- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1-1080-923/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49006-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.17.6.1Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2011-09-19, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20, versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, organizuojant kitų asmenų darbą ir juos įdarbinant bei gaunant iš to pajamas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2995) 5 straipsnio „Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai“ 1 dalies reikalavimus, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, pagal poreikį išduoda popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. V-364 Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo patvirtintas nuostatas, kur masažo paslauga yra nurodyta kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga, įdarbindamas masažistėmis: A. M. pagal 2015-07-17 darbo sutartį Nr. 05, D. L. pagal 2015-07-17 darbo sutartį Nr. 06 ir A. Š. pagal 2016-08-01 darbo sutartį Nr. 15, neturinčias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr.V-27 patvirtinto masažuotojo profesinės kvalifikacijos, kurios nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal jo kaip direktoriaus patvirtintus įkainius teikė masažo paslaugas ir tokiu būdu UAB „F.“ gavo 22 137,72 Eur neteisėtų pajamų.
Be to, A. M., nuo 2015-09-11 būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2011-09-19, Purienų g. 35-2, Kaune, direktoriumi, bei būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20, tvarkydamas apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 4 straipsnio reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2016-09-30 UAB „Lindo“ išrašė 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias įformino 178 kg (9+60+56+53) skalbimo paslaugą, nors pagal „F.“ apskaitos dokumentus, skalbiamų priemonių bendrovė turėjo tik 3 (tris) vienetus rankšluosčių ir 3 (tris) vienetus paklodžių su guma, be to, 2016 m. liepos mėnesį bendrovė veiklos įplaukų neturėjo, nes darbuotojai buvo neapmokamosiose atostogose, tačiau skalbė 60 kg skalbinių, t. y. vedė apgaulingą apskaitą, neapskaitė visų gaunamų pajamų ir apskaitoje neregistravo visų įsigytų materialinių vertybių. Taip pat, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr.V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto reikalavimus, kad „Kasininkas privalo: ...32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus, kad Kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus (taip pat asmeninius) pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu – 2016-10-12 pagal kasos aparato dienos ataskaitos duomenis, įplaukų grynais pinigais suma turėjo būti – 20 Eur, tačiau šalia kasos aparato buvo laikomi neapskaityti 160 Eur, be to pažeidė VMI prie LR FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 37 punkto reikalavimus, kad pasibaigus darbo dienai (pamainai), kasininkas, dalyvaujant atsakingam asmeniui, privalo: 37.1. suskaičiuoti dienos (pamainos) įplaukas grynaisiais pinigais. Išimamą iš kasos aparato kasos (inkasuojamą) grynųjų pinigų sumą įregistruoti kasos aparatu; 37.2. grynuosius pinigus ir atsiskaitymo dokumentus (banko čekius, atsiskaitymo pagal korteles sąskaitas ir panašiai) įmonės vadovo nustatyta tvarka perduoti pinigus priimti įgaliotam asmeniui; 37.3. išspausdinti fiskalinę dienos ataskaitą („Z“), o paskutinę mėnesio dieną – ir fiskalinę mėnesio suminę ataskaitą, kurias turi pasirašyti atsakingas asmuo ir