- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-335-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03928-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- P. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4664-399/2016 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“, antstolei S. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė:panaikinti 2016 m. liepos 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20723, 2016 m. liepos 4 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S-20746 ir turto arešto aktą Nr. S-20742, 2016 m. liepos 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22998;antstolei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas šis skundas – skirti baudą ir areštuoti 933,32 Eur piniginių lėšų. Nurodė, kad turto areštas turi būti panaikintas, nes antstolė nepranešė pareiškėjui geruoju sumokėti skolą per nustatytą terminą. Pareiškėjas turto neturi, tačiau antstolė areštavo turtą (duomenys neskelbtini), kurio savininkas ne pareiškėjas. Antstolė areštavo transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas, taip pažeidė pamatines asmens teises į privatumą, būsto neliečiamybę. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje „raginimo įvykdyti sprendimą (siūlymas sumokėti skolą, pranešimas)“ nurodytos 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. sausio 2 d. datos, tuo tarpu vykdomąjį dokumentą Kauno apygardos teismas išdavė 2016 m. birželio 27 d. Antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į vieninteles pragyvenimo lėšas, kurios neviršijo Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo. Antstolė iš sąskaitos nuskaitė paskutinius pinigus 22,53 Eur, taip sukeldama kančią ir pažeminimą.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia aplinkybe, kad išieškojimas nukreiptas į vieninteles pareiškėjo pragyvenimo lėšas. Antstolė nepagrįstai rinko duomenis apie kito asmens turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonės areštas pažeidžia asmens teises į privatumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Sprendė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas tinkamai kreipėsi į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiškėjas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateikė tinkamai motyvuoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė, kokią laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti, todėl teismas dėl jų nepasisakė.Nustatė, kad antstolė vykdymo veiksmus pradėjo gavusi vykdomąjį dokumentą, tinkamai pranešė apie gautą vykdomąjį dokumentą. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą įvykdyti geruoju per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos pareiškėjui įteiktas 2016 m. liepos 12 d. 2016 m. liepos 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta netiksli raginimo siuntimo data, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad antstolė patyrė pašto išlaidų. Pareiškėjui raginimo neįvykdžius, prasidėjo priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė pagrįstai areštavo skolininko automobilį, nes, kai turto gali nelikti (turtas gali būti paslėptas), antstolė turi teisę, išsiuntusi raginimą, areštuoti turtą. Tai, kad pareiškėjo automobilis negali dalyvauti eisme, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl priverstinio išieškojimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog automobilis neturi vertės. Pareiškėjas neįrodė, kad antstolė, panaudojusi kito asmens duomenis, areštavo to asmens butą. Patvarkymu išieškoti iš darbo užmokesčio, nurodymu nurašyti pinigines lėšas antstolė nepažeidė CPK 689 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nemotyvavo prašymo skirti antstolei baudą, areštuoti pinigines lėšas. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nepažeidė CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolė priėmė pareiškėjo skundo antrąjį egzempliorių patvirtindama, kad jai priklauso jį perduoti teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nepatikrino, ar pareiškėjui tinkamai pranešta, ar teismo sprendimas įvykdomas, ar pareiškėjas turės piniginių lėšų įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.Antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pragyvenimo lėšas iš nedarbo socialinio draudimo išmokų, kurios neviršijo Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo, nuskaitė paskutinius 22,53 Eur. Antstolei pateikė duomenis apie piniginių lėšų kilmę. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikai. Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė dokumentus peržiūrėjimui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu neįtraukto į procesą P. V. turto nusavinimo civilinėje byloje Nr. 2-1524-657/2015, antstolės vykdomoji byla Nr. 0076/16/01432 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1524-657/2015. Antstolė S. Ž. pažeidžia Antstolių įstatymą, Sprendimų vykdymo instrukcijas, Antstolių profesinės etikos kodeksą, teisingumo ministro tvirtinamus teisės aktus, reglamentuojančius antstolių veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė nei vienos bylos peržiūrėti kasacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ar teisingai įvertino antstolės veiksmus, kuriais ji įteikė raginimą ir, skolininkui nesumokėjus skolos, nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atskirojo skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. spalio 23 d. banko išrašą; Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014; PaySera sąskaitos išrašą 2016 m. liepos 27 d. – 2016 m. spalio 25 d.; Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1524-657/2015; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1063-570/2016; skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-140-2014; Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus 2016 m. spalio 18 d. pažymą; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. raštą; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1322-254/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-801-330/2015. 2017 m. kovo 20 d. papildomai pateikė Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus 2017 m. kovo 16 d. pažymą; 2016 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. kovo 19 d. banko išrašą; 2017 m. vasario 21 d. sąskaitos likutį; 2015 m. sausio 26 d. pranešimą apie BUAB „RVN“ kreditorių komiteto posėdį ir priimtus nutarimus. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis byloje yra, todėl jų priėmimo klausimas nespręstinas. Apelianto pateikti Marijampolės teritorinės darbo biržos Marijampolės skyriaus 2016 m. spalio 18 d. ir 2017 m. kovo 16 d. pažymos apie registraciją darbo biržoje; 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. spalio 23 d. banko išrašas; 2016 m. rugsėjo 20 d. – 2017 m. kovo 19 d. banko išrašas; 2017 m. vasario 21 d. sąskaitos likutis; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. raštas, kuriuo apeliantas informuotas apie gautą jo dokumentų siuntą, iš dalies grindžia atskirojo skundo motyvus, neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl priimtini. Apeliantas pateikė eilę teismų procesinių sprendimų (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį), 2015 m. sausio 26 d. pranešimą apie BUAB „RVN“ kreditorių komiteto posėdį ir priimtus nutarimus. Apeliantas nenurodė šių procesinių dokumentų sąsajų su ginčo klausimo sprendimu, todėl jie nepriimtini.
