Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 9 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys, patikslintas 2022 m. gegužės 10 d., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 4677,02 Eur negrąžintą paskolą pagal 2020 m. lapkričio 15 d. sudarytą Paskolos sutartį Nr. 94745742 (toliau – Paskolos sutartis); 516,03 Eur palūkanas pagal Paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., 10,19 Eur vėlavimo palūkanas, 48,17 Eur negautą administracinį mokestį, 828,19 Eur nuostolius, paskaičiuotus nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 293,08 Eur sumos); 338,44 Eur sutarties sudarymo mokestį, 7,01 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 5180 Eur paskolą (4817,40 Eur paskolos suma ir 362,60 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas nevykdė mokėjimų laiku pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką. Ieškovė ne kartą atsižvelgė į atsakovo nurodytas vėlavimo priežastis, tačiau sutarti mokėjimai buvo nepakankami padengti mėnesines įmokas, todėl Paskolos sutartis 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo nutraukta. Nutraukimo dieną atsakovas vėlavo mokėti 122 d. 2022 m. liepos 25 pareiškime ieškovė nurodė, kad paskutinis atsakovo mokėjimas įskaitytas 2022 m. balandžio 19 d., įskaityta suma – 10 Eur. Po ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas atliko dar du mokėjimus: 2022 m. gegužės 11 d., įskaityta suma – 50 Eur, taip pat 2022 m. birželio 13 d., įskaityta suma – 50 Eur. Pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką atsakovo kas mėnesį mokėtina suma turėjo būti 160,48 Eur. Ieškovė 2022 m. liepos 25 pareiškime ieškovė taip pat nurodė, kad nemato galimybės sudaryti taikos sutartį ar išdėstyti skolos grąžinimą dalimis, ieškinį palaiko ir prašo bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skolos priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 94745742, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 5 180 Eur paskola (4 817,40 Eur paskolos suma ir 362,60 Eur sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui, paskolos grąžinimo terminas 2025 m. lapkričio 18 d. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 242,75 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir refinansavo 4937,25 Eur (4817,40 Eur atsakovo paskolos suma +119,85 Eur suteikta vienkartinė nuolaida sutarties sudarymo mokesčiui) atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini).

Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą atlikdamas 60 periodinių įmokų kas mėnesį po 160,48 Eur. Šalių susitarta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 9 628,80 Eur, paskolos palūkanų norma – 27 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 36,54 proc., mėnesinis administravimo mokestis – 0,21 proc., sutarties sudarymo mokestis – 7 proc.

Atsakovas negrąžino Paskolos sutartyje numatytais terminais, nemokėjo Paskolos sutartyje numatytų palūkanų, administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovės teigimu ji ne kartą atsižvelgė į atsakovo nurodytas vėlavimo priežastis, tačiau sutarti mokėjimai buvo nepakankami padengti mėnesines įmokas, todėl Paskolos sutartis 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo nutraukta. Nutraukimo dieną atsakovas vėlavo mokėti 122 d. Paskutinis atsakovo mokėjimas įskaitytas 2022 m. balandžio 19 d., įskaityta suma – 10 Eur. Po ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas atliko dar du mokėjimus: 2022 m. gegužės 11 d., įskaityta suma – 50 Eur, taip pat 2022 m. birželio 13 d., įskaityta suma – 50 Eur.

Iš ieškovės patisklinto ieškinio matyti, kad atsakovas pagal Paskolos sutartį liko skolingas ieškovei 4677,02 Eur negrąžintos paskolos, 516,03 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., 828,19 Eur nuostolių, paskaičiuotų nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., 10,19 Eur vėlavimo palūkanų, 48,17 Eur ieškovės negauto administracinio mokesčio, 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 293,08 Eur sumos), 338,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 7,01 Eur kompensacinių palūkanų.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad prašo ieškinį atmesti arba teismo sprendimą išdėstyti dalimis, tačiau nepateikia jokių motyvų, kodėl ieškinys turėtų būti atmestas, taip pat neginčija, kad kredito ir palūkanų ieškovei nustatytais terminais nemokėjo, nepateikė pretenzijų dėl skolos dydžio paskaičiavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gavo kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei atlikti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus pagal šalių sutartą paskolos grąžinimo grafiką (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2, 1.5, 1.26, 4.7, 5.2, 7.1 punktai ir Specialiosios sąlygos), tačiau visų sutartų mokėjimų neatliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4677,02 Eur negrąžinta paskolos dalis, 338,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 48,17 Eur administravimo mokesčio.

Dėl palūkanų priteisimo

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomis minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, numatytų 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pavyzdžiui, CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme).

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 27 proc. dydžio pelno palūkanų, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, taip pat dėl 36,54 proc. dydžio bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Ši norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai prezumpcijai, kad bendra vartojimo kredito kaina yra nesąžininga, jei bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 75 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina 516,03 Eur palūkanų suma už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d.

Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkte šalys numatė, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo Paskolos sutartimi ir jos priedais nustatytų įmokų, ieškovės reikalavimas dėl 10,19 Eur dydžio vėlavimo palūkanų priteisimo taip pat tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos nurodyto dydžio vėlavimo palūkanos. Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti ir 5 proc. (7,01 Eur) kompensacinių palūkanų, kurios, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, paskaičiuotos už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. (Paskolos sutartis nutraukta 2021 m. rugpjūčio 19 d.).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 828,19 Eur atsiradusius nuostolius (negautas pajamas) nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki 2022 m. gegužės 5 d., taip pat negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. lapkričio 18 d. (neviršijant 2 293,08 Eur sumos), iš viso 3 121,27 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nagrinėjamoje byloje Paskolos sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Ieškovė 828,19 Eur nuostolius paskaičiavo kaip pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 27 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., o 2 293,08 Eur – kaip 27 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio (neviršijant ieškovės nustatytos sumos). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 3 121,27 Eur nuostolių (negautų pajamų) suma.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, jis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (8718,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 200 Eur žyminis mokestis, ieškovė pateikė žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas sudaro 605 Eur, kurios, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į advokato ruoštus procesinius dokumentus, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina viso 805 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skolos išdėstymo

Atsakovas V. K. teismo prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį (gaunamą darbo užmokestį). Ieškovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su tokiu atsakovo prašymu nesutinka, tačiau šio argumento nemotyvavo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004).

Teismo vertinimu, lengvatinio termino įvykdyti prievolę atsakovui suteikimas nepažeis ieškovės interesų, o priverstinis teismo sprendimo nukreipimas vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo dar labiau apsunkintų atsakovo finansinę padėtį. Siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolą pripažįsta, atsakovo prašymas tenkintas ir leistina atsakovui išmokėti priteistą 8718,13 Eur skolą su 805 Eur bylinėjimosi išlaidomis, iš viso 9523,13 Eur, per 48 mėnesių laikotarpį, 47 mėnesius mokant po 198,40 Eur, o 48 mėnesį sumokant 198,33 Eur, taip pat ieškovės paskaičiuotas procesines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4677,02 Eur negrąžintos paskolos, 338,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 48,17 Eur sutarties administravimo mokesčio, 10,19 Eur vėlavimo palūkanų, 7,01 Eur kompensacinių palūkanų, 516,03 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., 828,19 Eur nuostolių, paskaičiuotų nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 6 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 2 293,08 Eur sumos), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 8718,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 805 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 48 mėnesių laikotarpyje, įpareigojant atsakovą V. K. įsiteisėjus teismo sprendimui mokėti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 47 mėnesius mokant po 198,40 Eur, o 48 mėnesį sumokant 198,33 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, taip pat ieškovės paskaičiuotas procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.