Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei N. L. tei

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui, išnagrinėjusi A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 18685,77eurų mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. bendrovės skola biudžetui sudaro 14531,39 eurų, iš jų: 10929,08 eurų PVM ir 381,84 eurų mokesčio delspinigių, 3120,95 eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 99,52 eurų šio mokesčio delspinigių. Patikrinus pateiktus bendrovės kasos dokumentus, buvo nustatyta, kad nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 iš kasos buvo išmokėta 2606,58 eurų darbo užmokesčiui, taip pat iš kasos dokumentų buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 32437,44 eurų. Patikrinus bendrovės vadovo avansinę apyskaitą Nr. 4432-02 už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014-m. rugsėjo 30 d. buvo nustatyta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, perka prekes, moka už suteiktas paslaugas. Didžiausi atsiskaitymai per laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 vyko su kreditoriumi UAB „B. D.“ 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikta 14 mokėjimų, rugsėjo mėn. 19 mokėjimų, iš viso šiam tiekėjui buvo sumokėta: 11648,95 eurų, kreditoriui (duomenys neskelbtini) a“ rugpjūčio mėn. buvo atlikti 3 mokėjimai ir 7 mokėjimai rugsėjo mėn., iš viso (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8398,98 eurų.

Šiais savo veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo) nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

A. R. į teismo posėdį neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo šaukimu buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus nurodytu laiku, neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Teismo posėdyje VMI atstovė N. L. pareiškimą palaikė, prašė A. R. pripažinti kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam minėto straipsnio sankcijoj ribose numatytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo; mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu; mokestinės nepriemokos balansų; operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-14675; A. R. paaiškinimu; kasos knygos rugpjūčio- rugsėjo mėnesių išrašu; avanso apyskaitos rugpjūčio- rugsėjo mėn. Nr. 4432-02 nuorašu; VMI prie FM viršininko 2014 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-96 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašu.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. bendrovės skola biudžetui sudaro 14531,39 eurų, iš jų: 10929,08 eurų PVM ir 381,84 eurų mokesčio delspinigių, 3120,95 eurų gyventojų pajamų mokesčio ir 99,52 eurų šio mokesčio delspinigių. Patikrinus pateiktus bendrovės kasos dokumentus, buvo nustatyta, kad nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 iš kasos buvo išmokėta 2606,58 eurų darbo užmokesčiui, taip pat iš kasos dokumentų buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 32437,44 eurų. Patikrinus bendrovės vadovo avansinę apyskaitą Nr. 4432-02 už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014-m. rugsėjo 30 d. buvo nustatyta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus panaudojo atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, perka prekes, moka už suteiktas paslaugas. Didžiausi atsiskaitymai per laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30 vyko su kreditoriumi UAB „B. D.“ 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikta 14 mokėjimų, rugsėjo mėn. 19 mokėjimų, iš viso šiam tiekėjui buvo sumokėta: 11648,95 eurų, kreditoriui (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėn. buvo atlikti 3 mokėjimai ir 7 mokėjimai rugsėjo mėn., iš viso (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8398,98 eurų.

Bendrovės vadovas, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdomus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus bei esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Teismas, spręsdamas A. R. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama A. R. asmenybę: nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, yra dirbantis. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1 448 Eur) dydžio baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Išaiškinti A. R., nesant galimybės sumokėti baudą, jis turi teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 40 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.