Dėl antstolės veiksmų
Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju vykdymo procedūros teisėtumo pažeidimų nėra. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netikrino pareiškėjo galimybių įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tokio įpareigojimo teismui nenumato. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Apeliantas privalo vykdyti įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, o jo nevykdant antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus.Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/16/01432 medžiagos matyti, kad 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-16-76-2532 antstolė priėmė vykdyti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą dėl 412,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 2016 m. liepos 4 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20722, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20723. Šie procesiniai dokumentai apeliantui pasirašytinai įteikti 2016 m. liepos 12 d. Taip pat 2016 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-20746 antstolė areštavo apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą – transporto priemonę, surašė turto arešto aktą Nr. S-20742. Šie procesiniai dokumentai apeliantui pasirašytinai įteikti 2016 m. liepos 12 d.Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar skolininkui yra tinkamai pranešta apie vykdomąją bylą. Antstolė 2016 m. liepos 4 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-20722 pasiūlė (ragino) apeliantą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 712,27 Eur skolą ir 41,50 Eur vykdymo išlaidas. Nurodė, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei šį raginimą įvykdys iki nurodyto termino; neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, antstolė pradės priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmus. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju apeliantui pasirašytinai įteiktas 2016 m. liepos 12 d. (vykdomosios bylos 6 lapas). Taigi, apeliantas apie vykdomąją bylą buvo informuotas tinkamai. . Nesutiktina su apeliantu, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pragyvenimo lėšas. Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko turto eilę, t. y. nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tuo atveju, jeigu šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Apeliantas per raginime nustatytą 10 dienų terminą teismo sprendimo neįvykdė, todėl, pasibaigus šiam terminui, antstolė pagrįstai priėmė 2016 m. liepos 26 d. patvarkymą Nr. S-23002 nukreipti vykdomą išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos (CPK 624 straipsnio 1 dalis).Apelianto nauji argumentai, susiję su išieškojimo nukreipimu į apelianto nedarbo socialinio draudimo išmokas, nėra šios apeliacijos dalykas. Apeliantas nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui neskundė 2016 m. liepos 26 d. nurodymo Nr. S-23005 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo procesiniu sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų naujų motyvų nepasisako.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTPLAK) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. eismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus.Apeliantas nemotyvuoja teiginių apie pažeistą jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (ŽTPLAK 6 straipsnio 1 dalis), Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių teiginių niekaip nesusieja su konkrečiais apskųstais antstolės veiksmais. Tokie argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto skundo padavimas Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, taip pat Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas P. V. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais ir kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-311-570/2017 niekaip neįrodo antstolės vykdomų veiksmų neteisėtumo. Minėta, kad antstolės neteisėtų veiksmų nedetalizuoja ir apeliantas (CPK 178 straipsnis). Vienokia ar kitokia teismo išvada kitose bylose, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, jei ji ir būtų nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš apeliacine tvarka vertinamo vykdymo proceso dalyvių, pati savaime nepatvirtina apelianto teisių pažeidimo konkrečioje vykdomojoje byloje (CPK 185 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašė antstolei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas šis skundas – skirti baudą ir uždėti areštą 933,32 Eur piniginėms lėšoms. Pirmosios instancijos nepagrįstai nutarė nepasisakyti dėl prašymo taikyti laikinąją apsaugą tik todėl, kad prašymas nėra paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. laikė jį nepateiktu. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Remiantis CPK 443 straipsniu, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 510 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurios veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tai paneigia apelianto argumentą, jog jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui turėjo pateikti antstolė. Visgi aplinkybė, kad tokio prašymo jis nepateikė minimoje normoje nustatyta tvarka, nėra tolygi prašymo taikyti laikinąją apsaugą nebuvimui. Prašymas taikyti laikinąją apsaugą išdėstytas pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų, kurį, nesutikdama su skundu, 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu ji persiuntė teismui. Skundas teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 2 d. Bendrosios laikinąją apsaugą reglamentuojančios CPK normos įtvirtina galimybę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiek kreipiantis į teismą teisminės gynybos CPK 5 straipsnyje nustatyta tvarka, tiek ir iki bylos iškėlimo (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs skunde dėl antstolės veiksmų išdėstytą prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, privalėjo prašymą išspręsti, nors jis ir nebuvo pateiktas iki bylos iškėlimo. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl apeliacijos stadijoje prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertinimas neturi teisinės prasmės.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjo teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos, o antstolė, nukreipusi išieškojimą į skolininko lėšas, šiam neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirojo skundo ribose apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.