- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-238-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22873-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė (pirm.)
- Ieškovas
- PG Magnusson Advokatbyrå AB
- Atsakovas
- B GROUP
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) PG Magnusson Advokatbyrå AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo PG Magnusson Advokatbyrå AB ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B GROUP“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas PG Magnusson Advokatbyrå AB kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B GROUP“ priteisti 3994,19 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1017,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi vertino, kad ieškinys negali būti visiškai patenkintas, todėl negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Teismas nustatė ieškovui terminą iki 2022 m. lapkričio 25 d. (imtinai) nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti 46 Eur žyminio mokesčio, pateikti advokato padėjėjos vadovo sutikimą leisti atstovauti šioje byloje, tinkamai patvirtintus ieškinio priedų vertimus.
3. 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas nurodytus trūkumus pašalino.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, konstatavęs, jog priimant ieškinį paaiškėjo, kad negalima įskaityti 44 Eur žyminį mokestį, pakartotinai nustatė ieškovui procesinį terminą iki 2022 m. gruodžio 6 d. (imtinai) nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti t. y. pateikti 44 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą.
5. 2022 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė mokėjimo pavedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Išaiškino ieškovui, kad jis gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, pašalinęs jo trūkumus.
7. Teismas ieškinį grąžino jį pateikusiam asmeniui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina procesinio dokumento trūkumų, šis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
8. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. teisme buvo gautas ieškovo mokėjimo nurodymas. Mokėjimas padarytas iš užsienio komercinio banko, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), mokėjimo data 2022 m. birželio 9 d., mokėjimo suma – 45 Eur. Pažymėjo, kad minėtas mokėjimas atliktas 2022 m. birželio 9 d., tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2022 m. lapkričio 18 d. Pateiktame mokėjimo nurodyme nėra nurodyta mokėjimo paskirtis bei mokėjimo kodas, t. y. nėra aišku, ar minėtu mokėjimu yra sumokėtas žyminis mokestis. Pagal ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymą nėra galimybės įskaityti žyminio mokesčio, kadangi tokio mokėjimo nėra.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2022 m. gruodžio 6 d., ieškinio trūkumų nepašalino, teismas ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš naujo – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1 Žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo bei ieškinio pateikimo teismui datų skirtumas niekaip neapibrėžia ir negali nulemti fakto, jog žyminis mokestis yra neapmokėtas. Teismas klaidingai konstatavo, jog pateiktame mokėjimo nurodyme nėra nurodytos mokėjimo paskirties ir mokėjimo kodo. Ieškovo pateiktame mokėjimo nurodyme yra aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir atsakovės pavadinimas. Tuo tarpu įmokos kodas nurodytas nebuvo, kadangi, kaip ir matosi iš ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo išrašo, atliekant tarptautinį mokėjimą iš užsienio banko, nebuvo techninės galimybės nurodyti įmokos kodo, t. y. aplamai nebuvo tokio laukelio. Atitinkamai, iš ieškovo pateikto mokėjimo nurodymo turinio visumos buvo galima suprasti, jog atliktas mokėjimas, kurio paskirtyje nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismas bei atsakovė, būtent ir yra žyminis mokestis.
10.2 Mokėjimo nurodyme buvo nurodytas tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo kodas, tiek atsakovės pavadinimas, todėl teismas galėjo patikrinti ir teismo žinioje esančias bylas, kuriose dalyvauja atsakovė. Paaiškėjus, jog atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teisme turi tik šią bylą, teismas taip pat galėjo įskaityti žyminį mokestį.
10.3 Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas laikosi pozicijos, jog teismas nutartimi nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Tik formalus žyminio mokesčio apmokėjimo pažeidimas (įmokos kodo nenurodymas), nors ieškovas, atlikdamas mokėjimą iš užsienio banko, net neturėjo techninės galimybės šio kodo nurodyti, pažeidžia ieškovo teisę į gynybą. Ieškovo vertinimu, ši (pamatinė) ieškovo teisė buvo paneigta nepagrįstai bei neteisėtai, todėl egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti nutartį ir išspręsti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą – jį priimti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jam, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo
13. 2023 m. sausio 19 d. ieškovas Vilniaus apygardos teismui pateikė papildomus duomenis: 2023 m. sausio 18 d. VMI sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-19732, kuriuo ieškovo sumokėta 45 Eur suma, gauta 2022 m. birželio 10 d., įskaityta kaip žyminis mokestis. Taip pat pateikti papildomi paaiškinimai, kad ieškovo įmoka yra įskaityta kaip žyminis mokestis.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
15. Įvertinus tai, kad ieškovo pateiktas papildomi duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo, jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes VMI sprendimas priimtas tik 2023 m. sausio 18 d., ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas ir jį atkartojantys paaiškinimai priimtini bei vertintini.
Dėl bylos esmės
16. Byloje keliamas klausimas dėl mokėjimo, kurį inicijuojančiame dokumente nenurodyti visi rekvizitai, vertinimo, sprendžiant, ar ieškinys apmokėtas įstatyme nustatytu žyminiu mokesčiu.
17. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 113, 135 straipsniai). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).
18. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga.
19. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, ieškinys turi būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, prie ieškinio turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad žyminis mokestis sumokėtas.
20. CPK 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 patvirtinta redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.), kad žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 „Dėl Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ nutarė patvirtinti žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles (toliau – Taisyklės).
22. Remiantis Taisyklių 2-9 punktais „II. Žyminio mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas“, žyminį mokestį apskaičiuoja ir sumoka proceso šalis, kuriai tokią pareigą nustato CPK (Taisyklių 2 punktas). Žyminis mokestis asmens pasirinktu apmokėjimo būdu (elektroninė bankininkystė, mokėjimas grynaisiais pinigais ar pavedimu ir kita) mokamas į nurodytą VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 5 punktas). Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas (Taisyklių 6 punktas), kuriame turi būti nurodyta: mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei žyminį mokestį moka juridinis asmuo); kitos šalies (atsakovo, skolininko ar kt.) vardas, pavardė, asmens kodas (arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas, jei kita proceso šalis yra juridinis asmuo); mokėjimo data; įmokos kodas; mokesčio suma; mokėjimo paskirtis (nurodoma, kad mokamas žyminis mokestis, ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas) (Taisyklių 6.1-6.6 punktai). Jei žyminis mokestis mokamas elektroniniu būdu, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neteikiami (Taisyklių 9 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. į bylą pateikė 2022 m. birželio 9 d. užsienio komercinio banko Handelsbanken pavedimą, iš kurio matyti, kad jo turinys neatitinka šios nutarties 22 punkte nurodytų taisyklių. Šiame dokumente pagal Taisyklių 6.4, 6.6 punktus nenurodytas įmokos kodas (5660) ir mokėjimo paskirtis (žyminis mokestis).
24. Žyminis mokestis administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ; 13 straipsnio 10 punktas). Pagal MAĮ 84 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Taigi, jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo kaip turi būti įskaitytos jo sumokėtos ar permokėtos sumos, o taip pat mokesčio skirtumas, tai sumokėtų sumų (mokesčio skirtumo) įskaitymo eiliškumas mokesčiams ir (ar) su jais susijusioms sumoms padengti bei mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus veiksmai atliekant šias procedūras vykdomi Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20d. įsakymu Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 1 – 10) nustatyta tvarka (VMI viršininko 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. VA-162 redakcija). Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojo į VMI surenkamąsias sąskaitas sumokėtos mokesčių ir su jais susijusių sumų įmokos įskaitomos eurais pagal mokesčių mokėtojo mokėjimo nurodyme įrašytą įmokos kodą.
25. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu ieškovo 2022 m. birželio 9 d. atliktas mokėjimas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo mokesčio administratoriaus įskaitytas kaip žyminis mokestis, nes mokėjime nebuvo nurodytas atitinkamas įmokos kodas. Byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovas ėmėsi teisės aktuose numatytų galimybių įskaityti kaip žyminį mokestį įmoką, kuri sumokėta, nenurodant jos paskirties, įmokos kodo (Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (VMI viršininko 2021 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. VA-17 redakcija) 9.3 papunktis).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo sumokėta įmoka negali būti įskaityta kaip žyminio mokesčio suma, pagrįstai skundžiamoje 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad pateiktame mokėjimo nurodyme nėra nurodyta mokėjimo paskirtis bei mokėjimo kodas, todėl nėra aišku, ar minėtu mokėjimu yra sumokėtas žyminis mokestis. Pagal ieškovo pateiktą mokėjimo nurodymą teismui nebuvo galimybės įskaityti žyminio mokesčio, nes tokius veiksmus atlieka mokesčio administratorius, vadovaudamasis mokėtojo prašymu. Teismas neturėjo duomenų, ar ieškovo nurodoma įmoka yra jam negrąžinta, nėra įskaityta kitoms įmokoms/nepriemokoms padengti. Minėta, kad būtent ieškovui tenka pareiga įgyvendinti tinkamą kreipimąsi į teismą, tame tarpe – pateikti dokumentą apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 2 dalis), o ne bet kokią įmoką gavėjui VMI. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis neturėjo techninių galimybių nurodyti įmokos kodą, nes iš pateikto mokėjimo pavedimo formos matyti, jog jame yra grafos „Mokesčio paskirstymas“, „Nuoroda“, „Nuoroda gavėjui“. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ieškinio trūkumų (ne)pašalinimo pasekmes, ir ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
27. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad ieškovas ėmėsi anksčiau aptartų veiksmų jo įmokos įskaitymui žyminio mokesčio šioje byloje mokėjimo paskirčiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į VMI, prašydamas įskaityti turimą permoką, ir VMI priėmė 2023 m. sausio 18 d. sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-19732, kuriuo nusprendė iš ieškovo gautas nenustatytas įplaukas, kurių suma 45 Eur, gauta 2022 m. birželio 10 d., įskaityti kaip žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, efektyvumo principų, ieškovo teisės į teisminė gynybą tinkamą realizavimą, naujai pateikti duomenys, kad ieškinio pateikimo metu ieškovo sumokėta įmoka mokesčių administratoriaus sprendimu yra įskaityta kaip žyminis mokestis, sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.