- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-575-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01211-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. P. ieškinį atsakovui G. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 1 570,00 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2025 m. lapkričio 7 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovė atsisako ieškinio, kadangi atsakovas atlygino 1 570,00 Eur nuostolių, reikalavimo priteisti procesines palūkanas ieškovė atsisako. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, prašė civilinę bylą nutraukti, grąžinti jai 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, o likusią dalį žyminio mokesčio bei 293,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (įskaičius 8,90 Eur permoką) priteisti jai iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės ieškinio atsakovui dėl nuostolių atlyginimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti; grąžinti ieškovei 26,25 Eur žyminio mokesčio; nepriteisti iš atsakovo ieškovei 8,75 Eur žyminio mokesčio ir 302,50 Eur išlaidų už automobilio apgadinimų įvertinimą ir ataskaitos Nr. 2023NV028 pateikimą.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 8,75 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovei iš atsakovo nepriteistina, kadangi atsakovas nurodytą sumą jau yra ieškovei sumokėjęs.
5. Teismas nustatė, jog pagal UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. vasario 27 d. atliktą vertinimo ataskaitą dėl įvykusio gaisro ieškovės automobilio apgadinimų šalinimo (remonto) sąnaudos sudarė 1 570 Eur sumą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2025 m. rugsėjo 18 d. gavo 1 298,90 Eur draudimo išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“. Be to, atsakovas 2025 m. spalio 2 d. pervedė ieškovei 280,00 Eur sumą.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad neturi pagrindo laikyti, jog ieškovė, gindama savo galimai pažeistas teises, elgėsi sąžiningai, t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš karto po gaisro (2023 m. sausio 3 d.) bandė nustatyti užsidegusio automobilio savininką ir kreiptis į jį dėl padarytos žalos atlyginimo, kad operatyviai būtų galima iš karto tartis dėl žalos atlyginimo, kreiptis į draudimo bendrovę ir t. t., o tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų atlyginti žalą arba kiltų ginčas dėl žalos dydžio, būtų prasminga kreiptis į turto vertintojus.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį atsakovui teisme pateikė 2025 m. birželio 26 d., tačiau kuo pateisinamas toks delsimas ieškovė ieškinyje nenurodė.
8. Be to, teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje padarytą žalą ieškovei 2025 m. rugsėjo 18 d. atlygino draudimo bendrovė ir byloje nenustatyta, kodėl ieškovė iš karto nesikreipė į draudėją dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, jeigu ieškovė būtų tai padariusi iš karto po įvykio, tai galimai jai net nereikėtų ginti savo teisių teisme.
9. Teismas sprendė, jog atsakovas savo atsakomybės dėl žalos atlyginimo nevengė, operatyviai atlygino dalį žalos, kurios nepadengė draudimo bendrovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka.
10. Teismas ieškovės procesinio elgesio nelaikė rūpestingu bei apdairiu.
Šalies argumentai
11. Teismas konstatavo, kad ieškovei nepateikus duomenų, kodėl ji nesikreipė į atsakovą dėl žalos atlyginimo iš karto po įvykio ir kreipėsi į teismą tik daugiau kaip po dviejų metų, nėra pagrindo pripažinti, kad kreiptis dėl ieškovės automobiliui padarytos žalos įvertinimo buvo būtina, todėl 302,50 Eur išlaidos už automobilio apgadinimų įvertinimą ir ataskaitos Nr. 2023NV028 pateikimą ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovė Ž. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 302,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Po įvykusio 2023 m. sausio 3 d. gaisro siekiant išsiaiškinti užsidegusio automobilio savininką (valdytoją) ieškovei buvo pateikti klaidingi šio automobilio valstybinio numerio ženklų duomenys, t. y. vietoje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos tokios transporto priemonės savininke buvo nustatytas visai kitas asmuo, kuriam ieškovė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-28730-937/2025 buvo pareiškusi ieškinį.
12.2. Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovas, kaip tikrasis užsidegusio automobilio savininkas ir valdytojas, niekada nesusisiekė su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės kreiptis į atsakovą dėl patirtų nuostolių atlyginimo sumokėjimo.
12.3. Kadangi pats atsakovas, žinodamas, jog dėl jo kaltės 2023 m. sausio 3 d. automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo įvykusio gaisro, kurio metu dėl elektros instaliacijos gedimo užsidegė jo valdytas (naudotas) automobilis ir buvo apgadintas ieškovės automobilis, nebendradarbiavo su ieškove ir pats gera valia nesiekė išspręsti šalių ginčo neteismine tvarka, t. y. nuostolių atlyginimo ieškovei nesumokėjo, o šioje byloje ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo po ieškinio pareiškimo teisme ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje didžiąja dalimi (1 298,90 Eur) patenkino draudikas AB „Lietuvos draudimas“, o pats atsakovas likusią dalį 271,10 Eur nuostolių atlyginimo sumokėjo ieškovei tik 2025 m. spalio 2 d., todėl darytina išvada, jog šioje byloje ieškinio atsisakymą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nulėmė atsakovo elgesys.
12.4. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad 302,50 Eur išlaidų už automobilio apgadinimų įvertinimą pagal Ataskaitą susidarymą nulėmė netinkamas ieškovės elgesys ir/ar netinkami jos veiksmai, taip pat netinkamas jos apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, nėra.