kasininkas, bei įklijuoti į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą; 37.4. užpildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio įrašo duomenis parašu turi patvirtinti atsakingas asmuo ir kasininkas; laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2016-10-12 iš kasos aparato inkasavo 678 Eur (67+65+92+92+80+190+72+20) grynų pinigų, tačiau jų į bendrovės kasą neįformino; 2015-12-15 kasos pajamų orderiu FOR Nr.010 iš kasos aparato inkasavo 286 Eur, bet kasos aparato kasos operacijų žurnale šios sumos nenurodė, 2015-12-30 kasos pajamų orderiu FOR Nr.011 iš kasos aparato inkasavo 2045 Eur, iš viso per 2015 m. gruodžio mėn. gauta ir inkasuota 2331 Eur (286+2045) įplaukų, t. y. iš kasos aparato priimta 286 Eur daugiau, negu nurodyta kasos aparato kasos operacijų žurnale, t. y., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir registravo ne visas gaunamos įplaukas, paslėpė arba sunaikino kasos knygą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2016-10-14, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „F.“ laikotarpio nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 metų vasaros pabaigą neturėjo darbo, internetinėje svetainėje, rado skelbimą, kad UAB „F.“ ieško asmens, galinčio vadovauti bendrovei, kuri siūlo masažo paslaugas. Šis skelbimas jį sudomino, todėl paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl susitikimo. Kai nuvyko, jį priėmė vyriškis, kaip suprato, buvęs direktorius. Jis pasakė, kad neturi patirties, bet šis darbas jam įdomus, taip pat pasakė, kad yra vidurinio išsilavinimo, kad niekada nėra vadovavęs jokiai įmonei ir nežino kaip tai reikia daryti. Tas vyriškis atsakė, kad svarbiausia noras, o praktika ateis bedirbant. Jam papasakojo, kuo užsiima įmonė, parodė dokumentų segtuvus ir pasakė, kaip reikia pildyti dokumentus. Pasakė, kad dirba tik dvi masažuotojos ir jis turės jas prižiūrėti. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutiko. Kad įmonei reikalingas leidimas užsiimti masažo veikla, nežinojo, manė, kad jei įmonė jau dirba, tada jokio leidimo nereikia, o pats apie tai nepagalvojo. Jam viskas buvo įdomu, pats domėjosi, kokius dokumentus reikia pildyti priimant į darbą ir dirbo, kaip išmanė. Jo niekas nemokė ir niekas jo darbo nekontroliavo. Apie buhalteriją nieko neišmano, todėl tuos dokumentus pildė buhalterė G. D. ir kur pasakydavo, ten pasirašydavo, nes ja pasitikėjo ir galvojo, kad ji buhalteriją tvarko kvalifikuotai. Kadangi yra jaunas, manė, kad gali susidoroti su tuo darbu, o be to buvo labai smalsu ir įdomu. Dabar supranta, kad neturėdamas patirties ir neišmanydamas įstatymų pridarė daug klaidų ir dėl savo tokio lengvabūdiško sprendimo užimti UAB „F.“ direktoriaus pareigas, gailisi. Kadangi neturi nei tėvo, nei mamos, neturi jokių giminaičių, kurie galėjo patarti, vienas pats priėmė tokį lengvabūdišką sprendimą. Dėl visų pranešime apie įtarimą nurodytų pažeidimų sutinka ir dėl jų padarymo labai gailisi (2 tomas, b. l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. A. parodymais, kad 2016 metų kovo mėnesio pradžioje, tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad įmonė ieško administratorės. Skelbimas ją sudomino, todėl paskambino nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl pokalbio. Nuvyko į įmonę Veiverių g. 63, Kaune, kur susitiko su direktoriumi A. M.. Ji pasidomėjo dėl darbo ir paklausė, ar galėtų dirbti administratorės darbą, nes tokios patirties neturi. Direktorius atsakė, kad ją apmokys ir sutiko įdarbinti administratorės pareigoms. Surašė