Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rengdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) vadovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir tuo galimai pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje, pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors įstatymų leidėjas ir nekelia griežtų reikalavimų tokio pareiškimo turiniui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškimu kreipėsi valstybinė institucija, turinti viešojo administravimo įgalinimus, jos pateikiamų procesinių dokumentų turiniui bei priedams yra keliami didesni reikalavimai. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

VMI prie FM pareiškimas A. R. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo remiantis teismas priima nutartį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu ir vienas iš dokumentų, kuris nustato administracinio teisės pažeidimo teisenos ribas, todėl tokio pareiškimo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista. Pažymėtina ir tai, jog teismas savo iniciatyva negali inkriminuoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sunkesnį administracinį pažeidimą nei nurodė pareigūnas, surašęs pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, ar kitaip sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tokius pačius veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei iš pateiktos medžiagos matyti, jog A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3338-119/2015 buvo nubaustas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1448 Eur dydžio bauda. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 15 d. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad paskirta bauda buvo sumokėta 2015 m. balandžio 29 d. ATPK 36 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymas pasibaigė jam sumokėjus baudą, t. y. 2015 m. balandžio 29 d., taigi dar vienerius metus po šios nuobaudos įvykdymo (t. y. po 2015 m. balandžio 29 d.) A. R. laikytinas baustu. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog A. R. kaltinamas dėl kreditorių teisių pažeidimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., t. y. ir tuo laikotarpiu, kai A. R. buvo laikomas baustu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. R. galimai padarė ne ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, o 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kuris laikytinas sunkesniu. Teismas neturi teisinio pagrindo savarankiškai savo iniciatyva pasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį neatlikus tyrimo dėl galimo pažeidimo požymių pagal griežtesnę nuobaudą numatančią teisės normą ir nesant šiuo klausimu Institucijos reikalavimo.

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su medžiaga grąžintinas jį pateikusiai institucijai minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. R. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.