- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- Ik-3410-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01591-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. pateiktame skunde, kurį patikslino 2011-08-01, prašo teismo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2011-06-30 sprendimą Nr. S-157(7-107/2011); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2011-04-07 sprendimą Nr. 68-45; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2011-02-02 sprendimą Nr. (04)-K3-28; 4) atleisti nuo 5639.24 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, 250 616.66 Lt gyventojų pajamų mokesčių delspinigių, 9123.30 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ar šių mokesčių delspinigių dalies. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) 2009-04-22 sprendimu Nr. 68-108 patvirtino teritorinio mokesčių papildomai priskaičiuotus mokesčius: 6050 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM); 3900 Lt FAPM delspinigių; 1815 Lt FAPM baudą; 11 544 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); 5764 Lt PVM delspinigių; 3463 Lt PVM baudą; 404 937 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM); 132 780 Lt GPM delspinigių; 121 481 Lt GPM baudą; 3408 Lt VSD įmokos bazinei pensijai; 2850 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai; 1704 Lt VSD įmokos bazinei pensijai baudą; 1425 Lt VSD įmokos papildomai pensijos daliai baudą. Mokestinių ginčių komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2009-07-10 sprendimu Nr. S-193(7-152/2009) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą. Dėl sprendimų buvo padavęs skundą teismui, tačiau teismas 2009-12-11 sprendimu skundo netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-13 nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-11 sprendimą nepakeistą. Per mokestinio ginčo laikotarpį delspinigių suma ženkliai išaugo ir šiuo metu delspinigių sumos sudaro: 5639.24 Lt FAPM delspinigių; 250 616.66 Lt GPM delspinigių; 9123.30 Lt PVM delspinigių. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) suteikia teisę mokesčių mokėtojui teikti prašymą dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių. Konkretūs atleidimo pagrindai ir tvarka yra numatyti MAĮ 100 str., 141 str. bei VMI prie LR FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintose Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal MAĮ 100 str. 1 d. ir Taisyklių 7 p. mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, nuo paskirtų baudų. Todėl kreipėsi į teritorinį mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių. Kauno AVMI 2011-02-02 sprendimu Nr. (04)-K3-28 neatleido nuo priskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų. VMI prie LR FM 2011-04-07 sprendimu Nr. 68-45 patvirtino Kauno AVMI sprendimą, o MGK prie LRV 2011-06-30 sprendimu Nr. S-157(7-107/2011) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą. Pareiškėjas skunduose mokesčių administratoriams nurodė, kad nekilnojamojo turto sandoriai buvo atlikti laikotarpyje nuo 2003 - 2006 m. Atlikdamas šiuos nekilnojamo turto sandorius, nemanė, kad jie sukelia jam kokias nors mokestines prievoles. Tai patvirtina ir tas faktas, jog galimai nepagrįstai apskaičiuotus mokesčius skundė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, mokestinę prievolę (GPM, PVM, FAPM) sumokėjo geranoriškai, nelaukdamas pakartotinių raginimų. Tačiau dėl to, jog nekilnojamojo turto sandoriai, nuo kurių buvo papildomai priskaičiuoti mokesčiai, įvyko prieš keletą metų, daugiau nei metus truko mokestinis ginčas, kurio metu jis sąžiningai įgyvendino jam įstatymais garantuotą teisę į teisminę gynybą, nuo papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų skaičiuotina delspinigių suma išaugo iki kelių šimtų tūkstančių litų. Prašymus mokesčių administratoriams atleisti nuo baudų