- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-22
- Bylos Nr.
- e2-3489-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00067-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- AB ,,Vilniaus degtinė“
- Atsakovas
- UAB ,,MV GROUP Asset Management“, AB ,,Stumbras“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“
- Advokatai
- Kęstutis Dapkevičius, Viktorija Budreckienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo AB ,,Vilniaus degtinė“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Dapkevičiui,
atsakovo UAB ,,MV GROUP Asset Management“ ir trečiojo asmens UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Vilniaus degtinė“ ieškinį atsakovams AB ,,Stumbras“ ir UAB ,,MV GROUP Asset Management“, trečiajam asmeniui UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB ,,Vilniaus degtinė“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovo AB ,,Stumbras“ ir UAB ,,MV GROUP Asset Management“ prekių ženklų Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360, Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706, Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707, Juodos devynerios, reg. Nr. 55709, Karštos devynerios, reg. Nr. 55710 ir Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248 registracijas. Nurodo, kad ieškovas yra vienas didžiausių stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas Lietuvos Respublikoje. Ieškovas trauktinę ,,trejos devynerios“ gaminai bei tiekia į rinką daugiau nei 60 metų, todėl yra suinteresuotas, kad Lietuvos Respublikoje galiotų tik iš tikrųjų naudojamų prekių ženklų, susijusių su ,,trejomis devyneriomis“ registracijos. Tačiau ieškovo duomenimis, atsakovai yra įregistravęs visą eilę su ,,trejomis devyneriomis“ susijusių prekių ženklų, kurių jau ilgą laiką, t. y. daugiau nei penkerius metus, nenaudoja. Tai yra prekių ženklai:
Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360;Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706;Mėlynos devynerios, reg Nr. 55707;Juodos devynerios, reg. Nr. 55709; Karštos devynerios, reg. Nr. 55710; Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymi, kad atsakovas AB ,,Stumbras“ nuo 2005 metų iki 2013 m. lapkričio 15 d. nebuvo gaminęs ir tiekęs į rinką minėtais prekių ženklais pažymėtų prekių. Jokios informacijos apie galimą šių prekių ženklų naudojimą ieškovas nerado nei internete, nei mažmeninės prekybos vietose, taigi akivaizdu, jog atsakovas šių prekių ženklų nenaudoja, neženklina jomis savo prekių, netiekia jų į Lietuvos Respublikos rinką.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ,,Stumbras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl vien šiuo savarankišku pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovas ir atsakovas veikia vienoje prekių rinkoje – alkoholinių gėrimų gamyba ir didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Vadovaujantis 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 III priedo 30 dalimi, kartaus skonio spiritinis gėrimas – ,,trejos devynerios“ yra Lietuvos kilmės saugoma geografinė nuoroda. Terminas ,,trejos devynerios“ žymi prekės rūšį – kartaus skonio spiritinį gėrimą. Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnis numato sąrašą absoliučių prekių registracijos pripažinimo negaliojančiais pagrindų. Pagal šį straipsnį, prekių ženklo pripažinimo negaliojančiais pagrindais galėtų būti atvejai, kai prekių ženklas žymi arba nurodo tik prekių rūšį, geografinę kilmę, prekių pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas arba kai prekių ženklas sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą. Todėl jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo prekių ženklai žymį prekių rūšį – ,,trejos devynerios“ ar tokių prekių charakteristikas, ar geografinę kilmę, tai nurodyti