- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 1-67-266/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-2-00017-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- V. B., G. G., J. O., Advokatei Jovitai Usonytei, Viešame teismo
- Kaltinamasis
- V.G.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, užsiimanti individualia veikla, gyv. adresu: (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 186 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji V. D. , būdama individualios V. D. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21str. 1 d., būdama atsakinga už V. D. įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, Anykščių rj. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2011-03-16, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė:
2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
-19 straipsnio „apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1-ą ir 2-ą dalis, kuriuose numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
-20 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“.
2004-03-30 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką;
kadangi ji neišsaugojo tiriamojo laikotarpio V. D. įmonės visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti V. D. įmonės veiklos ir turto už 2009- 2010 metus, bei iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio.
Kaltinamoji V. D. kalta neprisipažino ir parodė kad 2000m. įkūrė individualią įmonę, kuri ji veikė iki 2011 metų, o po to buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Ji vertėsi gintaro gaminių apdirbimu ir prekyba. Nelabai gerai mokėti tvarkyti buhalterinių dokumentų , jai padėjo draugė I. K.. Visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi jos namuose (duomenys neskelbtini), ten kur ji gyveno. Jos namai buvo įkeisti , o vėliau parduoti. Įmonei buvo iškeltas bankrotas. Ji buvo susisiekusi su bankroto administratoriumi K. Jis sakė, jog perima visą jos turtą. Ji jam sakė, jog buhalteriniai dokumentai liko jos name ir juos ras, tačiau jų nerado. Kad jos namas buvo perleistas R., ji tai sužinojo iš V. B.. Ji iš namų buhalterinių dokumentų nepasiėmė, kur jie dingo , ji nežino. 2008 m. vasarą ji su L. D. pradėjo verstis padėvėtų baldų prekyba, į kurią ji investavo apie 150 000 Lt. Tačiau L. D. ją apgavo, už investuotus į verslą pinigus baldų nenupirko, grąžino tik nedidelę dalį pinigų ir liko jai skolinga 135 000 Lt. Dėl to vyko tyrimas, o po to teismai . Jai reikėjo važinėti į policiją, teismą, o tam reikėjo pinigų. 2008 metais jos finansinė padėtis dar buvo gera, o pradėjus verslą su L. D. ir jai paskolinus daug pinigų, jos finansinė padėtis labai pablogėjo. L. D. iki šiol jai skolos negrąžino, ją dėl sukčiavimo teismas išteisino. 2009 metais jos finansinė padėtis buvo labai bloga, o ji turėjo skolų, todėl buvo priversta skolintis iš žmonių , kad grąžintų kitiems žmonėms skolas, nes jie reikalavo. Dėl epizodo, jog ji nesumokėjo T. G. už atvežtas malkas kaltinamoji parodė, jog tai galėjo būti ne 2008 metais, o vėliau, kai jos finansinė padėtis buvo bloga. Dėl malkų atvežimo tarėsi jos draugas A. R.. Ji pripažįsta, jog už malkas nesumokėjo, nes neturėjo iš ko. T. G. gyveno greta ir jis dažnai užeidavo pas ją , matė jos verslą ir žinojo apie jos finansinę padėtį. Nesumokėdama už malkas ji neturėjo tikslo sukčiauti. Reikėjo malkų, nes žiema buvo sunki. Kaimynai buvo geri ir sutiko padėti. Jai padėjo O., G., nes kartais ji neturėjo net maisto, paskolino jai pinigų. 2009 -2010 metais iš T. G. per kelis kartus buities reikalams , maistui pasiskolino apie 2 000 Lt. Jam iki šiol visos skolos neatidavė, nes neturėjo lėšų. Šiuo metu dalį skolos T. G. grąžino , viso pervedė 600 Lt. Dėl tranšėjos jos kieme kasimo su T. G. tarėsi jos draugas A. R. ir kartu darbus dirbo. Pagal ją su T. G. už darbus pilnai atsiskaitė. Dėl epizodo , kur ją kaltina, jog ji iš G. V. nusipirko automobilį ir už jį nesumokėjo, kaltinamoji parodė, jog su G. V. susipažino per L. D. ir jos kartu norėjo pradėti verslą senų baldų prekyba Kupiškio mieste. Jai reikėjo automobilio, todėl jai V. V. pasiūlė pirkti automobilį ir ji nupirko, susirašė dokumentus, jog perka išsimokėtinai. Pirkimo metu sumokėjo 1000 litų, o likusius turėjo išmokėti iki nurodytos datos, tačiau susidarius sunkiai padėčiai , iki nurodytos datos pinigų nesumokėjo, tačiau vėliau su G. V. atsiskaitė. Yra pavedimai per banką jos sūnui, davė jai ir grynais jos dukra. Skolinosi iš G. V. pinigų ir bendram verslui, pati G. V. pasiūlė paskolinti, kai turėjo