- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- II-517-906/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00803-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G. Č., M. Č.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui V. K.,
asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nepilnamečio T. V. atstovui pagal įstatymą D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Č. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - institucija) 2021-05-18 nutarimu (toliau – nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta T. V. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, jog 2019-06-14, apie 21.30 val., policijos informacinėje sistemoje PRĮR registruotą pranešimą ROIK: (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. Č. partrenkė vaiką T. V.. 2019-06-14 nepilnamečio asmens ((duomenys neskelbtini) metų) T. V. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl to, kad jis 2021-06-14, 21.20 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-20 gauta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, kurioje nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-04-28 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepilnamečio T. V. atžvilgiu panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinį nusižengimą tirti iš naujo. Atlikus papildomus procesinius veiksmus reikšmingus eismo įvykio tyrimui, buvo atlikta auto techninė ekspertizė. 2021-03-16 gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadose nurodyta, kad priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti turėjo automobilio „Mazda“ vairuotojos veiksmai. Esant šioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena T. V. atžvilgiu nutraukiama (b. l. 12-13).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021-06-15 gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas G. Č. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su minėtu nutarimu nesutinkama, nes šis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas atsižvelgiant į ekspertizės aktą, kuris surašytas visapusiškai ir išsamiai neįvertinus ir neištyrus eismo įvykio aplinkybių, pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Tvirtinama, kad paties T. V. veiksmai turi priežastinį ryšį su eismo įvykio aplinkybėmis ir atsiradusiomis pasekmėmis, kas neįvertinta tiriant eismo įvykį, į tai neatsižvelgta atliekant autoįvykio ekspertizę. Prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti, pripažinti T. V. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, prijungti papildomus įrodymus, skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę bei atnaujinti administracinės bylos Nr. II-180-903/2020 nagrinėjimą (b. l. 4-8).
Bylos nagrinėjimo teisme metu gauti G. Č. papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizė pradėta 2021-02-18 ir baigta 2020-03-05, atliekant ekspertizę nebuvo įvertinta aplinkybė, jog autoįvykio metu buvo įlenktas automobilio „Mazda CX5“ kairės pusės priekinis sparnas, ekspertizės akto 2-7 puslapyje pateiktame 2 paveiksle yra pavaizduotas automobilio „Golf“ sugadinimų vaizdas iš kairiojo šono, todėl akivaizdu, kad auto įvykio ekspertizė atlikta remiantis automobilio „Golf“ sugadinimo vaizdu iš kairiojo šono, ekspertizės akte aprašyti automobilio „Golf“ sugadinimai nesutampa su automobilio „Mazda CX5“ sugadinimais, kadangi automobilis „Mazda CX5“ ant kairės pusės priekinių durelių neturėjo jokių pažeidimų. Taip pat nurodoma, kad ekspertizės akte esančioje eismo įvykio schemoje nepavaizduoti autoįvykio metu kelkraštyje stovėję automobiliai, kurie galėjo daryti įtaką tiek vaiko, tiek automobilio „Mazda CX5“ vairuotojos matymo galimybėms, atliekant ekspertizę nebuvo nustatyta/įvertinta tai, kad T. V. į kelio važiuojamąją dalį išbėgo atbulas, ekspertizės akte nėra įvertinta tai, kad tikslinant autoįvykio aplinkybes ir atliekant pakartotinį tyrimą nustatant matomumą įvykio metu buvo pasitelkta specialistė V. K., kurios ūgis 1,70 cm, kai tuo tarpu T. V. ūgis 1,45-1,50 cm. Nesutinkama su kritinio pėsčiojo judėjimo greičio skaičiavimu (b. l. 145-147).
Atsiliepimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimas į G. Č. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad, administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad visa reikalinga informacija yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2021-03-05 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojos veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Konkrečiu atveju pagrįstai nustatyta, jog eismo įvykį lėmė būtent G. Č. veiksmai, padaryta veika jos atžvilgiu kvalifikuota tinkamai. Naikinti, keisti skundžiamą skundžiamą nutarimą ar pakartotinai atlikti auto techninę ekspertizę nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl prašo palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimą nepakeistą ir pareiškėjos G. Č. skundo netenkinti (b. l. 136-137).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir nukentėjusioji G. Č. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir parodė, jog gavo informaciją, jog 2019-06-14, apie 21.00 val., važiavo automobiliu „Mazda“ į namus ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve kairėje kelio pusėje pamatė vaikus, kurie emocingai kalbėjosi. Vairuodama automobilį telefonu nekalbėjo, leistino greičio neviršijo, važiavo saugiu greičiu, tačiau negali pasakyti tikslaus važiavimo greičio, kadangi žiūrėjo į kelią, o ne į spidometrą. Tame kelio ruože leistinas greitis 20 km/h. Automobiliu važiavo viena. Automobilyje yra automatinė pavarų dėžė. Kelyje matomumas buvo geras. Vaikus pastebėjo ne mažiau kaip 100 metrų iki susidūrimo. Pravažiuojant pro vaikus T. V. metėsi į važiuojamą kelio dalį, ko pasėkoje jis atsirėmė į jos vairuojamą automobilį ir buvo kliudytas priekinis vaizdo veidrodėlis. Nuo susidūrimo vietos iki tos vietos kur stovėjo vaikai galėjo būti apie 1,5 metro, du žingsnius. Tuo keliu važiuoja kiekvieną dieną, nes toje vietoje ji gyvena. Po susidūrimo kreipėsi į eismo įvykio buvusius asmenis, kad iškviestų greitąją medicinos pagalba. Taip pat po įvykio bendravo su T. V. tėčiu, domėjosi T. V. sveikata, siūlė pagalbą. Automobilį vairuoja 12 metų, administracine tvarka buvo bausta vieną kartą dėl to, kad vairavo automobilį su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimo terminu. Pagal priimtą nutarimą galima suprasti, jog dėl eismo įvykio kalta ji. Jos automobilis draustas KASKO draudimu. Žalą atlygino draudimas. Dėl eismo įvykio iš draudimo reikalavimo atlyginti žalos negavo. Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog priežastinio ryšio eismo įvykiui kilti turėjo automobilio „Mazda“ vairuotojos, t. y. jos veiksmai. Su tokia išvada nesutinka. Mano, jog eismo įvykis nebuvo visapusiškai ištirtas, auto ekspertizė padaryta ir auto ekspertizės aktas surašytas neįsigilinus, nenustačius visų aplinkybių ir jų neįvertinus. Nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, kad vaikas pirmiausia atsitrenkė į automobilio priekinį kairės pusės sparną ir tik po to buvo kliudytas galinio vaizdo veidrodėlis. Ekspertizėje neįvertinta aplinkybė, kad kairiajame kelio krašte stovėjo dar kitų automobilių, kadangi šių automobilių stovėjimas galėjo galimai daryti įtaką tiek jos gebėjimui matyti T. V., tiek T. V. gebėjimui pastebėti jos vairuojamą automobilį. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad T. V. į kelią išbėgo atbulas. Eksperto išvadoje yra netikslumų, t. y. ekspertizės pradžios ir pabaigos laikas, paaiškinimuose po nuotraukos ekspertizėje yra nurodytas automobilis „Golf“. Tikslintina ekspertizės akto 5 puslapyje nurodyta formulė ir šios formulės dydžiai. Ekspertizėje turėtų būti nurodyta, kodėl naudojamasi formulėje nurodytais skaičiais. Neaišku, kodėl ekspertai ėmė jos vairuojamo automobilio kritinį greitį. Skundas pateiktas siekiant atlikti pakartotinę ekspertizę, kad būtų išsiaiškintos ir nustatytos visos aplinkybės ko nebuvo padaryta. Ji neturėjo galimybės ekspertams pateikti klausimus ir paaiškinimus. Nutarimas yra nepagrįstas, todėl jis turi būti naikintinas. Pripažįsta, kad teisena jos atžvilgiu nutraukta dėl senaties. Ji neskundė nutarimo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. Č. parodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 140 Eur išlaidų, nes pagal automobilio draudimą buvo nustatyta franšizė, ateityje gali brangti automobilio draudimas.