atsakovo prekių ženklai nebūtų įregistruoti. Jei ieškovas mano, kad prekių ženklai buvo nepagrįstai įregistruoti, jis galėjo pareikšti protestus dėl atsakovo prekių ženklų registracijos panaikinimo, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4734-302/2014 nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prejudicinius faktus, kad ieškovas neturi jokių teisių į prekių ženklus, kuriuose naudojamas žymuo ,,devynerios“ ir kad atsakovo žymuo ,,devynerios“ žymi prekių kilmę (gamintoją), t .y atsakovą AB ,,Stumbras“. Teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad galima pagrįstai teigti, jog turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Atsakovas, be prašomų panaikinti prekių ženklų, taip pat yra daugelio kitų prekių ženklų savininkas, kuriuose naudojamas žodinis žymuo ,,devynerios“ ir figūrinis žymuo 999. Žodinis žymuo ,,devynerios“ ir figūrinis žymuo 999 dėl naudojimo intensyvumo yra įgiję gerai atskiriamus kilmės šaltinio požymius. Tai buvo konstatuota ir jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje. 2015 m. spalio 14 d. atsakovo iniciatyva buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurios duomenimis, 41 proc. Lietuvos gyventojų alkoholinį gėrimą pažymėtą žymeniu ,,devynerios“ priskiria atsakovo gaminamoms prekėms ir tik 8,2 proc. gyventojų ieškovui. Apklausos duomenys tik patvirtina, kad ieškovas negali būti laikomas turintis suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl ieškinys turi būti atmestas. Apklausos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovo gaminamos prekės, žymimos žymeniu ,,devynerios“ bei bet kokiu kitu papildomu žymeniu, atlieka ir kitas prekių ženklų funkcijas – identifikavimo bei reklamos. Atsakovas savo veikloje naudoja prekių ženklų skiriamuoju žymeniu ,,devynerios“ pažymėtas prekes. Atsakovas patiria išlaidas reklamuojant šiuo žymeniu pažymėtas prekes. Žymuo ,,devynerios“ dėl naudojimo intensyvumo, reklamos bei pardavimų apimties įgijo skiriamąjį požymį ir atlieka prekių ženklo funkcijas. Žymeniu Ledinės devynerios pažymėtas prekes atsakovas platino nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Taigi atsakovas naudoja prašomus panaikinti žymenis savo veikloje, todėl jie negali būti panaikinti. Atsakovo vykdomi veiksmai rinkoje akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nuolat savo veikloje naudoja prekių ženklus ir jų skiriamąjį požymį turintį žymenį ,,devynerios“ ir/ar ,,999“, todėl galima teigti, kad atsakovo naudojami prekių ženklai ir jų skiriamuosius požymius turintys žymenys ,,devynerios“ ir/ar ,,999“ užima žymią rinkos dalį ir tai patvirtina jų naudojimo faktą. Tuo tarpu ieškovas neturi jokio įregistruoto, neginčijamo ar galiojančio prekės ženklo, kurio skiriamasis požymis būtų ,,devynerios“ ir/ar ,,999“, taigi ieškovas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis prekių ženklo savininko sutikimą. 2014 m. gruodžio 29 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ sudarė Licencinę sutartį dėl prekių ženklų naudojimo. Pagal sutarties sąlygas, trečiajam asmeniui suteikta teisė naudotis atsakovui priklausančiais ženklais – Ledinės devynerios fir., reg. Nr.58360, Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706, Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707, Juodos devynerios, reg. Nr. 55709, Karštos devynerios, reg. Nr. 55710 ir Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248. Be to, atsakovas atlieka įvairius veiksmus ir aktyviai ruošiasi naudoti nurodytus prekių ženklus. Per 2015 m. atsakovas su trečiuoju asmeniu ne kartą tarpusavyje derino atskirus galimus prekių ženklus, taros tiekimo klausimus.
Trečiasis asmuo UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko visus atsakovo atsiliepime į ieškinį dėstomus argumentus.