važiuoti pirkti baldų. Ji sutiko pasiskolinti, nes manė, jog L. D. jai atiduos skolą, nes pastaroji vis žadėdavo, vis važiuodavo ir veždavo skolą. Bendram su G. V. baldų verslui ji skolinosi Klaipėdoje. Jai G. V. paskolino 12000 litų. Jos draugas važiavo į Vokietiją pirkti baldų. Kupiškio mieste buvo atidaryta parduotuvė ir G. V. prekiavo , tačiau jai G. V. už parduotus baldus nedavė nei cento. Ji pasirašė G. V. paprašyta vekselį, kad yra jai skolinga . Mano, jog ji nėra skolinga G. V., nes pinigus skolinosi ir abi kartu dėjo padėvėtų baldų pirkimui , todėl nebuvo jokio tikslo sukčiauti ir G. V. apgaudinėti. Tuo labiau G. V. žinojo, jog L. D. yra jai skolinga. Kaltinamoji parodė, jog ji yra skolinga ir V. Č.. 2009 metais V. Č. atvyko į jos namus dėl gitaros nupoliravimo. Jis išsišnekėjo su jos draugu A. R., jog jų finansinė padėti bloga, jog reikia pinigų verslui, tai V. Č. sutiko paskolinti 5000 litų ir dėl šios sumos išrašė vekselį. Jis matė, jog ji užsiima gintaro dirbiniais . Skolindamasi iš V. Č., ji tikėjosi skolą grąžinti , tačiau iki vekselyje nurodytos datos to nepadarė dėl to, jog neturėjo pinigų. Skolos ji niekada neneigė ir šiuo metu jam yra grąžinusi 550 litų. Gintaro verslui, palūkanoms už įkeistą namą mokėti, buities reikmėms ji taip pat skolinosi pinigus iš V. B., G. G., J. O.. Iš V. B. per du kartus pasiskolino 17 000 litų . Pirmą kartą 10 000litų pinigus pasiskolino V. B. namuose. Buvo ir jo žmona Z. D., kuri ir padavė 10 000 litų. Vekselis buvo surašytas kitai valiutai – 10 000 eurų, nes tokia buvo V. B. sąlyga. Ji pasitikėjo V. B., nes jis pas ją lankėsi namuose, atvažiuodavo į jos tvenkinį žvejoti, todėl ir patikėjo juo, jog reikės grąžinti litais nurodytą sumą 10 000 litų, o ne eurais. Jai reikėjo mokėti palūkanos G. už įkeistą namą , todėl ir skolinosi pinigus iš V. B.. Antrą kartą iš V. B. pasiskolino gal po mėnesio. Pats V. B. pasisiūlė paskolinti ir pats pinigus atvežė į jos namus. Kartu atvežė ir du čekius . Vienas čekis, kad pinigai paimti iš jo motinos L. sąskaitos 6000 litų ir dar pridėjo savo 1000 litų. Buvo surašytas vekselis 7000 eurų sumai, nes taip reikalavo V. B.. Iš šios sumos jis pasiėmė 1000 litų, sakydamas, jog čia palūkanos. Ji niekada neneigė , jog yra skolinga V. B., tik dėl sunkios turtinės padėties iki šiol V. B. ji visos skolos nesugrąžino. Sugrąžino 600 litų. Jos padėtis finansinė gerėja, ji ir toliau užsiima gintaro dirbiniais, todėl ateityje skolą sugrąžins. V. B. skolindamas jai pinigus, žinojo apie jos sunkią turtinę padėtį, žinojo, jog jai yra skolinga L. D.. Iš G. G. 2009 m. žiemą, tikslesnės datos neprisimena, buities reikalams ji pasiskolino apie 560 Lt. Taip pat J. G. jai davė 2 lovatieses ir 2 rankšluosčius, kuriuos ji pažadėjo parduoti ir pinigus grąžinti. Daiktus atidavė parduoti prekeiviui Vilniuje, Pilies gatvėje, bet, ar jie buvo parduoti, ji nežino, pinigų negavo, pamiršo tais daiktais pasidomėti, daiktų nepasiėmė. Šiuo metu G. dalį skolos jau grąžino. 2010 metais per kelis kartus pragyvenimui, pečiaus remontui , o taip pat gintaro verslui vystyti iš J. O. , jos namuose, pasiskolino 1 200 Lt. Žadėjo kuo greičiau juos atiduoti, tačiau dėl blogos turtinės padėties pinigų negrąžino. Šiuo metu jai grąžino 330 litų. Niekada nesiekė apgauti šių moterų ir jų neapgaudinėjo. Jos žinojo jos sunkią turtinę padėtį ir jai pinigus skolino. 2010 metais jis iš N. K. už 800 litų nusipirko automobilį ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ . Iškart visų pinigų dėl blogos turtinės padėties už automobilį neatidavė, sumokėjo jai dalimis. Šiuo metu su ja yra visiškai atsiskaičiusi. Dėl viso jai pareikšto kaltinimo, jog ji skolindamasi pinigus iš žmonių, sukčiavo, kaltinamoji V. D. nurodė, jog ji niekada to tyčia nedarė ir ne sukčiavo, o skolinosi iš žmonių tik dėl sunkios savo turtinės padėties, kad išgyventų, kad galėtų nors kiek vystyti verslą. Visuomet skolas pripažino, jų niekada neginčijo, todėl mano, jog su visais kreditoriais ją sieja civiliniai teisiniai santykiai. Žmonės, kuria jai skolino pinigus, žinojo jos turtinę padėtį, lankėsi jos namuose, matė jog ji užsiima gintaro dirbiniais. Ji nuo žmonių nieko neslėpė. Be to visuomet tikėjosi, jog L. D. sugrąžins jai skolą. Jai taip būtų buvę, tai būtų pilnai atsiskaičiusi su vaisai žmonėmis. Šiuo metu jos padėtis gerėja ir ji greičiau galės skolą grąžinti G., O., G., iš kurių skolinosi mažesnes sumas. Ilgiau užtruks su tais, iš kurių skolinosi didesnes sumas. Prašė ją išteisinti, nes ji nepadarė jai inkriminuotų nusikaltimų.