darbo sutartį, joje buvo numatyta, kad ji yra įdarbinta 0,5 etato už 150 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Darbo užmokestį jai pervesdavo į banko sąskaitą. Įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė gydomaisiais ir atpalaiduojančiais masažais. Jos, kaip administratorės, pareigos buvo darbuotojų priežiūra, kad jie mandagiai bendrautų su klientais, supirkti reikiamas prekes: smilkalus, muilus ir kt., priimti iš masažuotojų pinigus ir įmušti į kasą, kasos čekį įklijuoti į kasos knygą, nes masažuotojai kasos čekio neduodavo, dar tvarkydavo administracines patalpas. Kai dirbo, tuo metu įmonėje dirbo direktorius ir dvi masažuotojos. Įmonė turėjo du masažo kabinetus, kuriuose dirbdavo po vieną masažuotoją. Į masažo kabinetus reikėjo patekti iš bendro koridoriaus, kuriuo naudojosi ir kitų įmonių darbuotojai. Žinojo, kad vyresnė masažuotoja A. M. užsiiminėjo medicininiais gydomaisiais masažais, nes ji turėjo diplomus, o kita masažuotoja D. L. užsiiminėjo atpalaiduojančiais masažais, ar ji turėjo kokį nors diplomą, ar kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, nežino, nesidomėjo. Kokie buvo masažo įkainiai, neatsimena. Klientas už masažo paslaugas atsiskaitydavo po masažo. Į kasą pinigus įmušdavo ji, prieš tai sutikrinusi su įkainiais. Masažo metu masažuotojos savo kabinetuose užsirakindavo. Ar masažuotojos klientams suteikdavo erotines ar kitokias paslaugas, nežino, nesidomėjo. Iš šios įmonės išėjo savo noru 2016-10-11. Papildo, kad 2016-06-17 ji perpirko visas bendrovės akcijas iš A. Č. ir tapo vienintele šios bendrovės akcininke. Šios bendrovės vidaus tvarka, kai išėjo iš darbo, labai nesidomėjo, nes pasitikėjo direktoriumi (1 t., b. l. 76-77).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. Š. parodymais, kad 2016 metų vasarą, tikslios datos neatsimena, internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą, kad UAB ,,F.“ ieško vasaros laikotarpiui masažuotojų. Skelbimas ją sudomino, nes prieš tai dirbo kepykloje, o pagal skelbimą buvo nurodytas laisvas darbo grafikas ir neblogas atlyginimas, kiek atsimena, minimumas. Jos išsilavinimas yra vidurinis, apie masažą nieko nežino ir nemoka jo daryti. Paskambino nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl pokalbio. Nuvyko į UAB ,,F.“ patalpas, kurios yra Kauno mieste, Veiverių gatvėje. Ją priėmė direktorius A. M.. Jis papasakojo apie darbą, sakė, kad reikės daryti viso kūno atpalaiduojantį masažą. Pasakė, kad apie masažus nieko neišmano, direktorius į tai atsakė, kad ją apmokys daryti atpalaiduojantį masažą. Sutartos sąlygos tenkino, todėl sutarė, kad ją įdarbins pusei etato, todėl nuo 2016 metų birželio antros pusės jau pradės dirbti. Kai atėjo į darbą, ten jau dirbanti masažistė, kurios vardą ir pavardę pamiršo, ją mokė kaip reikia daryti viso kūno atpalaiduojantį pasažą. Mokėsi keturias ar penkias dienas, po to pradėjo dirbti savarankiškai. Per dieną būdavo įvairiai klientų, nuo vieno iki keturių. Per mėnesį gaudavo iki 200 Eurų darbo atlyginimą, kurį pervesdavo į banko sąskaitą. Ji asmeniškai jokių erotinių ar seksualinių paslaugų neteikė, už kitas masažuotojas ji atsakyti negali, nes nežino. Tuo metu kai dirbo, be jos dar buvo keturios masažuotojos. Iš viso buvo du masažo kabinetai, po vieną masažo stalą kiekviename, o masažuotojai keisdavosi, kas iš ryto, kas po pietų dirbdavo, todėl vietos užtekdavo. Klientas prieš masažą paduodavo masažistei pinigus, tada nunešdavo pinigus ir įnešdavo į kasą, kasos čekį padėdavo prie kasos aparato, jo klientui