Atsakovas UAB ,,MV GROUP Asset Management“ atsiliepimu į ieškinį palaiko atsakovo AB ,,Stumbras“ ir trečiojo asmens UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Vilniaus degtinė“ dublike papildomai nurodo, jog UAB ,,MV GROUP PRODUCTION“ ir atsakovas nėra įregistravę Licencinės sutarties įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali panaudoti šios sutarties prie ieškovą bei negali įrodinėti licencinės sutarties sudarymo fakto, remdamiesi neįregistruota sutartimi. Ieškovo suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad panaikinus atsakovo nenaudojamų prekių ženklų registraciją, ieškovas įgis teisę naudoti dalį žymenų, į kuriuos atsakovas turi išskirtines teises, nors jų realiai ilgą laiką nenaudoja pagal paskirtį. Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnis būtent ir skirtas sudaryti ūkio subjektams galimybę panaikinti nenaudojamų prekių ženklų registracijas tam, kad kiti ūkio subjektai galėtų tokius žymenis naudoti savo komercinėje veikloje. Be to, didžioji Lietuvos vartotojų dalis žymenį ,,devynerios“ suvokia kaip ,,trejų devynerių“ sinonimą, todėl ieškovas, reikšdamas ieškinį šioje byloje, kartu gina ir saugomą Lietuvos geografinę nuorodą. Ieškovas ,,trejas devynerias“ gamina daugiau nei 65 metus, todėl ieškovui svarbu, kad nebūtų kenkiama geografinės nuorodos reputacijai. Ieškovas turi aiškų komercinį interesą, taigi ir teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismai nėra priėmę nei vieno sprendimo, kuriuo atsakovui būtų nustatytos išimtinės teisės į žymenis ,,999“ ir/ar ,,devynerios“. Atsakovo pateiktos receptūros, kurios yra akivaizdžiai nepritaikomos realioje gamyboje, nes nėra ekonomiška vieną gėrimą gaminti trijose gamyklose. Taigi atsakovas neįrodė prekių ženklų naudojimo, kuris atitiktų Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Triplike atsakovas AB ,,Stumbras“ ir trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad kitų civilinių ginčų tarp proceso šalių egzistavimas, savaime nepagrindžia ieškovo suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymi, jog atsakovas ir trečiasis asmuo neprivalėjo įregistruoti licencinės sutarties. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų prieštaravimų ar motyvų, kurie galėtų pagrįsti, kad trečiasis asmuo nepradėjo iš tikrųjų naudotis pagal licencinę sutartį suteiktais prekių ženklais. Atsakovo pateikti įrodymai – alkoholinių gėrimų receptūros, taros ženklinimo pavyzdžiai, akivaizdžiai patvirtina, kad trečiasis asmuo pradėjo santykiuose su trečiaisiais asmenimis aktyviai naudoti bei ruošti išleisti į rinką ginčijamais prekių ženklais pažymėtus alkoholinius gėrimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra vieni didžiausių stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų Lietuvos Respublikoje, turintys ilgametę patirtį alkoholinių gėrimų gamybos srityje.
Atsakovas AB ,,Stumbras“, iki pareiškiant ieškinį dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo teisme, buvo prekių ženklų Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360, įregistruotas 2008 m. lapkričio 13 d.; Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706, įregistruotas 2007 m. rugsėjo 14 d.; Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707, įregistruotas 2007 m. rugsėjo 14 d.; Juodos devynerios, reg. Nr. 55709, įregistruotas 2007 m. rugsėjo 14 d.; Karštos devynerios, reg. Nr. 55710, įregistruotas 2007 m. rugsėjo 14 d.; Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248, įregistruotas 2008 m. sausio 3 d. savininkas.
Šiuo metu, kaip matyti iš prekių ženklų registro, visų minėtų prekių ženklų savininkas yra atsakovas UAB ,,MV GROUP Asset Management“. Minėti prekių ženklai yra registruoti 22 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti.
Byloje kilo ginčas dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo.
Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos panaikinimą dėl nenaudojimo, ratio legis yra ta, kad išimtinių teisių pagrindu nebūtų saugomi „miegantys“ prekių ženklai. Ženklas savo funkcijas, iš kurių pagrindinė yra skiriamoji, gali atlikti tik tada, jeigu yra naudojamas. Kai registruotas prekių ženklas nenaudojamas, reiškia, kad realiai apsauga yra suteikta teisinei fikcijai, kuriai pašalinti ir yra numatyta galimybė ženklą panaikinti dėl nenaudojimo. Nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai ženklo registraciją dėl nenaudojimo prašoma panaikinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).
PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma: 1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; 2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais. Pirmiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.
Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl ginčo prekių ženklų registracijų panaikinimo pateikė 2016 sausio 13 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar ginčo prekių ženklai buvo naudojami laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d.