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovė V. K. parodė, jog ji yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė ir jai buvo paskirta tirti eismo įvykio medžiagą bei priimti procesinį sprendimą. 2019-06-14 buvo įvykęs eismo įvykis, (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilis „Mazda“ kliudė į gatvę išbėgusį vaiką T. V.. Eismo įvykio vietoje yra gyvenamoji zona, leistinas greitis 20 km/h, ten nėra jokių pėsčiųjų perėjų. Gyvenamosios zonos ženklas yra pastatytas tik įvažiavus į Žaliojo slėnio teritoriją, ties kavine „Žaliasis slėnis“. Taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje yra greičio slopinimo kalneliai. Pirminio tyrimo metu buvo priimtas sprendimas, kad dėl eismo įvykio kaltas vaikas, kadangi smūgis buvo į automobilio priekinį šoną, t. y. veidrodėlį. Pagal G. Č. parodymus vaikas staiga nuo šaligatvio įbėgo į važiuojamąją kelio dalį, dėl to buvo tikimybė, kad vairuotoja neturėjo galimybės pamatyti išbėgusį vaiką ir sustabdyti automobilį. Buvo priimtas sprendimas procesinio sprendimo priėmimui tyrimą perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir teisena buvo nutraukta, nes veiką padarė nepilnametis. Apskundus vienai iš šalių priimtą nutarimą teismo nutartimi administracinio nusižengimo bylos teisena buvo grąžinta tirti iš naujo. Tuomet buvo atlikti papildomi procesiniai veiksmai, t. y. buvo papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta, buvo atlikti papildomi matmenys, buvo atliktas eksperimentas, ar iš tam tikro atstumo yra matomas pėstysis važiuojant G. Č. automobiliu leistinu greičiu taip, kaip yra numatyta gyvenamojoje zonoje. Taip pat buvo darytos foto nuotraukos ir sudaryta schema, kuri turėtų būti pridėta medžiagoje. Pagal eksperimento metu darytas fotonuotraukas matyti, jog matomumą dalinai riboja automobilio statramstis. Įvykio metu, toje pusėje kur stovėjo vaikai, taip pat pagal šaligatvį stovėjo automobilis, kiek metrų iki eismo įvykio, šiuo metu negali pasakyti. Vaikas bėgo iš vairuotojos kairės pusės į dešinę pusę. Kelyje yra viena juosta. Vairuotoja važiavo savo pusėje arčiau dešinio kelio krašto. Eismo įvykio stabdymo pėdsakai neužfiksuoti. Papildomai buvo apklausta G. Č., iš T. V. tėčio paimtas paaiškinimas, kuris buvo atsiųstas nuotoliniu būdu, kadangi tuo metu buvo karantinas. Tyrimo metu G. Č. nurodė, kad ji važiavo leistinu greičiu ir, kai važiavo į priekį matė ant šaligatvio stovinčius vaikus ir artėjant link vaikų, kaip ir pravažiuojant pro juos, T. V. nugara pradėjo bėgti į važiuojamąją kelio dalį, dėl to G. Č. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. T. V. tėtis iš savo pusės pagal sūnaus parodymus taip pat pateikė schemą, kurioje nurodyta, kurioje vietoje sūnus stovėjo kai įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Eismo įvykio liudininkai buvo asmenys išgirdę susidūrimo garsą, o patį eismo įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Surinkus visus šiuos duomenis medžiaga buvo išsiųsta auto techninei ekspertizei. Ekspertams nepavyko nustatyti G. Č. vairuojamo automobilio greičio, todėl buvo vadovautasi pagal G. Č. pateiktus paaiškinimus dėl automobilio važiavimo greičio. Ekspertai greičio viršijimo nenustatė. Gavus ekspertizės išvadą buvo priimtas sprendimas, kad T. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, o priežastinis ryšys eismo įvykiui kilti buvo G. Č. veiksmai. Priimant procesinį sprendimą dėl vairuotojos kaltės rėmėsi ekspertizės akto 5, 6 punktais (b. l. 87-93). Kadangi nebuvo techninės galimybės nustatyti pėsčiojo greičio, todėl nebuvo nustatyta abipusė kaltė, buvo priimta išvada dėl vairuotojos kaltės. Bylos šalys nebuvo informuotos apie paskirtą ekspertizę, tačiau šalys buvo informuotos, kad yra atnaujintas įrodymų tyrimas ir tyrimas yra tęsiamas. Aplinkybė apie tai, jog buvo įlenkimas priekiniame automobilio sparne ekspertams nebuvo nurodyta. Pirminio tyrimo metu įlenkimas priekiniame automobilio sparne buvo įvertinas. Dėl šio eismo įvykio G. Č. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo paskirta bylos nagrinėjimo data, buvo gautas G. Č. prašymas susipažinti su bylos medžiaga ir gauti ekspertizės išvadą, tačiau administracinio nusižengimo bylos teisena suėjus senaties terminui buvo nutraukta.
