Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios J. V. prekybinės firmos, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gribžiniai“, ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 striapsnio 1 dalis), tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi J. V. prekybinei firmai iškėlė bankroto bylą (c. b. Nr. eB2-1460-513/2016), nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 14 d. Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gribžiniai“. Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi J. V. prekybinės įmonės savininkė buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, savo turimo turto sąrašą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 1993 m. rugsėjo 8 d. bankrutavusios įmonės savininke registruota atsakovė. Ji nuo 1993 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. kovo 5 d. buvo įmonės direktore, o nuo 2010 m. kovo 5 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo – įmonės likvidatore. Atsakovė teismo įpareigojimo nėra įvykdžiusi. Bendrovė jokio turto neturi. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarta J. V. prekybinei firmai taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 7 451,09 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 1 700 Eur administravimo išlaidų suma, kurią administratorius turėjo teisę naudoti įmonės bankroto procedūroms atlikti, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtinta dar 1 900 Eur administravimo išlaidų sąmata supaprastinto bankroto procedūroms vykdyti. Bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. spalio 3 d. nutartimi J. V. komercinei firmai iškelta bankroto byla.

Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama ĮBĮ 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai: teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas); kreditorius (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius ar/ir administruojančios ES lėšas, Vyriausybės institucijos, Finansų ministerija) pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas); arba kreditorius (įmonės darbuotojas ar jo įpėdinis) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).

Be to, minėta, jog ĮBĮ įtvirtina įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Byloje pateikti duomenys, jog pareiškimą dėl bankroto bylos J. V. prekybinei firmai teismui pateikė Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Tuo tarpu atsakovė J. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė, nors nuo 2010 m. kovo 3 d. priimtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo ir likvidatore paskirta atsakovė. Nesikreipdama į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovė prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jos neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jos vadovautai J. V. prekybinei firmai iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonei ir jos kreditoriams faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 11 051,09 Eur žalos atlyginimui (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 11 dalis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykydmo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 249 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas į valstybės biudžetą.

Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad pateikė antstoliui vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo atsakovei, todėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas nespręstinas (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 striapsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 051,09 Eur (vienuolikos tūkstančių penkiasdešimt vieno Eur 09 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios J. V. prekybinės firmos, įmonės kodas 140755837, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gribžiniai‘, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 249 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių Eur 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Išaiškintina, jog atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.