Nei nacionaliniai, nei Bendrijos teisės aktai neapibrėžia prekių ženklo naudojimo sąvokos. Pagrindiniai vertinamieji kriterijai yra nustatyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudencijoje: ženklo naudojimas turi būti tikras ir neapsimestinis, juo neturi būti siekiama vien tik išlaikyti teises, suteiktas prekių ženklo. Be to, naudojimas turi būti neatsiejamas nuo pagrindinės prekių ženklo funkcijos – garantuoti galimybę atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kitų prekių ar paslaugų. Prekių ženklas turi būti naudojamas rinkoje ir būtent toms prekėms ir (arba) paslaugoms, kurioms yra registruotas. Vertinant naudojimo tinkamumą ir pakankamumą turi būti atsižvelgta į visus faktorius bei aplinkybes, leidžiančius nustatyti ar komercinis prekių ženklo naudojimas yra tikras, o ypač – ar tokiu naudojimu yra siekiama išlaikyti ar sukurti rinkos dalį konkrečiame ekonominiame sektoriuje prekių ženklu pažymėtoms prekėms ir (arba) paslaugoms (2003 m. kovo 1 d. sprendimas byloje C-40/01, ,,Minimax“). Nurodytame ETT sprendime nustatyti prekių ženklo naudojimo pakankamumo vertinimo kriterijai papildomai detalizuoti ETT 2004 m. sausio 27 d. sprendime byloje C-259/02 ,,Laboratoire de la mer“, nurodant, kad klausimas, ar naudojimo pakanka šių prekių ar paslaugų rinkos daliai išlaikyti ar įgyti priklauso nuo keleto veiksnių ir kiekvieno konkretaus atvejo vertinimo; veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti, yra šių prekių ir paslaugų savybės, ženklo naudojimo dažnumas ar reguliarumas, ar ženklas naudojamas visoms tapačioms savininko prekėms ar paslaugoms parduoti, ar tik kai kurioms iš jų; jeigu ženklą naudoja vienas klientas, kuris importuoja prekes, kurioms įregistruotas ženklas, to gali pakakti įrodyti, kad ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, jei paaiškėja, kad importo operacija yra tikrai komerciškai pagrįsta ženklo savininkui.
ETT praktikoje taip pat nurodoma, kad neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokią kiekybinę ribą reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iš tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali būti objektyvios de minimis taisyklės, kuria būtų iš anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui „iš tikrųjų“ pripažinti; pagal bendrą taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrą komercinį tikslą, net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iš tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamą rinką (2012 m. vasario 2 d. sprendimas byloje T-387/10 ,,Arantax“; 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-409/07 ,,Acopat“).
Įrodymai, reikalingi naudojimui įrodyti, turi apimti požymius, susijusius su prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu; šie naudojimo įrodymo reikalavimai yra kumuliatyvūs (ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimas byloje T-92/09 ,,STRATEGI“). Tačiau naudojimo vietos, laiko, apimties ir pobūdžio nurodymo ir įrodymo pakankamumą reikia vertinti atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumą; atskiras kiekvieno iš įvairių reikšmingų veiksnių vertinimas nėra tinkamas (ETT 2011 m. vasario 17 d. sprendimas byloje T-324/09 ,,Friboi“). ETT praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo naudojimo pakankamumo, nesiekiama įvertinti įmonės komercinės sėkmės ar patikrinti jos ekonominės strategijos, taip pat nesiekiama apriboti prekių ženklo apsaugos, suteikiant ją tik naudojant prekių ženklą plačiu komerciniu mastu (ETT 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje T-203/02 ,,VITAFRUIT“).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į atitinkamą ETT ir VDRT praktiką, taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant šios kategorijos ginčus, naudojimas turi būti suprantamas kaip „naudojimas iš tikrųjų“ (angl. genuine use). Prekių ženklas yra naudojamas iš tikrųjų, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį – užtikrinti prekių ir paslaugų, kurioms jis yra užregistruotas, kilmės tapatybę šių prekių realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslais, neatsižvelgiant į simbolinį prekių ženklo naudojimą, siekiant išsaugoti jo suteikiamas teises (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010). „Naudojimas iš tikrųjų“ turi atitikti esminę prekių ženklo funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų kilmės tapatumą pirkėjui ar galutiniam naudotojui, leidžiant jam be suklaidinimo galimybės atskirti produktą ar paslaugą nuo kitų kitos kilmės produktų ar paslaugų. Vertinant, ar ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes; visų pirma ar tokį naudojimą reikia vertinti kaip tokį, kuriuo atitinkamame ekonomikos sektoriuje užsitikrinama išlaikyti ar įgyti šiuo ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį (Žr. pvz.: ETT 2003 m. kovo 11 d. sprendimą byloje C-40/01). Siekiant įrodyti prekių ženklo naudojimą turi būti pateikiami įrodymai apie prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms vietą, laiką, apimtį ir pobūdį (Žr. pvz.: ETT 2010 m. spalio 5 d. sprendimą byloje T-92/09).
