Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2011-09-19, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20, versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, organizuojant kitų asmenų darbą ir juos įdarbinant bei gaunant iš to pajamas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2995) 5 straipsnio „Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai“ 1 dalies reikalavimus, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, pagal poreikį išduoda popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. V-364 Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo patvirtintas nuostatas, kur masažo paslauga yra nurodyta kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga, įdarbindamas masažistėmis: A. M. pagal 2015-07-17 darbo sutartį Nr. 05, D. L. pagal 2015-07-17 darbo sutartį Nr. 06 ir A. Š. pagal 2016-08-01 darbo sutartį Nr. 15, neturinčias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr.V-27 patvirtinto masažuotojo profesinės kvalifikacijos, kurios nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal jo kaip direktoriaus patvirtintus įkainius teikė masažo paslaugas ir tokiu būdu UAB „F.“ gavo 22 137,72 Eur neteisėtų pajamų.

Be to, A. M., nuo 2015-09-11 būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2011-09-19, Purienų g. 35-2, Kaune, direktoriumi, bei būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20, tvarkydamas apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 4 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2016-09-30 UAB „Lindo“ išrašė 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įformino 178 kg (9+60+56+53) skalbimo paslaugą, nors pagal „F.“ apskaitos dokumentus, skalbiamų priemonių bendrovė turėjo tik 3 (tris) vienetus rankšluosčių ir 3 (tris) vienetus paklodžių su guma, be to, 2016 m. liepos mėnesį bendrovė veiklos įplaukų neturėjo, nes darbuotojai buvo neapmokamosiose atostogose, tačiau skalbė 60 kg skalbinių, t. y. vedė apgaulingą apskaitą, neapskaitė visų gaunamų pajamų ir apskaitoje neregistravo visų įsigytų materialinių vertybių. Taip pat, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr.V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto reikalavimus, kad „Kasininkas privalo: ...32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus, kad Kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu – 2016-10-12 pagal kasos aparato dienos ataskaitos duomenis, įplaukų grynais pinigais suma turėjo būti – 20 Eur, tačiau šalia kasos aparato buvo laikomi neapskaityti 160 Eur, be to pažeidė VMI prie LR FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 37 punkto reikalavimus, kad pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: 37.1. suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; 37.2. grynuosius pinigus ir atsiskaitymo dokumentus (banko čekius, atsiskaitymo pagal korteles sąskaitas ir panašiai) įmonės vadovo nustatyta tvarka perduoti pinigus priimti įgaliotam asmeniui; 37.3. išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), o paskutinę mėnesio dieną – ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą, kurias turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, bei įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; 37.4. užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas; laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2016-10-12 iš kasos aparato inkasavo 678 Eur (67+65+92+92+80+190+72+20) grynų pinigų, tačiau jų į bendrovės kasą neįformino; 2015-12-15 kasos pajamų orderiu FOR Nr.010 iš kasos aparato inkasavo 286 Eur, bet kasos aparato kasos operacijų žurnale šios sumos nenurodė, 2015-12-30 kasos pajamų orderiu FOR Nr.011 iš kasos aparato inkasavo 2045 Eur, iš viso per 2015 m. gruodžio mėn. gauta ir inkasuota 2331 Eur (286+2045) įplaukų, t. y. iš kasos aparato priimta 286 Eur daugiau, negu nurodyta kasos aparato kasos operacijų žurnale, t. y., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir registravo ne visas gaunamos įplaukas, paslėpė arba sunaikino kasos knygą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-10-14, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „F.“ laikotarpio nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. D. parodymais, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio dirbo UAB ,,F.s“ buhalterės pareigose. Jos pagrindinis darbas šioje bendrovėje buvo buhalterinės apskaitos tvarkymas. Jos darbo vieta buvo namuose. Pradėjus dirbti dokumentus atveždavo A. Č., o paskui dokumentus atveždavo bendrovėje dirbančios administratorės. Ji namuose neturi jokių UAB ,,F.s“ dokumentų, kur jie yra, nežino. Ji nėra įpareigota jokiu įsakymu, kad yra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą ar laikymą. Kai jai administratorės atveždavo dokumentus, ji kelias dienas juos tvarkydavo, vėliau grąžindavo. Pas ką buvo bendrovės pinigai, kas dirba bendrovėje su kasos aparatu, ji nežino (1 t., b. l. 48-49).