nenešdavo, nes taip nurodė direktorius A. M.. Pusvalandis viso kūno atpalaiduojančio masažo kainavo 40 Eur, pigesnio masažo kiek atsimena nebuvo. Jei klientas pageidaudavo 45 min masažo, tada kainuodavo 50 Eur, o valanda masažo kainavo 60 Eur. Tokios kainos buvo nurodytos kainoraštyje. Kainoraštyje taip pat buvo nurodytas ir gydomasis nugaros masažas, bet tokio ji nesimokė ir nedarė. Kiek žino, tai gydomuosius nugaros masažus darė viena masažistė, kuri dirbo ilgesnį laiką, bet jos pavardės nežino, atrodo jos vardas Asta. Šioje bendrovėje išdirbo iki 2016 metų rugsėjo mėnesio (1 t., b. l. 82-83).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. M. parodymais, kad maždaug 2015 metų vasarą, tikslios datos neatsimena, užpildė savo CV, kad ieško masažuotojos darbo, ir tų pačių metų liepos viduryje, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino ir pasiūlė atvykti pokalbiui dėl masažuotojos darbo. Sutartu laiku nuvyko į pokalbį, Veiverių g. 63. Pokalbiui ją priėmė direktorius A. M.. Jis paklausė, ką ji moka. Atsakė, kad turi masažuotojo sertifikatą atlikti klasikinius masažus, atpalaiduojančius masažus, tokius, kaip švediškas, Tibeto, medaus masažą, vakuuminį masažą, veido masažą, galvos masažą. Masažuotojo sertifikatą gavo mokydamasi Kauno holistinės sveikatos institute, taip pat turi G. M. masažuotojo mokyklos sertifikatą. Direktorius jai pasiūlė pasižiūrėti masažo kabinetus, ar tinka darbo sąlygos. Darbo sąlygos tiko, tada sutarė, kad pradžioj ją įdarbins pusei etato už 200 Eur per mėnesį. Maždaug po poros, ar trijų dienų pradėjo dirbti masažuotoja. Kai ateidavo klientas, administratorė paskirstydavo, kas masažuos ir tą asmenį priimdavo. Bendrovėje buvo tik du kabinetai ir tik du masažuotojai, kai įsidarbino, tai bendrovėje jau dirbo masažuotoja Daiva, pavardės neatsimena. Masažus darydavo kiekviena atskirame masažo kabinete. Klasikiniame masaže jokių priemonių nenaudodavo. Atpalaiduojančiam masažui naudojo masažinį aliejų. Reikalingas priemones parūpindavo direktorius. Masažo metu durys buvo rakinamos, nes tame pačiame pastate buvo ir kitų bendrovių patalpos. Įėjimas į masažo kabinetą buvo iš bendro koridoriaus, todėl duris ir rakindavo. Klientas atsiskaitydavo grynais pinigais masažuotojui, o jos pinigus nunešdavo administratorei arba direktoriui į kabinetą. Administratorė ir direktorius sėdėjo viename kabinete. Kai priduodavo pinigus gaudavo kasos čekį, kurį nunešdavo klientui. Jai visada būdavo išmušamas kasos čekis. Klasikinis nugaros masažas kainavo 10 Eur, klasikinis viso kūno masažas kainavo 20 Eur, atpalaiduojantis masažas kainavo 30 Eur, kiek kiti masažai kainavo dabar tiksliai neatsimena, turėjo atspausdintus įkainius ir jais vadovavosi. Per vieną dieną asmeniškai atlikdavo ir keturis ir penkis, būdavo ir šeši masažai, o būdavo kad kitą dieną nedarydavo nei vieno masažo, labai įvairiai. Maždaug po pusės metų jau dirbo visu etatu ir darbo užmokestis buvo 350 Eur per mėnesį. Darbo užmokestį jai pervesdavo į banko sąskaitą. Iš darbo ji išėjo 2016 metų lapkričio mėnesį, nes direktorius pasakė, kad bankrutuoja (1 t., b. l. 53-54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. L. parodymais, kad nuo 2016 metų liepos mėnesio ji ieškojo darbo ir viename iš internetinių puslapių rado skelbimą, kad reikalinga masažuotoja. Darbas ją sudomino, todėl nuėjo į pokalbį. Ją priėmė direktorius A. M.. Jis perspėjo, kad darbas nesusijęs su sekso paslaugomis, kad reikės daryti klasikinį masažą, atpalaiduojantį masažą, gydomąjį masažą. Kadangi neturėjo