Pagal PŽĮ 43 straipsnio 3 dalies 1 punktą ženklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Šios nuostatos tikslas – leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi, griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Žr. pvz.: ETT 2006 m. vasario 23 d. sprendimą byloje T-194/03).
Be to, prekių ženklai turi būti naudojami teritorijoje, kur yra saugomi (nacionaliniai ženklai – valstybės narės teritorijoje, tarptautinės registracijos atveju – atitinkamų šalių teritorijoje).
Atsakovai, atsikirsdami į pareikštus reikalavimus, nurodo, kad ieškovas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl vien šiuo savarankišku pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas.
Teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, visų pirma, Prekių ženklų įstatymas neapibrėžia asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo, rato, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nustatant, ar ieškovas turi suinteresuotumą bylos baigti, turėtų būti remiamasi bendrosiomis taisyklėmis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo pasižymi specifika, o būtent, tokio pobūdžio reikalavimus, teismo vertinimu, turi teisę reikšti bet koks ūkio subjektas, užsiimantis komercine ūkine veikla, ir norintis savo veikloje naudoti prekių ženklus, kurie užregistruoti kito subjekto vardu, tačiau faktiškai nėra naudojami prekėms žymėti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į prekių ženklų teisinio reguliavimo ypatumus, Prekių ženklų įstatyme įtvirtintus tikslus bei pačių prekės ženklų saugojimo esmę, kuomet, tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje yra akcentuojama, jog išimtinių teisių pagrindu negali būti saugomi „miegantys“ prekių ženklai, kad apsauga negali būti suteikiama teisinei fikcijai, kad prekių ženklai liktų laisvi ir prieinami naudoti visiems pageidaujantiems tai daryti, taigi ieškovas, turi įrodyti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Antra, ieškovas ir atsakovas daugelį metų veikia vienoje prekių rinkoje, t. y. užsiima alkoholinių gėrimų gamyba ir didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, gamina panašias prekes, taigi yra konkurentai konkrečioje prekių rinkoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas AB ,,Vilniaus degtinė“ yra tinkama šalis nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl ginčo esmės.
Minėta, jog ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovai, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis bei aukščiau nurodyta teismų praktiką, neįrodė, kad paskutinius penkerius metus faktiškai naudojo ginčijamus prekių ženklus, todėl teismas ieškinį tenkina ir nutaria pripažinti prekių ženklų Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360, Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706, Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707, Juodos devynerios, reg. Nr. 55709, Karštos devynerios, reg. Nr. 55710 ir Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248 registracijas negaliojančiomis dėl nenaudojimo.
Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad prekių ženklas Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360 buvo įregistruotas 2008 m. lapkričio 13 d. Atsakovai teismui pateikė įrodymus, kad šiuo žymeniu pažymėtos prekės buvo prekyboje nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio. Kaip jau buvo minėta, ginčo atveju aktualus yra laikotarpis nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d., taigi šio ženklo naudojimo paskutinius penkerius metus atsakovai neįrodė. Analogiškai ir dėl kitų ginčijamų prekių ženklų, nors Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706 buvo įregistruotos 2007 m. rugsėjo 14 d., Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707 buvo įregistruotos 2007 m. rugsėjo 14 d., Juodos devynerios, reg. Nr. 55709 buvo įregistruotos 2007 m. rugsėjo 14 d., Karštos devynerios, reg. Nr. 55710 buvo įregistruotos 2007 m. rugsėjo 14 d., o Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248 buvo įregistruotos 2008 m. sausio 3 d., tačiau atsakovai neįrodė, kad būtų faktiškai naudoję šiuos prekių ženklus konkrečioms prekėms žymėti. Teismas daro išvadą, jog atsakovų pateiktos receptūros, parengiamieji veiksmai, susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovai per penkerius metus iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, būtų realiai ėmę naudoti ginčijamus prekių ženklus ar atlikę realius paruošiamuosius veiksmus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai ketina naudoti ginčo ženklus prekėms žymėti. Juolab, kad, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, išskyrus prekių ženklą Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360, kuris buvo įregistruotas 2008 m. lapkričio 13 d., ginčijamų prekių ženklų registracijos galioja tik iki 2016 m. spalio 30 d. Taigi, teismas daro išvadą, jog prekių ženklų nenaudojimas nuo 2007 metų būtent ir atitinka Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo pagrindą. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų ir apie tai, kad naudoti ginčijamus prekių ženklus jiems sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktos licencinės sutartys taip pat neįrodo prekių ženklų naudojimo fakto, juolab, kad šios sutartys nebuvo registruotos įstatymų nustatyta tvarka, taigi jas teismas vertina tik kaip gynybinę atsakovų poziciją.
Įrodinėdami ginčijamų prekių ženklų naudojimo faktą atsakovai taip pat nurodo, kad Prekių ženklų įstatymo 3 dalis numato, jog ženklo naudojimu taip pat laikomas ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre. Atsakovai tvirtina, jog atsakovas AB ,,Stumbras“ yra daugelio prekių ženklų, kuriuose naudojamas žodinis žymuo ,,devynerios“ ir figūrinis žymuo 999, savininkas. Žodinis žymuo ,,devynerios“ ir figūrinis žymuo 999 dėl naudojimo intensyvumo yra įgiję gerai atskiriamus kilmės šaltinio požymius. Atsakovo AB ,,Stumbras“ gaminamos prekės, žymimos žymeniu ,,devynerios“ bei bet kokiu kitu papildomu žymeniu, atlieka ir kitas prekių ženklų funkcijas – identifikavimo bei reklamos, atsakovas patiria išlaidas reklamuojant šiuo žymeniu pažymėtas prekes. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti pripažįstama aplinkybe, pagrindžiančia ginčijamų prekių ženklų naudojimą. Akivaizdu, jog tiek atsakovo AB ,,Stumbras“ žymuo ,,devynerios“, tiek ieškovo žymuo ,,trejos devynerios“ yra nuoroda į geografinę kilmę, kadangi vadovaujantis 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 III priedo 30 dalimi, kartaus skonio spiritinis gėrimas – ,,trejos devynerios“ yra Lietuvos kilmės saugoma geografinė nuoroda. Terminai ,,trejos devynerios“ ir ,,devynerios“, atsižvelgiant į jų naudojimą tiek prekėms ieškovo, tiek atsakovo AB ,,Stumbras“ gaminamoms prekėms žymėti, žymi tik prekės rūšį – kartaus skonio spiritinį gėrimą. Taigi, teismas šiuos atsakovo argumentus taip pat atmeta ir konstatuoja, jog atsakovai neįrodė, kad nėra Prekių ženklų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nenaudojimo pagrindų ar kitų aplinkybių, kuriomis remiantis teismas turėtų išsaugoti atsakovui nuosavybės teisę į ,,miegančius“ prekės ženklus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovas nurodo, jog patyrė 1 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, tačiau šiuo metu atsakovas AB ,,Stumbras“ minėtus prekių ženklus yra perleidęs atsakovui UAB ,,MV GROUP Asset Management“, taigi nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidas ieškovui privalo atlyginti atsakovas UAB ,,MV GROUP Asset Management“.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad 1 300 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovo UAB ,,MV GROUP Asset Management“ ieškovo naudai priteisia 1 300 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo AB ,,Vilniaus degtinė“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti prekių ženklų Ledinės devynerios 999 fig., reg. Nr. 58360, Ledinės devynerios, reg. Nr. 55706, Mėlynos devynerios, reg. Nr. 55707, Juodos devynerios, reg. Nr. 55709, Karštos devynerios, reg. Nr. 55710 ir Auksinės devynerios, reg. Nr. 56248 registracijas negaliojančiomis dėl nenaudojimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.