- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-666-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01477-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje Nr. e2-3992-589/2018 byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės L. B. 869,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė sumažino iki 582,40 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei iš atsakovės L. B. ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos naudai priteisė 565,48 Eur skolą už negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Be to, iš atsakovės L. B. valstybės naudai priteisė 14,56 Eur žyminį mokestį ir 3,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Teismas konstatavo, jog atsakovė patyrė 210 Eur bylinėjimosi išlaidų bei darė išvadą, jog iš ieškovės priteistina L. B. naudai 6,11 Eur patirtų išlaidų, kurios apskaičiuotinos nuo atmestos ieškinio reikalavimo sumos (2,91 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.
5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio reikalavimo dydžio nustatymo, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį ir per siaurai aiškino CPK 98 straipsnio nuostatas.
6. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 97,09 proc., tačiau šią išraišką nepagrįstai skaičiavo nuo patikslinto ieškinio 582,40 Eur sumos, nes pradinė ieškinio suma buvo 869,36 Eur. Teigia, jog nors ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai. Tvirtina, jog ieškovė savo reikalavimą sumažino ne todėl, kad ji sumokėjo dalį skolos, o todėl, kad bendrija iš karto teisingai skolos nepaskaičiavo, kas atlikus tinkamai būtų nulėmę mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, teismas turėjo atsižvelgti į šalių procesinį elgesį.
7. Nurodo nesutinkanti su teismo išvada, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro tik 210 Eur, nes ji teismui pateikė įrodymus pagrindžiančius patirtas 510 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog aplinkybė, kad sąskaita (300 Eur) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo apmokėta, neturi jokios įtakos tokios prievolės egzistavimui, t.y. pasibaigus bylai kliento pareiga atsiskaityti su advokatu nepasibaigia. Teigia, jog susidaro ydinga ir šalių procesinio lygiateisiškumo bei bendrajam sąžiningumo principams prieštaraujanti situacija, kai ji dėl sunkios finansinės padėties, neturinti galimybių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos sumokėti už visas jai suteiktas teisines paslaugas, net ir jai iš dalies palankaus sprendimo atveju, neturi galimybės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priešingai nei klientas, kuris būdamas juridiniu asmeniu, turi galimybes ir sumoka už teisines paslaugas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tvirtina, jog tai prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams.
8. Mano, kad teismas neturėjo pagrindų abejoti, jog jai tikrai buvo suteiktos advokato paslaugos pagal išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12, o nurodyta paslaugų kaina reali ir atitinka šių paslaugų kiekį, apimtį (realumo kriterijus). Teigia, kad ji yra įsipareigojusi pagal 2018 m. gegužės 7 d. pasirašytą Teisinių paslaugų sutartį Nr. 10/2018. Teismui buvo pateikta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad atsiskaitymas vyksta pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 10/2018, būtent šioje civilinėje byloje. Atsiskaitymai vyksta etapais, suderinus su ja, po kiekvieno procesinio veiksmo atskirai, išrašyta sąskaita Nr. 12 buvo būtent už paslaugas šioje civilinėje byloje Nr. e2-3992-589/2018. Nurodo, kad ji jokių kitų teisminių ginčų neturi, dėl ko būtų įsipareigojusi papildomai mokėti už kitas teisines paslaugas, o su apeliaciniu skundu pateikiamos mokėjimo kvitų kopijos patvirtina, jog su atstove iš dalies buvo atsiskaityta iki apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tenkino 65,05 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos priteisiant ieškovei iš jos 185,39 Eur (285,00 x 65.05 %), o jai iš ieškovės – 178,25 Eur (510.00 x 34.95 %) išlaidų. Atlikus įskaitymą galutinai ieškovės naudai turėtų būti priteista 7,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, turi būti perskaičiuotas ir žyminio mokesčio dydis bei kitos išlaidos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės L. B. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio nagrinėjimo ir naujų įrodymų
12. Ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bendrija yra suinteresuota bylos baigtimi. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog yra būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, jog nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, yra apeliacinio teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijamas sprendimo pagrįstumas ar teisėtumas dėl šalių ginčo – skundžiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo, be to, ieškovė nenurodė aiškių ir pagrįstų motyvų, kurių pagrindu prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, o šalys papildomai patirtų išlaidų, tenkinti prašymo nėra pagrindo.