Nukentėjusysis T. G. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, buvusi kaimynė. Neprisimena metų, kai gavo leidimą iš urėdijos valyti mišką ir tokiu būdu paruošė malkų. Kaltinamosios sugyventinis teiravosi ar turi jis parduoti malkų. Malkų turėjo ir su kaltinamosios sugyventiniu A. R. sutarė, jog jie pirks 10 kubų malkų už 1000 litų. Malkas nuvežė pas kaltinamąją, tačiau pinigų už malkas nesumokėjo, sakė neturi, prašė palaukti . Jokio dokumento apie malkų pardavimą nesurašė. Po to, vėliau jis, pasamdytas kaltinamosios sugyventinio A. R. , kasė tranšėją vandentiekiui ir kanalizacijai kaltinamosios namuose. Iškasti prašė A. R.. Suderėjo , jog darbus atliks už 800 litų. Atlikus darbus neatsiskaitė, prašė palaukti, sakė neturi pinigų. Po to , 2009 m. jis per kelis kartus paskolino V. D. pinigų - du kartus po 300 litų , o kitą kartą 400 Lt, viso 1000 litų. Jokio skolos raštelio nesurašė. 2010 metais vėl jai be jokio dokumento paskolino 1000 litų . V. D. skolindamasi pinigus nurodė, kad pinigai reikalingi gintaro verslui, žadėjo pardavusi gintaro gaminius skolas grąžinti. Jis žinojo ir matė, jog V. D. užsiima gintaro verslu ir tas verslas buvo realus, matė jos namuose gintaro medžiagą, įrangą, todėl skolindamas jai pinigus tikėjo, jog juos atgaus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, jam V. D. sugražino tik 600 litų. Likusių pinigų dar neatidavė.
Nukentėjusysis V. Č. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini), pildavosi kurą jo degalinėje. Jis žinojo, jog ji turi gintaro verslą ir važiavo pas ją dėl plastmasės nušlifavimo. Datos nepamena, kai jie išsikalbėjo ir kaltinamoji paprašė jo paskolinti 5000 litų. Dabar jis nepamena kokiam tikslui ji pinigus skolinosi, žadėjo skolą po mėnesio grąžinti. Paskolinus pinigus 5 000 Lt, ji užpildė paprasto vekselio blanką ir abu jame pasirašė. Per nustatytą terminą ji skolos negrąžino, susitikus vis prašydavo palaukti, žadėjo pinigus grąžinti. Prasidėjus tyrimui jam sugrąžino 550 litų, o likusių ne, todėl prašė jo ieškinį likusioje dalyje tenkinti.
Nukentėjusysis V. B. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, nes kai ji gyveno (duomenys neskelbtini), jie bendravo, jis lankėsi jos namuose, matė, jog ji užsiima gintaro verslu. Ji gyveno prie tvenkinio, tai jis važiuodavo žvejoti, automobilį palikdavo jos kieme. 2009 metais birželio mėnesį kaltinamoji paprašė paskolinti pinigų . Birželio 13d., ji atvažiavo į jo namus , į (duomenys neskelbtini) ir jis paskolino jai 10 000 eurų. Pati V. D. surašė paprastąjį vekselį šiai sumai. Po dienos – birželio 15d., paskolino 7000 eurų. V. D. ir šiai sumai surašė paprastąjį vekselį. Skolino V. D. eurais, o ne litais. Šiuos pinigus jis laikė namuose, nes buvo pardavęs namą Ukmergės mieste ir pinigų turėjo. V. D. sudarė gerą įspūdį , sakė, jog paims paskolą iš banko ir skolą grąžins, tačiau taip neįvyko. vėliau jis sužinojo, jog ji yra skolinga ir kitiems asmenims, todėl kreipėsi į prokuratūrą dėl jos veiksmų. Šiai dienai V. D. jam sugrąžino 1600 litų. Kodėl dabar V. D. teigia, jog skolinosi iš jo litais, jis nežino. Skolinant pinigus , jo virtuvėje buvo tik jis ir V. D.. Jo buvusios žmonos Z. D. nebuvo. Jis žino, jog V. D. verslo reikalais bendravo su D., kad jai skolino pinigų.
