- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-120-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09317-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- UAB „Talša“, VĮ Registrų centro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10928-875/2015 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams UAB „Talša“, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl kaltininko nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. P. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti, kas kaltas, kad šiuo metu ieškovui priklausanti patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), prarado dalinės nuosavybės teisę į UAB „Talša“ privatizuotą 0,34 dalį priklausinių patalpai-parduotuvei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Teismas nurodė, kad reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi civilinio proceso normos nenumato tokios galimybės. Pažymėjo, kad ginčas dėl 0,34 dalies bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-569/2007 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams UAB „Skulas“, V. N., A. G., A. S., G. B., V. L., UADB „Industrijos garantas“, L. P., E. P., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Taip pat teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1647-362/2009 pagal ieškovo ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-21 sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisijos 2008-02-26 d. sprendimo Nr. 89 panaikinimo ir įpareigojimo“, byloje buvo aptartos ir įvertintos ieškovo minimos aplinkybės, sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodė, kad ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtose bylose procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti; tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka, apskundžiant juos pagal CPK normose įtvirtintą apskundimo tvarką, o ieškovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų konkrečiose bylose pagrindą bei dalyką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nesivadovavo pagrindiniais CK 2 str., 3 str. 1 d., 22 str. 1 d., Konstitucijos 30 str., CPK 5 str., o nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios neturi nieko bendro su ieškovo prašymu (ieškiniu).
2. Ankstesni teismų sprendimai neatima teisės ieškoti teisingumo. Ieškovas nekelia tų pačių reikalavimų.
3. Pirmosios instancijos teismas ieškinio klaidų nenurodė, patikslinti jo neprašė.
4. Nustačius kaltininką pagal CK normas, ieškovas pareikš ieškinius neturtinei ir materialinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Šią savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
CPK 5 str. 3 d. nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.
Nagrinėjamu atveju iš ieškinio (prašymo) matyti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu (prašymu), pareikštu atsakovams UAB „Talša“, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, nurodė, jog prašo nustatyti, kas kaltas, kad šiuo metu ieškovui P. S. priklausanti patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), prarado dalinės nuosavybės teisę į UAB „Talša“ privatizuotą 0,34 dalį priklausinių patalpai-parduotuvei.
Pažymėtina, kad ieškinio (prašymo) reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jis adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Ieškinys apibūdinamas kaip suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas ir nustatyta procesine tvarka pateiktas kreipimasis į teismą su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, prašė nustatyti kaltininką, neva, pažeidusį jo subjektinę teisę – kartu su įsigyta patalpa – parduotuve, įsigyti ir 0,34 dalis priklausinių, o ne su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagrindų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą nenustatyta.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios, neva, neturi nieko bendro su ieškovo prašymu (ieškiniu). Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse būtent ir buvo pasisakyta dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir ieškinio nagrinėjimo ribų.
Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl 0,34 dalies bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-569/2007 (b. l. 8-11), taip pat teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1647-362/2009 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl panaikinimo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-21 sprendimo dėl nuosavybės teisės dalies į bendro naudojimo patalpas, kurios tenka ieškovui P. S. nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosioms patalpoms – parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), nustatymo, byloje buvo aptartos ir įvertintos ieškovo minimos aplinkybės, o ieškinys atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 15-18). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinyje (prašyme) nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų konkrečiose bylose pagrindą bei dalyką.
Dėl išdėstyto Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.