jog vėdinimas nepakankamas ir, tuo pačiu, pabrėžė, jog jokie mėginiai nebuvo imami. Toks teiginys visiškai neatitinka ( nei patvirtina, nei paneigia) 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 24 p., 25 p., 26 p. reikalavimų. Be to, kameros Nr. 232 vėdinimo faktas buvo tikrinamas beveik po pusantro mėnesio. Dėl to minėtos pažymos duomenis teismas nelaiko pakankamu pagrindu pareiškėjo skundui tenkinti (ABTĮ 57 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2011 metų pabaigoje ta pati įstaiga jokių pažeidimų kameroje Nr. 232 nenustatė. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio subjektyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nesudaro pagrindo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir, tuo pačiu, neturtinės žalos konstatavimui (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.