Nukentėjusioji G. G. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, buvusi kaimynė. 2009 metais ji yra V. D. per kelis kartus paskolinusi 560 litų. Skolindavo įvairiomis sumomis, nes V. D. neturėjo pinigų. Ji vis žadėdavo atiduoti . Ji matė, jog V. D. užsiima gintaro verslu, todėl tikėjo, jog V. D. pinigus atiduos. V. D. visada pripažino, jog yra skolinga ir vis žadėdavo atiduoti . Be pinigų, ji V. D. yra atidavusi parduoti ir mamos išaustus dirbinius- lovatiesėse, rankšluosčius , tačiau iki šiol V. D. neatidavė pinigų už daiktus, negrąžino ir daiktų. Vėliau ji sužinojo, jog V. D. yra skolinga ir kitiems asmenims. Ji niekur nesikreipė dėl skolos, tik vėliau V. B. iniciatyva ji prisidėjo prie bylos. Šiuo metu V. D. dalį skolos jai ir jos vaikui yra sugrąžinusi.
Nukentėjusioji J. O. parodė, kad kaltinamoji buvusi kaimynė . Kadangi ji dirbo laiškininke, tai V. D. ją pavaišindavo kasa , šokoladu. Pirmą kartą jai paskolino 50 litų, kuriuos už dviejų dienų V. D. grąžino . Po to paskolino dar 300 litų pečiaus remontui. Vėliau irgi skolino įvairiomis sumomis gintaro pirkimui. Viso ji V. D. paskolino 1200 litų. Matė, jog V. D. turi verslą, dovanodavo jai gintaro dirbinių, todėl pinigus skolindavo, nes manė, jog juos sugrąžins. Skolindavo be jokių raštelių, tik ji sau pasirašydavo kiek paskolino. Šiuo metu V. D. jai sugrąžino 330 litų.
Nukentėjusioji N. B. (K.) parodė, jog kaltinamąją pažįsta. 2010 metais jis pardavė V. D. savo automobilį už 800 litų. Iš karto pinigų V. D. nesumokėjo, sutarė, jog sumokės po trijų mėnesių, tačiau pažado neįvykdė. 2011 metais pervedė 500 litų, 2012 metais 100 litų, 2013 metais 25 litus, 2014metais 150 litų ir prieš posėdį atidavė paskutinius 8 eurus, todėl su ja V. D. visiškai atsiskaitė. Dėl skolos negražinimo ji kreipėsi po to, kai pas ją į darbą atėjo V. B. ir pasiūlė pasirašyti pareiškimą.
Liudytojas A. R. parodė, jog jis yra V. D. draugas, kartu gyvena 13 metų. V. D. užsiima gintaro verslu, jis dirba gintaro šlifuotoju. Verslas sekėsi neblogai, todėl 2008 metais pinigų turėjo, vykdė statybas (duomenys neskelbtini), kur buvo nusipirkę namą. Namą remontavo, todėl reikėjo daug pinigų. Po to, 2009 metais jų finansinė padėtis tapo labai sunki, nebeturėjo pinigų. V.D. L. D. buvo paskolinusi didelę pinigų sumą baldų parduotuvės atidarymui , apie 50 000 eurų. V. D. skolinosi pinigus iš pažįstamų tiek verslo reikalams, tiek pragyvenimui, maistui, manė , jog L. D. pinigus sugrąžins ir V. D. galės atiduoti skolas, tačiau L. D. pinigų negrąžino. Šiuo metu jų padėtis gerėja, todėl kiek gali tiek atsiskaito su žmonėmis. Iš V. B. V. D. skolinosi litais. Pirmą kartą pinigų -10 000 litų paskolinimas įvyko V. B. namuose. Tada buvo ir jo žmona Z. D. . V. B. liepė rašyti vekselį eurais, nes kitaip pinigų neskolino. Kai buvo pasirašytas vekselis, tais V. B. liepė savo žmonai Z. D., kurią vadino mamuku, atnešti pinigus ir ji atnešė 10 000 litų, viso po 200 litų. Vėliau iš V. B. dar kartą pasiskolino 7000litų . V. B. atvažiavo į jų namus ir atvežė pinigus. Vekselis V. B. nurodymu buvo surašytas eurais. Iš šių 7000 litų, V. B. pasiėmė 1000 litų. Be to, V. D. skolinosi ir iš V. Č.. Dėl pinigų paskolinimo jis tarėsi su V. Č., o ne V. D.. Dėl malkų pirkimo, tai jis nepamena datos kada tai buvo. 2008 metais malkų turėjo , o 2009 metais nepamena, kad malkų būtų prašęs , gal ir prašė T. G. malkų, gal ir liko skolingas , tačiau to nepamena. Taip pat jis su T. G. tarėsi ir dėl tranšėjos kasimo darbų ir už atliktus darbus su T. G. jis visiškai atsiskaitė. Jis taip pat žino, jog V. D. skolinosi iš G. V., abi tarėsi dėl bendro baldų verslo. Taip pat jis žino, jog G. V. pardavė V. D. automobilį išsimokėtinai. Pati G. V. pasiūlė V. D. imti automobilį išsimokėtinai, nes žinojo, jog V. D. neturėjo visų pinigų iš karto sumokėti.