13. L. B. su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. pinigų priėmimo kvitus bei 2018 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą ir prašo prijungti juos prie bylos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinus apeliaciniame skunde keliamų klausimų turinį, šie įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės tenkintų reikalavimų ir šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, neįvertino dalies jos pateiktų įrodymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų. Nenustačius absoliučių neskundžiamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, dėl minėtos sprendimo dalies nepasisakoma ir byla nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės L. B. priteisti 869,36 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-3). 2018 m. balandžio 6 d. atsakovė L. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškovės reikalavimais, nes skolos bendrijai padengtos pardavus jos butą iš varžytinių (b.l. 30-31). Po 2018 m. gegužės 9 d. įvykusio parengiamojo posėdžio, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 582,40 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 73-75). L. B. 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 510 Eur ir su prašymu pateikė 2018 m. balandžio 5 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) - 130 Eur sumai už dokumento surašymą, 2018 m. gegužės 8 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)- 80 Eur sumai už atstovavimą teisme bei 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 – 300,00 Eur sumai (b.l. 122-124). Iš 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 12 matyti, jog advokatė S. J. – I. išrašė L. B. sąskaitą 300 Eur sumai pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 10/2018, sąskaitoje nurodant teisinių paslaugų pobūdį: konsultacija po 2018 m. gegužės 9 d. parengiamojo posėdžio – 60 Eur; susipažinimas su ieškovo papildomai pateiktais dokumentais, pasirengimas parengiamajam teismo posėdžiui 2018 m. gegužės 28 d., dokumentų kopijų ruošimas, konsultacija civilinėje byloje Nr. e2-3992-589/2018 – 240 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, darė išvadą, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro tik 210 Eur pagal pateiktus 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 8 d. Pinigų priėmimo kvitus Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o pateiktos 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 12 nevertino.
16. Atsakovė L. B. nurodo, kad teismas nepagrįstai 300 Eur sumos pagal 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 nelaikė jos patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, jog aplinkybę, kad minėta sąskaita nebuvo apmokėta lėmė jos sunki finansinė padėtis dėl ko su advokate už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta dalimis, be to, patikslintas ieškinys ir papildomi buhalteriniai dokumentais teismui buvo pateikti paskutinę darbo dieną prieš numatytą teismo posėdį dėl ko ji negalėjo iš anksto susitikti su advokatu. Teigia, jog aplinkybė, kad sąskaita iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo apmokėta, neturi jokios įtakos tokios prievolės egzistavimui, nes pasibaigus bylai kliento pareiga atsiskaityti su advokatu nepasibaigia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytais argumentais bei konstatuoja, jog teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 98 straipsnis) ir nepagrįstai 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 12 nelaikė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiu dokumentu.
17. CPK 98 straipsnis numato, jog dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio darytina išvada, jog teismas atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais išimtinai laikė tik mokėjimo dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą.