2017-02-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/18 dėl UAB ,,F.“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta, kad pagal 2015-09-11 darbo sutartį Nr. 08 ir SoDros duomenimis A. M. bendrovės direktoriumi priimtas nuo 2015-09-14. Juridinių asmenų registro duomenimis A. M. UAB „F.“ direktorius nuo 2016-06-14 (iki šiol). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų, kurie taikomi masažuotojams, dirbantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartis, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms masažuotojus bei kontroliuojančioms jų veiklą, aprašo 3 punkte nurodyta, kad „Masažuotojas – asmuo, šių reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Masažuotojas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas“; „Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą“; „Masažo paslauga – masažuotojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą profesinę kompetenciją atliekamas masažas“. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad „Formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją patvirtina: 4.1. profesinio mokymo diplomas, išduotas Lietuvos Respublikos formalųjį švietimą vykdančio švietimo teikėjo, patvirtinantis, kad suteikta masažuotojo kvalifikacija; 4.2. dokumentas, patvirtinantis, kad užsienyje įgyta masažuotojo profesinė kvalifikacija pripažinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. V-364 patvirtintu Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu, masažo paslauga yra nurodyta kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (1998-11-24 Nr.(duomenys neskelbtini) 5 straipsnio „Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai“ 1, 2 dalyse nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai“, „Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, pagal poreikį išduoda popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba)“. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 1994-07-19 įstatymo Nr. I-552 (nauja redakcija 1998-12-01 Nr.(duomenys neskelbtini) 16 straipsnio „Teisė verstis sveikatinimo veikla“ 2 dalyje nurodyta, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas, nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“, t. y. vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, masažo paslauga gali būti teikiama tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, o masažo paslaugas teikiantis specialistas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintus Masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus. UAB „F.“ licencijos teikti masažo paslaugas neturėjo. Taip pat nėra duomenų, kad į bendrovę „F.“ masažistėmis priimtos darbuotojos turėjo masažuotojo profesinę kvalifikacija. Bendrovė „F.“ nuo 2015-07-17 naudojasi kasos aparatu Datecs MP55, unikalus Nr. IH14400766, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 įplaukos į kasos aparato kasą už paslaugas sudarė - 22 137,72 Eur. Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,F.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 bendrovė, tvarkydama apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 1, 2, 4 dalių, Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Kasos taisyklių 3 punkto, 16 punkto, 20 punkto, Kasos naudojimo taisyklių 32 punkto, 37 punkto, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės „F.s“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Priedais prie specialisto išvados (1 t., 100-140, 141-183, 2 t., b. l. 1-24).

2016-10-12 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patikrinimo aktu Nr. 20-IL-70788 (1 t., b. l. 10-11).

2017-03-24 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu Nr. D12-144-(1.12), kuriame nurodoma, kad masažas yra licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga ir nėra skirstoma į gydomąjį ir negydomąjį. Taip pat pranešama, kad UAB ,,F.“ nesikreipė į akreditavimo tarnybą ir neturi išduotos licencijos (1 t., b. l. 19).

2017-01-17 AB Swedbank raštu Nr. S/508, kuriuo pateikti UAB ,,F.“ banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 29-34).

UAB ,,F.“ duomenys apie finansines ataskaitas prie 2015m. finansinės atskaitomybės (1 t., b. l. 36-41).

2016-10-13 masažo kabineto subnuomos sutartimis (2 t., b. l. 1-2, 15-18).

Veikų kvalifikavimas

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš BK straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius tam tikrus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėta veikla tęsėsi nuo 2015-09-14, kuomet jis įsakymu buvo priimtas dirbti UAB „ F.“ direktoriumi iki 2016-10-20, t.y. daugiau nei metus laiko teikė klientams paslaugas – masažus, tai galima vertinti kaip aplinkybę, įrodančią A. M. vadovaujamos įmonės nepertraukiamą, nuolatinę, pastovią veiklą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, kad paslaugos buvo teikiamos nuolat, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 įplaukos į kasos aparato kasą už paslaugas sudarė – 22 137,72 Eur, be to, į darbą įmonėje masažistais buvo priimti trys asmenys: A. Š., A. M. ir D. L., iš kurių tik viena (A. M.), turėjo reikiamą kvalifikaciją. Iš turimų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokią sumą paslaugų šiuo laikotarpiu buvo suteikusi kaltinamojo vadovaujama įmonė, tačiau akivaizdu, kad tai buvo nuolatinio pobūdžio veikla, paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, kaip nurodė liudytojai, paslaugos buvo suteikiamos vidutiniškai keturiems asmenims per dieną. klientai už masažus mokėdavo grynais pinigais, kuriuos atiduodavo masažuotojoms, o jos perduodavo gautas lėšas įmonės administratorei arba direktoriui, kurie lėšas turėdavo įnešti į kasą, veikla buvo vykdoma neturint atitinkamo leidimo, kas leidžia teigti, jog tai atitinka versliškumo požymį, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20, būdamas UAB ,,F.“ direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamasis nurodo, kad jis įmonės vadovu tapo neturėdamas reikiamų žinių ir patirties, todėl ją vedė pagal savo supratimą, tačiau šiuo atveju tyčinė nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas, laikomas atliktu netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. M. pripažinti kaltu, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, bedarbis, registruotas Darbo biržoje. A. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu sutiko, išreiškė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis bei lėšų konfiskavimą nukreipti į įmonės turtą (2 t., b. l. 53-55).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti tiek 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje), darytina išvada, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 41 str.), atsižvelgiant ir į tai, kad siūlomas baudos dydis yra ženkliai mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 47 str. 3 d. 3 p.).

Kadangi kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo socialinę padėtį, nustatomas ilgesnis, negu įstatyme numatytas dviejų mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Byloje nustatyta, kad A. M. vadovaujama įmonė UAB „F.“ teikdama paslaugas fiziniams asmenims, gavo 22 137,72 Eur pajamų. Kadangi šias pajamas įmonė gavo neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla (teikti masažo paslaugas), tokios pajamos yra gautos neteisėtai. Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas (iš nusikalstamos veikos gautas turtas) privalo būti konfiskuojamas, tačiau šiuo atveju pajamas iš neteisėtos veiklos gavo ne kaltinamasis A. M., o juridinis asmuo UAB ,,F.“, todėl prokuroro siūlomas turto (neteisėtų pajamų) konfiskavimas A. M. atžvilgiu netaikytinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 133 MGL (5021,33 Eur) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.