Liudytoja Z. D. parodė, jog su kaltinamąja susipažino 2009 metais. Tuo metu ji gyveno santuokoje su V. B.. Jis turėjo traktorių ir buvo pasiskelbęs, jog gali atlikti žemės darbus. V. D. samdė iš V. B. traktorių ir nuo to laiko pradėjo draugauti. V. B. važiuodavo į jų tvenkinį žvejoti. Tuo metu V. B. jai pasakė, jog V. D. prašo paskolinti pinigų ir , kad jie gali jiems pinigų paskolinti, nes ji tuo metu turėjo susitaupiusi 10 000 litų. V. D. atvažiavo į jų namus su savo draugu . Ji paėmė iš sekcijos 10 000 litų ir atidavė V. D.. Vekselis dėl pinigų skolos buvo surašytas 10 000 eurų sumai. Maždaug po mėnesio V. B. V. D. dar nuvežė 7000 litų. Iš tų pinigų V. B. parsivežė 1000 litų, sakė, jog V. D. davė palūkanas. Vekselis buvo surašytas 7000 eurų sumai. Tokias sąlygas diktavo V. B.. Šiuo metu ji su V. B. išsiskyrusi, nes jis susirado kitą moterį, jų santykiai blogi.
Liudytoja J. T. parodė, jog ji yra V. D. dukra . Ji žino , jog motina skolinosi pinigų iš V. B. ir skolinosi litais, ne eurais, tik dokumentus surašė eurais. Motina sakė, jog skolą reikės grąžinti litais, kad V. B. geras žmogus ir nebus problemų. Taip pat ji žino, jog motina su L. D. norėjo prekiauti baldai ir mama yra paskolinusi L. D. apie 100 000 litų, kurių D. nuo 2008 metų negrąžina. Taip pat ji žino, jog motina iš G. V. su kuria susipažino per L. D. , pirko automobilį išsimokėtinai . Motinos nurodymu ji G. V. už automobilį atidavė 4500litų ir dar 2000 litų atidavė jo sugyventiniui. Visai tai ji užfiksavo savo užrašų knygutėje, kurią pateikė teismui . Šiuo metu G. V. yra pabėgusi iš Lietuvos. Liudytoja tvirtino, jog jos motiną į skolas įklampino bendras su L. D. kuriamas verslas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2009-03-15 „Pirkimo- pardavimo“ sutarties matyti, kad G. V. pardavė V. D. džipą (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) už 13000lt., susitarimo dieną gavo 1000lt, o likusius V. D. turėjo sumokėti iki 20009 m. liepos 1d. (t.1. b.l. 97).
Iš byloje esančios 2009-06-06 „Skolos sutarties“ matyti, kad G. V. skolina V. D. 18000lt. su 1,5 palūkanomis (t.1, b.l. 98).
Iš byloje esančio 2010-01-21 „Neprotestuotino paprasto vekselio“ matyti, kad V. D. besąlygiškai įsipareigoja 2010-07-01 sumokėti vekselio turėtojui G. V. 25000lt. (t.1. b.l. 99)
Iš byloje esančio 2009-04-02 „Paprastojo vekselio“ matyti, kad V. D. besąlygiškai įsipareigoja V. Č. iki 2009-05-02 sumokėti skolą- 5000lt. (t.1. b.l. 107).
Iš byloje esančio 2009-06-13 „Paprasto vekselio“ matyti, kad V. D. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti V. B. 10 000 eurų iki 2009-07-13. Vekselio apačioje yra prierašas: „2009-07-13 man V. D. pateikto vekselio dėl 10 000 eurų apmokėti neturiu galimybės“ (t.1. b.l. 113).
Iš byloje esančio 2009-06-15 „Paprasto vekselio“ matyti, kad V. D. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti V. B. 7000 eurų iki 2009-07-15. Vekselio apačioje yra prierašas: „2009-07-15 man V. D. pateikto vekselio dėl 7000 eurų apmokėti neturiu galimybės“ (t.1. b.l. 114).
Iš byloje esančių „Vykdomųjų įrašų“ matyti, kad 2009-12-09 Ukmergės rajono 2 notaro biure įregistruoti vykdomieji įrašai: notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo iš V. D. išieškoti 7000 eurų ir notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo iš V. D. išieškoti 10000 eurų (t.1 b.l. 115-116).