kvalifikacijos, tai gydomojo masažo neatlikinėjo. Su darbdaviu sudarė darbo sutartį 0,5 etatui, gaudavo iki 200 Eur, darbo atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą, o vėliau, kažkur po pusmečio jau sudarė sutartį visam etatui, gaudavo minimumą, tai yra apie 350 Eur. Masažisto kvalifikacijos neturi. Asmeniškai darydavo tik klasikinį ir atpalaiduojantį masažą, kuri išmoko daryti pati, nes pati naudojasi masažisto paslaugomis ir įsiminė tuos judesius, kuriuos ir pati panaudojo kitam darydama atpalaiduojantį masažą. Tas pats ir su klasikiniu masažu. Darydama klasikinį masažą naudojo abrikosų kauliukų aliejų, arba kokoso aliejų, kartais naudojo specialų masažo aliejų. Visas masažui reikalingas priemones parūpindavo darbdavys. Masažą atlikdavo masažo kabinete, kuriame būdavo tik vienas specialiai masažui skirtas stalas. Masažo metu masažo kabineto durys būdavo užrakinamos, tai buvo daroma dėl kliento privatumo. Klientais rūpindavosi administratorė. Klientai atsiskaitydavo grynais pinigais juos paduodami jai, o ji pinigus nunešdavo direktoriui, arba administratorei, kurie būdavo kitame kabinete. Masažo įkainiai buvo tokie: už 20 min. trukmės nugaros masažą – 10 Eur, viso kūno masažas, t. y. galva, nugara, rankos, kojos, pėdos, kuris trukdavo 30 minučių – 20 Eur, viso kūno masažas su šokoladu, arba medumi, arba Tibeto taure, arba anticeliulitinis, arba pilingas (viso kūno šveitimas) – 30 Eur. Kodėl klientai iš karto nesusimokėdavo į kasą pinigų, o atsiskaitinėdavo masažuotojui, nežino, tiesiog buvo tokia nustatyta tvarka, kad atsiskaito masažuotojui, o masažuotojas pinigus nuneša administratoriui arba direktoriui, kurie pinigus paimdavo ir išmušdavo kasos aparate čekį, kurį nunešdavo klientui. Per dieną būdavo apie tris-keturis klientus, vidurkis kažkur keturi klientai, bet būdavo dienų, kad būdavo tik vienas klientas per dieną. Bendrovėje buvo tik du masažuotojai, nes buvo tik du masažo kabinetai, tai ji ir dar viena kolegė, kurios vardas Asta, pavardės nepamena. Darbo atlyginimą gaudavo pastoviai, kiekvieno mėnesio 10-14 dienomis (1 t., b. l. 60-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. D. parodymais, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio dirbo UAB ,,F.s“ buhalterės pareigose. Jos pagrindinis darbas šioje bendrovėje buvo buhalterinės apskaitos tvarkymas. Jos darbo vieta buvo namuose. Pradėjus dirbti dokumentus atveždavo A. Č., o paskui dokumentus atveždavo bendrovėje dirbančios administratorės. Ji namuose neturi jokių UAB ,,F.s“ dokumentų, kur jie yra, nežino. Ji nėra įpareigota jokiu įsakymu, kad yra atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą ar laikymą. Kai jai administratorės atveždavo dokumentus, ji kelias dienas juos tvarkydavo, vėliau grąžindavo. Pas ką buvo bendrovės pinigai, kas dirba bendrovėje su kasos aparatu, ji nežino (1 t., b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. B. parodymais, kad 2016 metų liepos mėnesį pradėjo dirbti UAB ,,F.s“ administratorės pareigose. Ją į darbą priėmė direktorius A. M.. Jos darbas bendrovėje buvo kasos žurnalų pildymas, prekių pirkimas, paslaugų užsakymas. Dirbti su kasa direktorius jai pavedė žodžiu. Kur darbo grafikas, ji nežinanti. Pinigus, kuriuos masažuotojos gaudavo iš klientų, ji įnešdavo į kasą. Jei jos nebūdavo darbe, ji nežino, kaip vykdavo pinigų priėmimas ir kvitų išdavimas. Pinigus į kasą bendrovėje įnešdavo ji ir direktorius, ar kas daugiau gali įnešti pinigus, ji nežino. Visi bendrovės dokumentai buvo pas buhalterę Genovaitę (1 t., b. l. 70-71).