Teismo posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nepilnamečio T. V. atstovas pagal įstatymą D. V. prašė pareiškėjos G. Č. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo teisena, pradėta T. V. atžvilgiu, nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Policijos pareigūnė, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti turėjo automobilio „Mazda“ vairuotojos veiksmai.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes dėl galimai T. V. padaryto administracinio nusižengimo buvo atlikti papildomi procesiniai veiksmai, t. y. buvo papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta, buvo atlikti papildomi matmenys, buvo atliktas eksperimentas, ar iš tam tikrų atstumų yra matomas pėstysis važiuojant G. Č. automobiliu leistinu greičiu taip, kaip yra numatyta gyvenamojoje zonoje, taip pat buvo darytos foto nuotraukos ir sudaryta schema, gauti G. Č. ir D. V. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 38-39, 74-78). Atlikus nurodytus papildomus procesinius veiksmus reikšmingus eismo įvykio tyrimui, buvo atlikta auto techninė ekspertizė.
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-03-05 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nurodytomis aplinkybėmis, automobilio „Mazda CX5“ vairuotoja G. Č., gyvenamojoje zonoje, važiuodama jos pačios nurodytu 20 km/h greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, laiku nesumažino važiavimo greičio, dėl to partrenkė per kelio važiuojamąją dalį, jai iš kairės pusės judėjusį pėsčiąjį T. V., kas techniniu požiūriu nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis T. V. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo didesniu nei 5,25 km/h greičiu, tai pėsčiasis T. V., judėjo per kelio važiuojamąją dalį, sudarydamas kliūtį automobilio „Mazda CX5“ judėjimui, kada jo vairuotoja jau neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavusi pėsčiojo judėjimo per kelią vietos, kas techniniu požiūriu nepriimtina ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 87-93).
Pareiškėja G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog važiuodama kairėje kelio pusėje pamatė vaikus, kurie emocingai kalbėjosi. Byloje nėra duomenų, kokiu tempu T. V. į važiuojamąją kelio dalį įžengė ir bandė kirsti gatvę. Tačiau byloje taip pat nėra jokių patvirtinančių įrodymų, jog T. V. į gatvę išbėgo staiga. Iš byloje esančio D. V. 2020-11-30 paaiškinimo matyti, jog T. V. prieš kirsdamas gatvę apsižiūrėjo ar nėra atvažiuojančių automobilių, automobilio nepastebėjo, į gatvę įėjo, o ne įbėgo (b. l. 74). Tai, jog T. V. prieš kirsdamas gatvę stabtelėjo apsidairyti patvirtina ir byloje esantis A. V. 2019-06-19 rašytinis paaiškinimas, pateiktas praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, kuriame nurodyta, jog dukra S. V. parbėgusi į namus informavo, kad T. V. norėdamas pereiti į kitą kelio pusę, sustojo prie šaligatvio, pasižiūrėjo į dešinę pusę ir nematydamas automobilių ėjo per gatvę (b. l. 40-41). Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos teiginys dėl to, kad pėstysis T. V. staigiai išbėgo į kelią, yra nepagrįstas. Taigi, jeigu vairuotoja G. Č., vairuodama automobilį gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydama matomumo zonoje esant vaikus, būtų laiku sulėtinusi važiavimo greitį ar net visiškai sustabdžiusi automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Teismo vertinimu, eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje ženkliai ribojamas greitis, o esant padidintos rizikos situacijoms, kai antai kelkraštyje žaidžiantys vaikai, tokios situacijos reikalauja vairuotojo dar labiau sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti. Pažymėtina, kad vairuotojas yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir jis atsako už saugų automobilio eksploatavimą.