18. Kaip minėta, šiuo atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsakovė advokato suteiktos teisinės pagalbos dydžiui pagrįsti pateikė 2018 m. gegužės 7 d. sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 10/2018, prašymą dėl 510 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2018 m. balandžio 5 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), 130 Eur sumai už dokumento surašymą, 2018 m. gegužės 8 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), 80 Eur sumai už atstovavimą teisme bei 2018 m. gegužės 28 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 – 300,00 Eur sumai, kurioje buvo detalizuotas teisinių paslaugų pobūdis (b.l. 123-124). Esant minėtiems duomenims ieškovė turėjo galimybę su pateiktais dokumentais susipažinti ir pareikšti savo prieštaravimus dėl jų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti nustatyti ne tik teisinių paslaugų suteikimo faktą, bet ir advokato užmokesčio už jas dydį, taip pat įvertinti, ar atsakovė, teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir minėtus dokumentus, veikia sąžiningai. Todėl vien mokėjimo dokumentų nepateikimas negalėjo būti procesine kliūtimi spręsti dalies atsakovės turėtų išlaidų atlyginimo klausimo. Pažymėtina, jog atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų mokėjimų dokumentų kopijos – 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. pinigų priėmimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymas, patvirtina, jog su advokatu iš dalies buvo atsiskaityta iki apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o likusi užmokesčio dalis sumokėta netrukus po apeliacinio skundo pateikimo (b. l. 149, 152). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog L. B., uždelsdama atsiskaityti už dalį atstovo suteiktų teisinės pagalbos paslaugų, būtų nesąžiningai siekusi pasipelnyti ieškovės sąskaita ar, kad taip elgdamasi piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Duomenų, jog apeliantė atstovės būtų atstovaujama ir kitose teismuose, nagrinėjamose bylose nėra.
19. Pažymėtina, jog ir Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis), atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju apeliantė, nesutikdama ir su kitais sprendimo motyvais, nesikreipė dėl papildomo sprendimo priėmimo, o pateikė apeliacinį skundą, kas siekiant proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų įgyvendinimo laikytina tinkamu šalies elgesiu.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 510 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios, atsižvelgus į bylos pobūdį, trukmę bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.19. punktais, nelaikytinos užaukštintomis.
21. Apeliantė L. B. nesutinka su teismo nustatyta patenkintų ieškinio reikalavimų dalimi bei jos pagrindu šalims paskirstytais bylinėjimosi išlaidų dydžiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą darė išvadą, jog yra tenkinama 97,09 proc. ieškovės reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėta išvada neturi pagrindo sutikti.
22. Pažymėtina tai, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
23. Pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau savo reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (pvz.: atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
24. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija atsakovei pareikštą ieškinį sumažino ne dėl L. B. kaltės, be to, ir patikslintą ieškinį teismas tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei su juo susijusią teismų praktiką, įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų sumažinimą nulėmė ne atsakovės elgesys, o pačios ieškovės negalėjimas įrodymais pagrįsti pradinio ieškinio sumos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dydis ir šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti apskaičiuojamas nuo pareikšto pradinio ieškinio sumos – 869,36 Eur. Minėtą išvadą teismas daro įvertinęs, jog atsakovė teikė teismui atsiliepimą į pradinį ieškinį ir dėl to patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas. Dėl paminėto konstatuotina, jog skundžiamu sprendimu yra patenkinta 65,05 proc. ieškovės reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių keistinas.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog ieškinys buvo parengtas netinkamai bei tai, jog patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, darė išvadą esant pagrindui iš atsakovės priteisti 276,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė patyrė 535 Eur išlaidų, todėl įvertinus, jog priimto sprendimo bendrija neskundė bei jos patenkintų reikalavimų dydį (65,05 proc.), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovei priteistina bylinėjimosi suma yra teisinga. Įvertinus, jog ieškovės reikalavimai yra patenkinti 65,05 proc., o atsakovė patyrė 510 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantės naudai iš ieškovės priteistina 34,95 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 178,25 Eur. Atlikus įskaitymą, iš L. B. ieškovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 270,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 98,46 Eur (276,71-178,25 = 98,46 Eur).
26. Ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas 565,48 Eur sumai, iš L. B. valstybės naudai priteista 14,56 Eur žyminio mokesčio suma mažintina iki 12,72 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
27. Byloje nustatyta, kad L. B. už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 148). Tačiau apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, žyminis mokestis nemokamas, nes CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas tik materialinių reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos naudai bei žyminis mokestis valstybei, pakeisti ir ieškovei priteistas 270,60 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 98,46 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 46 ct), o 14,56 Eur žyminį mokestį valstybei - iki 12,72 Eur (dvylika eurų 72 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 47 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.