2017-02-17 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/18 dėl UAB ,,F.“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta, kad pagal 2015-09-11 darbo sutartį Nr. 08 ir SoDros duomenimis A. M. bendrovės direktoriumi priimtas nuo 2015-09-14. Juridinių asmenų registro duomenimis A. M. UAB „F.“ direktorius nuo 2016-06-14 (iki šiol). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-01-22 įsakymu Nr. V-27 patvirtintų Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų, kurie taikomi masažuotojams, dirbantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartis, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms masažuotojus bei kontroliuojančioms jų veiklą, aprašo 3 punkte nurodyta, kad „Masažuotojas – asmuo, šių reikalavimų nustatyta tvarka įgijęs formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Masažuotojas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas“; „Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą“; „Masažo paslauga – masažuotojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą profesinę kompetenciją atliekamas masažas“. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad „Formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją patvirtina: 4.1. profesinio mokymo diplomas, išduotas Lietuvos Respublikos formalųjį švietimą vykdančio švietimo teikėjo, patvirtinantis, kad suteikta masažuotojo kvalifikacija; 4.2. dokumentas, patvirtinantis, kad užsienyje įgyta masažuotojo profesinė kvalifikacija pripažinta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. V-364 patvirtintu Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu, masažo paslauga yra nurodyta kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (1998-11-24 Nr.(duomenys neskelbtini) 5 straipsnio „Licencijavimas asmens sveikatos priežiūros veiklai“ 1, 2 dalyse nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai“, „Licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą sustabdo, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimo sustabdymą panaikina, licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jų dalies) galiojimą panaikina, licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai patikslina, pagal poreikį išduoda popierinės formos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai dublikatą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba)“. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 1994-07-19 įstatymo Nr. I-552 (nauja redakcija 1998-12-01 Nr.(duomenys neskelbtini) 16 straipsnio „Teisė verstis sveikatinimo veikla“ 2 dalyje nurodyta, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas, nurodyto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta“, t. y. vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, masažo paslauga gali būti teikiama tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, o masažo paslaugas teikiantis specialistas turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintus Masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus. UAB „F.“ licencijos teikti masažo paslaugas neturėjo. Taip pat nėra duomenų, kad į bendrovę „F.“ masažistėmis priimtos darbuotojos turėjo masažuotojo profesinę kvalifikacija. Bendrovė „F.“ nuo 2015-07-17 naudojasi kasos aparatu Datecs MP55, unikalus Nr. IH14400766, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 įplaukos į kasos aparato kasą už paslaugas sudarė - 22 137,72 Eur. Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,F.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 bendrovė, tvarkydama apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio 1, 2 dalių, 19 straipsnio 1, 2, 4 dalių, Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Kasos taisyklių 3 punkto, 16 punkto, 20 punkto, Kasos naudojimo taisyklių 32 punkto, 37 punkto, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės „F.s“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Priedais prie specialisto išvados (1 t., 100-140, 141-183, 2 t., b. l. 1-24).
2016-10-12 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patikrinimo aktu Nr. 20-IL-70788 (1 t., b. l. 10-11).
2017-03-24 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu Nr. D12-144-(1.12), kuriame nurodoma, kad masažas yra licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga ir nėra skirstoma į gydomąjį ir negydomąjį. Taip pat pranešama, kad UAB ,,F.“ nesikreipė į akreditavimo tarnybą ir neturi išduotos licencijos (1 t., b. l. 19).
