- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-511-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04889-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- M. D. K., ir A
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. K. (M. D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir A. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. D. K. nuteistas už tai, kad atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis bei grasinant panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2017 m. vasario 14 d., apie 20.00 val., veikdamas kartu su A. V., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), priėję prie nukentėjusiojo D. B., užlaužę pastarajam abi rankas už nugaros, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš D. B. kišenių ištraukę silikoniniame dėkle, 45 eurų vertės, buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 7 Plus“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 1 029 eurų vertės, su papildomai uždėtu apsauginiu grūdintu stiklu, 5 eurų vertės, ir SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 euro vertės, elektroninę cigaretę „iStick TC 100W“, 60 eurų vertės, buteliuką su elektroninės cigaretės skysčiu, neįvertintu dėl mažareikšmiškumo, priklausančius Č. B., o D. B. paprašius grąžinti minėtą mobiliojo ryšio telefoną, pagrasinę panaudoti fizinį smurtą, jis kartu su A. V. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu bendrais su A. V. veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis bei grasinant panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Č. B. priklausantį 1 140 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.
Nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnametis, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Be to, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę lengvinančias. Teigia, kad būdamas kalėjime ir pataisos namuose apgalvojo savo netinkamą poelgį ir padarė atitinkamas išvadas. Tuo tarpu anksčiau mokėsi gerai, lankė šaškes ir buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, dalyvavo Europos ir Pasaulio čempionatuose, taip pat lankė plaukimą ir stalo tenisą. Šiuo metu suprato, kad susidėjo su netinkama kompanija, todėl ir nusikalto. Mano, kad kiekvienam žmogui turėtų būti suteikta galimybė pasitaisyti. Planuoja pabaigti 12 klasę, atlikęs bausmę įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, susirasti draugę ir sukurti šeimą. Šiuo metu pataisos namuose rodo iniciatyvą, lanko mokyklą, teniso būrelį, organizuoja turnyrus, kuriuose ir pats dalyvauja bei gauna paskatinimus.
3. Teismo posėdyje nuteistasis M. D. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis M. D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. D. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6.1. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. D. K. buvo nepilnametis, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).
6.3. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos arešto arba laisvės atėmimu iki šešerių metų bausmės.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas nuosavybei iš savanaudiškų paskatų, žala neatlyginta), kaltę (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Taip pat atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, nusikaltimo padarymo metu buvo tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas net šešis kartus. Taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimų nepaisymą. Įvertinęs šias nuteistąjį M. D. K. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvė atėmimo bausmės, byloje nėra.
6.5. Sprendžiant pirmosios instancijos teismo M. D. K. paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta artima minimaliai 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, kad M. D. K. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, vėlgi nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu, nuteistojo nuomone, turėtų būti jam skiriama švelnesnė bausmė, nelaikytinos nei išimtinėmis, nei rodančiomis mažesnį jo pavojingumą.
6.6. Taigi, įvertinus nuteistojo M. D. K. asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles, vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. D. K. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę ar jo teisinę padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje M. D. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
7. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta bausme. Bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau bausmės turėjo būti subendrintos BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka.
7.1. BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
7.2. Šiuo atveju nustatyta, jog pirmieji Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai, kurie subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, buvo priimti 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d., o BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dėl kurios padarymo M. D. K. pripažintas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padaryta 2017 m. vasario 14 d., t. y. dar iki pirmųjų nuosprendžių ir nutarties priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šią veiką paskirta bausmė su pirmaisiais nuosprendžiais, subendrintais minėta nutartimi, turėjo būti bendrinama BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, į subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius bei nutartį.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo M. D. K. (M. D. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti M. D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 22 d.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius ir atliktas bausmės dalis bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį atliktą bausmės dalį.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.