ir delspinigių ir skundus grindė kaltės nebuvimu, žalos biudžetui nepadarymu, teisingumo ir protingumo principais, pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Skunde nurodė, jog delspinigiai savo esme gali būti susiskirstyti pagal jų skaičiavimo laikotarpius - delspinigius, apskaičiuotus iki pažeidimo nustatymo dienos, galima laikyti kompensacija valstybei už patirtą žalą (laiku negautas lėšas), tuo tarpu delspinigiai, kurie skaičiuojami mokestinio ginčo metu, atlieka procesinių palūkanų funkciją. Mokestinį ginčą pradėjo sąžiningai tikėdamas, kad yra teisus, todėl neprotinga ir neteisinga reikalauti iš jo sumokėti už tai, jog pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, t. y. nemano, kad yra kaltas dėl to, kad pradėjo mokestinio ginčo procedūrą siekdamas apginti savo teises. Nekilnojamojo turto sandėriai, nuo kurių buvo papildomai priskaičiuoti mokesčiai, įvyko prieš keletą metų, daugiau nei 2 metus truko mokestinis ginčas (tokios mokestinio ginčo trukmės objektyviai negalėjo numatyti ar įtakoti operatyvesnį teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą), kurio metu jis tik įgyvendino įstatymais garantuotą teisę į teisminę gynybą, nuo papildomai priskaičiuotų mokesčių sumų skaičiuotina delspinigių suma išaugo net iki kelių šimtų tūkstančių litų. Kadangi mokesčiai nuo atliktų nekilnojamojo turto sandorių nebuvo sumokėti ne dėl jo piktybiško vengimo mokestinės prievolės, didžioji dalis delspinigių susidarė mokestinio ginčo metu sąžiningai naudojantis teisminės gynybos teise, mano, kad jo kaltės dėl to nebuvimas ir yra pagrindas atleisti jį nuo delspinigių ir baudų pagal MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. Sprendimo argumentas, jog papildomai priskaičiuotus mokesčius galėjo sumokėti prieš inicijuodamas mokestinio ginčo procedūrą ir taip būtų išvengęs delspinigių, visiškai nesuprantamas sprendžiant kaltės nebuvimo klausimą. Mokestinio ginčo iniciavimas kaip tik pagrindžia jo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Įstatymų leidėjas įtvirtindamas delspinigius ir baudas kartu suteikė teisę atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų ar jų dalies. Sistemiškai aiškinant mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, daro išvadą, jog, tais atvejais, kai delspinigiai išauga dėl ilgos mokestinio ginčo trukmės, turėtų būti priimamas sprendimas atleisti nuo mokestinio ginčo metu priskaičiuotų delspinigių, toks atleidimas atitiktų ir bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir kt. principus. Nesutinka su MGK prie LRV sprendimo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju jo kaltės nebuvimo nenustatyta, taip pat, kad neapskaičiavo ir nesumokėjo priklausančių mokėti mokesčių, pradėdamas mokestinį ginčą žinojo ar galėjo žinoti, kad, vadovaujantis MAĮ 98 str. 3 d. nuostatomis, delspinigiai, netenkinus mokesčių mokėtojo skundo, skaičiuojami už visą mokestinio ginčo laikotarpį, todėl jo lūkesčiai, kad mokestinį ginčą laimės, įtakos atleidimui nuo delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. neturi. MAĮ nėra pateikta kaltės sąvoka. Bendrąja prasme - kaltė tai asmens sąmonės ir valios ryšys su daroma veika. Taigi kaltė yra subjektyvus kriterijus. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl kaltės (ne)buvimo būtina įvertinti aplinkybių, susijusių su mokesčio pažeidimu, visumą. Atlikdamas nekilnojamo turto sandorius, jis nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo sudarydamas fiktyvius sandorius, mažindamas pardavimo kainas ar atlikdamas kitus veiksmus, dėl ko būtų nuslėpta tikroji sandorio vertė. Mokesčių administratoriui apskaičiuojant papildomai mokėtinus mokesčius nereikėjo taikyti MAĮ 69 str. įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje spręsdamas mokesčių mokėtojo kaltės klausimą yra pažymėjęs, jog nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio su jų tėvais ir dukra sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs, jais buvo siekiama gauti mokestinės naudos, <...> matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėja nėra kalta dėl mokestinės prievolės neįvykdymo. Pareiškėja <...> siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo, sąmoningai sudarė fiktyvius sandorius su šeimos nariais (2011-04-07 nutartis adm. byloje Nr. A-575-753-11). Pažymėjo, kad VMI prie LR FM kaip vieną iš jo kaltę įrodančių argumentų nurodė tą aplinkybę, kad jis galėjo sumokėti sprendime dėl patikrinimo akto nurodytą mokesčių sumą ir tik po tokios sumos sumokėjimo pasinaudoti teise apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą. Su tokia pozicija taip pat nesutinka. Priešingai, toks išankstinis mokesčių sumokėjimas tik patvirtintų tą aplinkybę, kad dėl mokesčio pažeidimo yra kaltas. Tokią išvadą pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakyta pozicija 2011-03-21 nutartyje adm. byloje Nr. A-556-319-11, kurioje teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė mokesčių administratoriaus sprendimų dėl papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, o tai leidžia teigti apie savo veiklos trūkumų pripažinimą, kas, šiuo atveju, patektų į kaltės sąvoką. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką kaltės sąvokos aiškinime bei į tokias objektyvias aplinkybes kaip nesiekimas mokestinės naudos, fiktyvių sandorių nesudarymas, sąžiningo naudojimosi teise į teisminę gynybą, daro išvadą, kad nėra kaltas dėl laiku nesumokėtų mokesčių. Mokesčius sumokėjo, todėl dėl laiku nesumokėtų mokesčių reali žala biudžetui nebuvo padaryta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių, visada privalu atsižvelgti į delspinigių - mokestinės prievolės užtikrinimo būdo - tikslus. Nenustačius dėl mokesčių mokėtojo neteisėtos veiklos atsiradusios realios žalos biudžetui, nėra jokios prasmės taikyti mokesčių mokėtojo atžvilgiu delspinigius. Pareiškėjas mokesčių nebuvo sumokėjęs dėl subjektyvaus įsitikinimo dėl prievolės juos mokėti nebuvimo, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus papildomai priskaičiuotus mokesčius pagrįstais, mokestinę prievolę įvykdė, tuo pašalino padarytą mokesčių pažeidimą. Dėl šių vėliau sumokėtų mokesčių reali žala biudžetui nebuvo padaryta (mokėtini mokesčiai sumokėti), todėl yra pagrindas atleisti jį nuo baudų ir delspinigių. Taip pat skunde mokesčių administratoriams nurodė, kad atleidimas atitiktų ir MAĮ 6 str. reglamentuotus apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus, inter alia teisingumo, protingumo ir teisėtumo principus. Ypatingai aktualūs šie bendrieji principai pasikeitusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kontekste, kai nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo veikla nebelaikoma individualia veikla. Sprendime inspekcija nurodė, jog naujai priimtas aktas taikomas tik tiems įvykiams, kurie įvyko jam įsigaliojus, todėl GPMĮ pakeitimai neturi įtakos sprendžiant atleidimo nuo baudų ir delspinigių klausimą. Su tokia išvada nesutinka. Įstatymų leidėjas negali numatyti visų gyvenimo atvejų ir kiekvienam iš jų numatyti konkretų teisinį reglamentavimą. Įstatymų leidėjas suteikė teisę atleisti nuo baudų ir delspinigių, MAĮ įtvirtino bendruosius principus (teisingumo, protingumo, teisėtumo, kt.) kaip privalomus, todėl būtų neteisinga ir neprotinga sprendžiant atleidimo nuo delspinigių ir baudų klausimą ignoruoti pasikeitusia įstatymine baze, kuri laikytina kaip atsakomybę švelninanti. Mokesčių teisėje priskiriamai viešajai teisei atsakomybę švelninančios teisės normos turėtų būti taikomos atgal, šiuo atveju į jas turėjo būti atsižvelgta sprendžiant atleidimo nuo delspinigių ir baudų klausimą. Dėl delspinigių mokėjimo trukmės