Pareiškėja G. Č. nurodo, jog ekspertizės akte padaryti netikslumai dėl ekspertizės pradžios ir pabaigos datos bei ekspertizės akto 2-7 puslapyje pateiktame 2 paveiksle, kuriame yra pavaizduotas automobilio „Golf“ sugadinimų vaizdas iš kairiojo šono. Iš ekspertizės akto matyti, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriuje 2021-01-27 gauta užduotis atlikti objektų tyrimą bei administracinio nusižengimo medžiaga iš 88 lapų ir 2 vnt. CD laikmenos. Ekspertizės aktas surašytas pasibaigus ekspertizei, t. y. 2021-03-05. Todėl nurodant ekspertizės pabaigos datą „2020-03-05“, metuose padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, t. y. turi būti „2021-03-05“, o ne „2020-03-05“. Iš byloje esančių automobilio „Mazda“ foto nuotraukų matyti, jog foto nuotrauka, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, CD „Eismo įvykio nuotraukos“) sutampa su ekspertizės akto 2 lape pateikta foto nuotrauka (2 paveikslas). Be to ekspertizės akte nurodyta, kad 2 paveiksle matomas automobilio „Mazda“ sugadinimų pobūdis (b. l. 88, ekspertizės akto 2 lapas). Todėl akivaizdu, jog ekspertizės akte nurodant automobilį „Golf“ padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida. Ekspertizės akte nustatyti tam tikri netikslumai niekaip negali lemti pačios ekspertizės išvadų nepatikimumo, todėl jie negali būti pagrindas nesivadovauti iš esmės tinkamai pagrįstomis išvadomis.
Pareiškėja G. Č. nurodo, kad autoįvykio metu buvo įlenktas jos automobilio „Mazda“ kairės pusės priekinis sparnas, kadangi T. V. pirmiausia atsitrenkė į automobilio priekinį kairės pusės sparną. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyti automobilio „Mazda“ kairės pusės priekinio sparno apgadinimai, buvo nustatyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir priekinės kairės pusės durys (b. l. 35, 55-58). Šie apgadinimai užfiksuoti byloje esančiomis foto nuotraukose (b. l. 11). Taigi byloje nėra jokių duomenų, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Mazda“ kairės pusės priekinis sparnas.
Pareiškėja G. Č. nurodo, kad atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos tam tikros aplinkybės, t. y. ekspertizės akte esančioje eismo įvykio schemoje nepavaizduoti autoįvykio metu kelkraštyje stovėję automobiliai, kurie galėjo daryti įtaką tiek vaiko, tiek automobilio „Mazda CX5“ vairuotojos matymo galimybėms, atliekant ekspertizę nebuvo nustatyta/įvertinta tai, kad T. V. į kelio važiuojamąją dalį išbėgo atbulas, ekspertizės akte nėra įvertinta tai, kad tikslinant autoįvykio aplinkybes ir atliekant pakartotinį tyrimą nustatant matomumą įvykio metu buvo pasitelkta specialistė V. K., kurios ūgis 1,70 cm, kai tuo tarpu T. V. ūgis 1,45-1,50 cm, nesutinkama su kritinio pėsčiojo judėjimo greičio skaičiavimu. Byloje nustatyta, jog T. V. buvo kliudytas automobilio „Mazda“ automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu. Byloje nėra duomenų, jog eismo įvykio metu vaikas pirmiausia atsitrenkė į automobilio „Mazda“ priekinį kairės pusės sparną, taip pat nėra duomenų, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas „Mazda“ kairės pusės priekinis sparnas, kaip teigia pareiškėja. Pažymėtina, jog ekspertas atlikdamas ekspertizę vadovaujasi byloje esančiais duomenimis.
Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos G. Č. skundo netenkinti.
Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-05-18 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.