12.5. Pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė pati kalta dėl patirtų 302,50 Eur išlaidų už automobilio apgadinimų nustatymą pagal Ataskaitą, yra nepagrįsta, neteisinga ir nepateisinama.
12.6. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 8,75 Eur (25 procentai) byloje sumokėto žyminio mokesčio ir 302,50 Eur už automobilio apgadinimų įvertinimą pagal Ataskaitą.
12.7. Kadangi šios bylos atveju ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad byloje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, taip pat kadangi vietoje 271,10 Eur atsakovas sumokėjo ieškovei 280 Eur nuostolių atlyginimo ir dėl to yra susidariusi 8,90 Eur permoka, todėl atlikus priteistinų piniginių sumų užskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso bendrai 302,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (8,75 + 302,50 – 8,90 = 302,35 Eur) suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties dalis, kuria teismas iš atsakovo ieškovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 302,50 Eur išlaidos už automobilio apgadinimų įvertinimą ir ataskaitos Nr. 2023NV028 pateikimą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienai iš bylos šalių nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu.
17. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).
19. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu jos patirti nuostoliai buvo visiškai atlyginti, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d. ieškovė gavo 1 298,90 Eur draudimo išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“, o 2025 m. spalio 2 d. atsakovas papildomai pervedė ieškovei 280,00 Eur sumą. Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo atlyginti visi jos nurodyti 1 570 Eur dydžio nuostoliai, todėl ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio ir teismas tuo pagrindu bylą nutraukė.
21. Atskiruoju skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės procesinį elgesį laikė nerūpestingu, neapdairiu ir nesąžiningu, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš karto po gaisro (2023 m. sausio 3 d.) bandė nustatyti užsidegusio automobilio savininką ir kreiptis į jį dėl padarytos žalos atlyginimo, kad operatyviai būtų galima iš karto tartis dėl žalos atlyginimo, kreiptis į draudimo bendrovę ir t. t., ir tik tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų atlyginti žalą arba kiltų ginčas dėl žalos dydžio, būtų prasminga kreiptis į turto vertintojus ir dėl to patirti 302,50 Eur išlaidų už automobilio apgadinimų įvertinimą. Todėl teismas ieškovei iš atsakovo nepriteisė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už automobilio apgadinimų įvertinimą ir ataskaitos Nr. 2023NV028 pateikimą bei 8,75 Eur žyminio mokesčio dalies, nes laikė, kad atsakovas nurodytą sumą jau yra ieškovei sumokėjęs pervesdamas 280,00 Eur sumą, vietoje 271,10 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė po 2023 m. sausio 3 d. įvykusio gaisro, 2023 m. sausio 27 d. užsakė automobilio apgadinimų vertinimą, už kurį sumokėjo 302,50 Eur. Šios išlaidos pagal savo pobūdį gali būti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas turi atsižvelgti į tai, ar šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.
24. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 76 punktas).
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dėl automobilio apgadinimų vertinimo kreipėsi netrukus po 2023 m. sausio 3 d. įvykusio gaisro. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki šio vertinimo atlikimo ieškovė ėmėsi veiksmų nustatyti užsidegusio automobilio savininką ar valdytoją ir kreiptis į jį dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat nėra duomenų, kad ji tuo metu kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
26. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad po įvykio jai buvo pateikti klaidingi transporto priemonės valstybinio numerio duomenys ir dėl to ji neturėjo galimybės nustatyti tikrojo atsakovo, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad automobilio apgadinimų vertinimo ataskaitos parengimas buvo neišvengiamas būtent ginčui su atsakovu spręsti. Pažymėtina, kad vertinimo ataskaita buvo parengta gerokai anksčiau, negu ieškovė ėmėsi aktyvių procesinių veiksmų ginčui spręsti teisme, o pats ieškinys atsakovui buvo pareikštas tik 2025 m. birželio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo įvykio.
27. Taip pat nustatyta, kad didžiąją dalį žalos ieškovei atlygino draudikas, o atsakovas likusią dalį sumokėjo dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šios aplinkybės patvirtina, kad žalos atlyginimo klausimas iš esmės buvo išspręstas draudimo išmokos išmokėjimu bei atsakovo atliktu mokėjimu.
28. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio apgadinimų vertinimo ataskaitos parengimas buvo būtinas ir neišvengiamas, siekiant apginti jos teises. Taip pat nenustatyta, kad šių išlaidų atsiradimą būtų lėmęs atsakovo elgesys. Todėl nėra pagrindo šias išlaidas priskirti atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas bylos nagrinėjimo metu, savaime nereiškia, jog būtent atsakovo elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios bylos aplinkybių kontekste nepripažino 302,50 Eur automobilio apgadinimų vertinimo išlaidų būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.
30. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ieškovei faktiškai sumokėjo 8,90 Eur didesnę sumą, negu sudarė jo mokėtina žalos dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši permokėta suma viršija ieškovės prašomą priteisti 8,75 Eur žyminio mokesčio dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 8,75 Eur žyminio mokesčio dalį negali būti tenkinamas, nes faktiškai ši suma ieškovei jau yra kompensuota atsakovo atliktu mokėjimu.
31. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.