Iš byloje esančio 2014-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint E. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (priklausė V. D.), V. D. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nerasta (t.2. b.l. 236-237).
Iš byloje esančios 2014-08-14 specialisto išvados Nr. 140-(00740)- ISI-4069 matyti, jog atlikus V. D. įmonės aptikrinimą užfiksuota, kad tvarkant individualios V. D. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: -19 straipsnio „apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1-ą ir 2-ą dalių reikalavimai, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; -20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, taip pat 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką, kadangi V. D. neišsaugojo tiriamojo laikotarpio V. D. įmonės visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko negalima visiškai nustatyti V. D. įmonės veiklos ir turto už 2009- 2010 metus, bei iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio (t.2 . b. l. 192-198)
Iš byloje esančio 2013-05-17 „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo“ matyti, kad V. D. pateikė tyrimui 6 banko išrašus- nurodymus, dėl pinigų pervedimo S. V.. (t.2. b. l. 46-52)
Iš byloje esančio 2013-06-18 „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo“ matyti, kad V. D. pateikė tyrimui 4 vienetus banko nurodymus pervesti grynuosius pinigus ir 4 vienetus Lietuvos pašto perlaidų dokumentus apie pinigų pervedimą N. B. (K.), G. G., S. V., V. Č., V. B., J. O.,(t. 2. b.l. 55-68)
Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2006-07-21 iki 2011-10-13 priklausęs V. D., nuo 2011-10-13 priklauso E. R. (2t. b.l. 81-83).
Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad V. D. įmonė nuo 2012-05-08 yra išregistruota (2t. b.l. 201-203).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu , daro išvadą, jog V. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra , būdama individualios įmonės savininkė ir būdama atsakinga už šios įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, to nepadarė, apskaitos dokumentų, apskaitos registrų neišsaugojo ir dėl to nebuvo galima visiškai nustatyti V. D. įmonės veikslo ir turto už 2009-2010 metus, bei iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio. Visa tai patvirtina atliktas D. D. individualios įmonės patikrinimo ir pateikta išvada. Jos veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji V. D. neprisipažino kalta, teigė, jog visus dokumentus paliko gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir nėra kalta, kad ten jų nerado. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip pasirinktą jos gynybos būdą, nes ji , būdamas įmonės savininkė , privalėjo rūpintis įmonės apskaitos dokumentų vedimu, jų išsaugojimu. Teismui nėra jokio pagrindo jokio netikėti specialisto išvadomis.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kaltinamoji V. D. buvo kaltinama ir tuo, kad ji 2008 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad neatsiskaitys, iš T. G. nusipirko 10 kubinių metrų drebulinių ir beržinių malkų, tačiau už jas nesumokėdama, apgaule savo naudai įgijo svetimą T. G. priklausantį 1 000 Lt (289,62 eurų) vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo , kad ji 2009-03-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, adresu: (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, pagal 200-03-15 pirkimo- pardavimo sutartį, iš G. V. įsigijusi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 13 000 Lt (3765,06 euro), įsipareigodama už perkamą automobilį atsiskaityti iki 2009-07-01, tačiau iki nustatyto termino grąžinusi tik 8 000 Lt (2316,96 euro), ji automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2009-08-21 Vilniuje, prie “Siemens” arenos (Ozo 14), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pardavusi M. K., o V. V. negrąžindama likusių pinigų, apgaule savo naudai įgijo svetimą G. V. priklausantį turtą- 5 000Lt (1448,10 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad, ji 2009-04-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš V. Č., pagal 2009-04-02 paprastąjį vekselį, pasiskolinusi 5 000 Lt (1448,10 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą V. Č. priklausantį turtą– 5 000 Lt (1448,10 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad , ji 2009-06-13 apie 15 val., V. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš V. B., pagal 2009-06-13 paprastąjį vekselį, pasiskolinusi 10 000 eurų ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą V. B. priklausantį turtą- 10 000 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2009-06-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. B. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš V. B., pagal 2009-06-15 paprastąjį vekselį, pasiskolinusi 7 000 eurų ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą V. B. priklausantį turtą– 7 000 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2009 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš G. V. pasiskolinusi 18 000 Lt (5 213,16 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą G. V. priklausantį turtą - 18 000 Lt (5 213,16 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2009 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu išvengti atsiskaitimo už atliktus darbus, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad už atliktus darbus neatsiskaitys, sutarusi su T. G., kad pastarasis už 800 Lt (231,70 eurų) iškas tranšėją kanalizacijai nuo jos namo iki kanalizacijos duobės bei tranšėją vandeniui nuo jos namo iki ūkinio pastato, o pastarajam atlikus šiuos darbus, ji, neatsiskaitydama už atliktus darbus, padarė T. G. 800 Lt (231,70 eurų) turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 186 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad, ji 2009 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš G. V. pasiskolinusi 7 000 Lt (2 027,34 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą G. V. priklausantį turtą– 7 000 Lt (2 027,34 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1d.