2017-01-17 AB Swedbank raštu Nr. S/508, kuriuo pateikti UAB ,,F.“ banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 29-34).
UAB ,,F.“ duomenys apie finansines ataskaitas prie 2015m. finansinės atskaitomybės (1 t., b. l. 36-41).
2016-10-13 masažo kabineto subnuomos sutartimis (2 t., b. l. 1-2, 15-18).
Veikų kvalifikavimas
BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš BK straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda nustačius tam tikrus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas (automobiliai, traktoriai, staklės, kiti įrenginiai ir pan.), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėta veikla tęsėsi nuo 2015-09-14, kuomet jis įsakymu buvo priimtas dirbti UAB „ F.“ direktoriumi iki 2016-10-20, t.y. daugiau nei metus laiko teikė klientams paslaugas – masažus, tai galima vertinti kaip aplinkybę, įrodančią A. M. vadovaujamos įmonės nepertraukiamą, nuolatinę, pastovią veiklą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, kad paslaugos buvo teikiamos nuolat, laikotarpiu nuo 2015-07-20 iki 2016-10-20 įplaukos į kasos aparato kasą už paslaugas sudarė – 22 137,72 Eur, be to, į darbą įmonėje masažistais buvo priimti trys asmenys: A. Š., A. M. ir D. L., iš kurių tik viena (A. M.), turėjo reikiamą kvalifikaciją. Iš turimų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokią sumą paslaugų šiuo laikotarpiu buvo suteikusi kaltinamojo vadovaujama įmonė, tačiau akivaizdu, kad tai buvo nuolatinio pobūdžio veikla, paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, kaip nurodė liudytojai, paslaugos buvo suteikiamos vidutiniškai keturiems asmenims per dieną. klientai už masažus mokėdavo grynais pinigais, kuriuos atiduodavo masažuotojoms, o jos perduodavo gautas lėšas įmonės administratorei arba direktoriui, kurie lėšas turėdavo įnešti į kasą, veikla buvo vykdoma neturint atitinkamo leidimo, kas leidžia teigti, jog tai atitinka versliškumo požymį, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 202 str. 1 d.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20, būdamas UAB ,,F.“ direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2015-09-14 iki 2016-10-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamasis nurodo, kad jis įmonės vadovu tapo neturėdamas reikiamų žinių ir patirties, todėl ją vedė pagal savo supratimą, tačiau šiuo atveju tyčinė nusikalstama veika – apgaulingas apskaitos tvarkymas, laikomas atliktu netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. M. pripažinti kaltu, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
A. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, bedarbis, registruotas Darbo biržoje. A. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiu sutiko, išreiškė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis bei lėšų konfiskavimą nukreipti į įmonės turtą (2 t., b. l. 53-55).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti tiek 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje), darytina išvada, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 41 str.), atsižvelgiant ir į tai, kad siūlomas baudos dydis yra ženkliai mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 47 str. 3 d. 3 p.).
Kadangi kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Atsižvelgiant į kaltinamojo socialinę padėtį, nustatomas ilgesnis, negu įstatyme numatytas dviejų mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.
Byloje nustatyta, kad A. M. vadovaujama įmonė UAB „F.“ teikdama paslaugas fiziniams asmenims, gavo 22 137,72 Eur pajamų. Kadangi šias pajamas įmonė gavo neturėdama leidimo užsiimti tokia veikla (teikti masažo paslaugas), tokios pajamos yra gautos neteisėtai. Pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas (iš nusikalstamos veikos gautas turtas) privalo būti konfiskuojamas, tačiau šiuo atveju pajamas iš neteisėtos veiklos gavo ne kaltinamasis A. M., o juridinis asmuo UAB ,,F.“, todėl prokuroro siūlomas turto (neteisėtų pajamų) konfiskavimas A. M. atžvilgiu netaikytinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 133 MGL (5021,33 Eur) dydžio baudą.
Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.