Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo P. S. prašymo atsakovams UAB „Talša“, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl kaltininko nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kas kaltas, kad šiuo metu pareiškėjui priklausanti patalpa-parduotuvė (u. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), prarado dalinės nuosavybės teisę į UAB „Talša“ privatizuotą 0,34 d. priklausinių patalpai-parduotuvei. Prašymą grindžia, teigdamas, jog VĮ RC Šiaulių filialas, klastodamas dokumentus, o filialo darbuotojai meluodami, savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas, kad parduotuvė, unikalaus Nr. 2996200270150098 prarado priklausinius 0,34 d. priskirtą VĮ „Talša“ ir privatizuotą UAB „Talša“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atsisakytinas priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje (pareiškime) nurodytų ieškinio (pareiškimo) ribų, t.y. pagal suformuluotus reikalavimus patikrinti ieškovo (pareiškėjo) subjektyvių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos, kurio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka

Pareiškėjas teigia, kad VĮ RC Šiaulių filialas, klastodamas dokumentus, o filialo darbuotojai meluodami, savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas, kad parduotuvė, unikalaus Nr. 2996200270150098 prarado priklausinius 0,34 d. priskirtą VĮ „Talša“ ir privatizuotą UAB „Talša“. Pareiškėjas nurodęs, kad VĮRC Šiaulių filialas ir Valstybinė įmonė registrų centras melavo, klastojo dokumentus ir tą melagingą informaciją teikė teismams, o teismai, nekreipdami dėmesio į pareiškėjo prašymus ta informacija vadovavosi, tokių aplinkybių nepagrindė, priešingai, prašo teismo nustatyti kaltininką. Šiuo atveju reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi civilinio proceso normos nenumato tokios galimybės. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ginčas dėl 0,34 dalies bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-325-569/2007 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams UAB „Skulas“, V. N., A. G., A. S., G. B., V. L., UADB „Industrijos garantas“, L. P., E. P., VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Taip pat teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1647-362/2009 pagal ieškovo (pareiškėjo) ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2008-01-21 sprendimo Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus nagrinėjimo komisijos 2008-02-26 d. sprendimo Nr. 89 panaikinimo ir įpareigojimo, byloje buvo aptartos ir įvertintos pareiškėjo prašyme minimos aplinkybės, sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtose bylose procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti; tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant juos pagal CPK normose įtvirtintą apskundimo tvarką, o pareiškėjo prašyme nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų konkrečiose bylose pagrindą bei dalyką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas (ieškinys) yra nenagrinėtinas teisme, jį atsisakytina priimti, prašymą grąžinant pareiškėjui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 3 p., 137 str. 2 d. 1 p., 290-292 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo P. S. prašymą (ieškinį) atsakovams UAB „Talša“, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl kaltininko nustatymo, ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Grąžinti pareiškėjui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-11-11 mokėjimo nurodymu Nr. 865041 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.