Kaltinama tuo, kad, ji 2009 metų pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš T. G. per tris kartus: du kartus po 300 Lt (86,89 eurus) ir vieną kartą 400 Lt (115,85 euro), iš T. G. pasiskolinusi 1 000 Lt (289,62 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą T. G. priklausantį turtą– 1 000 Lt (289,62 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2009 metų pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, G. G. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų ir daiktų negrąžins, ji iš G. G.: pasiskolinusi 560 Lt (162,19 eurų) ir pinigų negrąžindama, bei žadėdama pelningai parduoti, paėmusi G. G. austus dirbinius: 2 lovatieses, kurių bendra vertė 240 Lt (69,51 eurai), bei 2 rankšluosčius, kurių bendra vertė 200 Lt (57,92 eurai), tačiau G. G. negrąžindama nei pačių daiktų, nei pinigus už juos, apgaule savo naudai įgijo 1 000 Lt (289,62 eurai) vertės svetimą, G. G. priklausantį, turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2010 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš T. G. pasiskolinusi 1 000 Lt (289,62 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą T. G. priklausantį turtą – 1 000 Lt (289,62 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo kad ji laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, J. O. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, iš J. O. per kelis kartus, atitinkamai pirmą kartą – 300 Lt (86,89 eurų), o kitais kartais po 100 – 200 Lt (28,96- 57,92 eurus), pasiskolinusi 1 200 Lt (347,54 eurų) ir pinigų negrąžindama, apgaule savo naudai įgijo svetimą J. O. priklausantį turtą – 1 200 Lt (347,54 eurų), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinama tuo, kad ji 2010 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini), apgaule, turėdama tikslą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto numačiusi ir žinodama, kad pinigų negrąžins, įsigijo iš N. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažadėjusi už jį sumokėti 800 Lt (231,17 eurus), bet pinigų neperdavė ir automobilio negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 800 Lt (231,17 eurų) vertės svetimą N. K. turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių , jog kaltinamoji V. D. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse , bei nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje , todėl turi būti išteisinta.
Vertinant veiką pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, tai atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį atsako tas , kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Objektyviai tiek paprastas sukčiavimas, tiek ir kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).
Šioje byloje kaltinamoji V. D. kaltinama, kad ji laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų , turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą , iš anksto žinodama, jog neatsiskaitys skolinosi iš nukentėjusių pinigus, pirko automobilius, pirko iš T. G. malkas ir už jas neatsiskaitė , o taip pat samdė T. G. darbams atlikti, iš anksto žinodama , jog su juos neatsiskaitys. Kaltinamoji V. D. šių kaltinimų niekada nepripažino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek ir teisme ji savo kaltę kategoriškai neigė . Aiškino, jog ji niekada neturėjo tikslo apgauti žmones, kurie jai skolino pinigus. 2008 metais jos turtinė padėtis buvo gera ir tuo metu ji su L. D. planavo bendrą verslą ir jai paskolino pinigų virš 100 000 litų. 2009 metais pablogėjo jos materialinė padėtis, ji kartais neturėdavo ką pavalgyti, reikėjo pinigų maistui, bei gintaro pirkimui, kad galėtų vykdyti savo veiklą, todėl ir skolinosi iš žmonių. Tie žmonės žinojo jos turtinę padėtį, matė jos verslą ir sutiko paskolinti. Skolindamasi ji visada tikėjosi, jog jiems pinigus sugražins, tačiau L. D. jai nesugrąžinus skolos , ji nebegalėjo laiku atsiskaityti su žmonėmis. Ji niekada neneigė , jog nėra žmonėms skolinga, nors ir kai kurių skolinosi be jokio dokumento. Šiuo kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiųjų T. G., G. G.. J. O., V. Č., V. B. parodymai . Nei vienas nukentėjusysis nepatvirtino, jog kaltinamoji V. D. juos būtų įkalbinėjusi skolinti pinigus ar juos klaidinusi. Visi pinigus V. D. skolino laisva valia. Jie matė jos turtinę padėtį, matė jos verslą ir niekada jie netvirtino, jog V. D. skolindamasi iš jų pinigus, ketino juos apgauti ir tokiu būdu apgaule įsigyti jų turtą- pinigus, ar neatsiskaityti už darbus. Visi nukentėjusieji buvo pažįstami su V. D., su ja bendravo , lankėsi jos namuose, matė jos gintaro dirbinius . Apgaulės pasireiškimo būdas teismų apibrėžtas kaip nukentėjusiojo įtikinėjimas, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, suklaidinant dėl ketinimų vykdyti sutartį. Apgaulės esmingumo kriterijus visada yra susijęs su svarbiausiomis aplinkybėmis, lemiančiomis nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti sandorį. Bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė būtų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kad šis perduotų savo turtą dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengtų turtinės prievolės arba ją panaikintų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo įrodyta , jog kaltinamoji V. D., skolindamasi pinigus iš fizinių asmenų , iš anksto buvo sumaniusiu juos apgauti ir jau skolindamasi pinigus žinojo, jog su nukentėjusiaisiais neatsiskaitys . Kaltinamoji V. D. nurodė, jog pagerėjus jos turtinei padėčiai ji iš dalies su kai kuriais nukentėjusiaisiais atsiskaitė ir dalį skolos jiems grąžino ir toliau su jais pabaigs atsiskaityti. Patys nukentėjusieji ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina jog kaltinamoji V. D. su nukentėjusiaisiais T. G., G. G., J. O., V. Č. iš dalies yra atsiskaičiusi, o su nukentėjusiąja V. K. (B.) yra atsiskaičiusi visiškai. Kad kaltinamosios V. D. turtinė padėtis buvo bloga patvirtino visi nukentėjusieji, bei tai, jog jos įmonei 2011-02-28 buvo iškelta bankroto byla. Tarp jos kreditorių yra ir nukentėjusysis V. B.. (t.2, b.l. 184) Pažymėtina, jog atliekant ikiteisminį tyrimą prokurorai tris kartus buvo priėmę nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus byloje objektyvių įrodymų , jog V. D. būtų siekusi apgaule įsigyti nukentėjusiųjų pinigus, konstatuojant, jog nukentėjusieji savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka pateikdami ieškinį dėl skolos priteisimo, konstatuojant, jog nenustatyta aplinkybių, jog kaltinamoji V. D. būtų sąmoningai sudariusi situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų iš esmės pasunkintas. . ( t. 1 , b. l . 11-14, 20-24, 45-54,). Po paskutinio nutraukimo , atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog kaltinamoji V. D. , skolindamasi pinigus iš nukentėjusiųjų , apgavo nukentėjusiuosius ir pasisavino jų turtą- automobilius, pinigus. Atvirkščiai , kaltinamoji ir toliau pripažino, jog yra skolinga nukentėjusiesiems , susidariusias skolas mažina, mokėdama jas dalimis. Reikia pažymėti ir tai, jog jos byloje yra duomenys, kurie patvirtina kaltinamosios V. D. parodymus, jog ji skolindamasi pinigus iš nukentėjusiųjų, visada tikėjosi, juos pinigus laiku grąžins, kai jai skolą atiduos L.D., nes pastaroji vis žadėdavo jai skolą atiduoti. Byloje yra teismo nuosprendis, priimtas L. D. baudžiamojoje byloje, iš kurio matyti, jog L. D. pripažįsta, jog yra skolinga L. D. 105 000litų.(t.2, b.l. 32-36) Teismo posėdžio metu prokurorė, palaikydamas kaltinimą, nepateikė nieko nauja, kas galėtų būti vertinama kaip pagrįstu ir nenuginčijamu įrodymu pripažinti V. D. kalta .
Šioje byloje negalima nepažymėti ir dar vieno papildomo kriterijaus , kuris turi būti vertinamas sprendžiant kaltinamojo L. D. kaltę, tai nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Kaip byloje nustatyta nukentėjusieji , kurie skolino jai pinigus yra pakankamo išsilavinimo ir patys, matydami sunkią V. D. turtinę padėtį, niekieno neverčiami, o kai kurie ir be jokių skolos raštelių , skolino jai pinigus . Kiti nukentėjusieji, kaip G. V., V. B. skolino pinigus V. D. už palūkanas , tokiu būdu tikėdamiesi užsidirbti. V. D. ir G. V. siejo bendras verslas- padėvėtų baldų prekyba, todėl jos viena kita pasitikėjo. Visos aukščiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog V. D. nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei 186 straipsnio 1 dalyje , todėl turi būti išteisinta. (LR BPK 303 str. 5d., 1p.)
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).
T. G., V. Č., G. G., J. O. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, procesas dėl N. K. ( B.) ieškinio nutrauktinas, nes ji ieškinio atsisakė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 10 MGL ( 376.6 eurų) dydžio baudą.
Baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą. ( sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo dokumentus pateikti teismo raštinei .
V. D. dėl nusikaltimo numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo T. G. atžvilgiu, dėl nusikaltimų, numatytų pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo G. V. atžvilgiu, dėl nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo V. Č. atžvilgiu, dėl nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu, dėl nusikaltimų , numatytų baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyse dėl sukčiavimo T. G. atžvilgiu, dėl nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo G. G. atžvilgiu, dėl nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo J. O. atžvilgiu , dėl nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo N. K. (B.) atžvilgiu ir dėl nusikaltimo, numatyto 186 straipsnio 1 dalyje dėl sukčiavimo už atliktus darbus T. G. atžvilgiu, išteisinti nes ji nepadarė šių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. (LR BPK 303str.,5d.,1.)
T. G., V. Č., G. G., J. O. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Procesas dėl N. K. ( B.) ieškinio nutraukti, nes ji ieškinio atsisakė.
Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.