nurodo, kad jam neteisingai apskaičiuota delspinigių trukmė. MAĮ 98 str. numato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Delspinigiai yra paskaičiuoti nuo 2005-05-02 iki 2008-12-10 nepagrįstai, todėl mano, kad teismas turi atsižvelgti ir į šią teisės normą sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą (b. l. 1-6, 19-24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Patikslino savo reikalavimą ir prašė ginčijamus sprendimus panaikinti dalyje dėl delspinigių ir atleisti jį nuo delspinigių sumokėjimo. Papildomai paaiškino, kad priskaičiuotus mokesčius sumokėjo, todėl žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Paskirtas baudas sutinka sumokėti ir sprendimų šioje dalyje neginčija, mano, kad tai būtų pakankama kompensacija valstybei.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie LR FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo MGK prie LRV sprendimo teisėtumui, todėl yra vertinami tik kaip gynybinė pozicija, susidedanti iš nieko nenustatančių, neįrodančių ir/ar nepaneigiančių formuluočių visumos, t. y. nesudaro pagrindo naikinti MGK prie LRV sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisingas. Pareiškėjas pateikė Kauno AVMI 2011-01-26 prašymą atleisti jį nuo 5639.24 Lt FAPM delspinigių, 250 616.66 Lt GPM delspinigių, 9123.30 Lt PVM delspinigių ar minėtų mokesčių delspinigių dalies, 1815 FAPM baudos, 121 481 Lt GPM baudos, 3463 Lt PVM baudos. Kauno AVMI 2011-02-02 priėmė sprendimą Nr. (04)-K3-28, kuriuo nusprendė pareiškėjo neatleisti nuo FAPM, GPM ir PVM delspinigių ir baudų. VMI prie LR FM 2011-04-07 sprendimu Nr. 68-45 patvirtino Kauno AVMI 2011-02-02 sprendimą Nr. (04)-K3-28. MGK prie LRV 2011-06-30 sprendimu patvirtino atsakovės sprendimą. Atleidimo nuo baudos klausimą reglamentuoja MAĮ 141 str. bei VMI prie LR FM 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (2006-02-28 įsakymo Nr. VA-20 redakcija, 2007-10-16 įsakymo Nr. VA-67 redakcija) patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 p. įtvirtinti atleidimo nuo baudų pagrindai. Atleidimo nuo delspinigių klausimą reglamentuoja MAĮ 100 str. bei Taisyklių 7 p. Kaip nurodyta skundžiamame Kauno AVMI 2011-02-02 sprendime, pareiškėjui 3900 Lt FAPM delspinigių, 132 780 Lt GPM delspinigių, 5764 Lt PVM delspinigių apskaičiuota 2008-12-10 patikrinimo akte Nr. GA11-40, kuris patvirtintas 2009-02-13 Kauno AVMI sprendimu Nr. (04)-K3-41. Minėtu sprendimu paskirta ir 1815 FAPM bauda, 121 481 Lt GPM bauda bei 3463 Lt PVM bauda. Kauno AVMI 2009-02-13 sprendimas Nr. (04)-K3-41 patvirtintas VMI prie FM 2009-04-22 sprendimu Nr. 68-108, MGK prie LRV 2009-07-10 sprendimu Nr. S-193(7-l 52/2009), Vilniaus apygardos administracinis teismo 2009-12-11 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Pareiškėjas prašymuose Kauno AVMI, VMI prie LR FM, MGK prie LRV ir teismui prašo atleisti jį nuo 5639.24 Lt FAPM delspinigių, 250 616.66 Lt GPM delspinigių, 9123.30 Lt PVM delspinigių apskaičiuotų 2011-01-03 datai. MAĮ 98 str. 2 d. nustato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 str. 1 d. nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Mokestinis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutartimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas. Taigi, vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis, delspinigiai pagrįstai apskaičiuoti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo laikotarpiu. Pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai prieš pateikdamas skundą centriniam mokesčių administratoriui, t. y. prieš inicijuodamas mokestinio ginčo procedūrą, galėjo sumokėti patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotus mokesčius ir tokiu būdu išvengti papildomų delspinigių mokėjimo pralaimėjus mokestinį ginčą. Dėl GPM įstatymo nuostatų, įsigaliojusių po tikrinamojo laikotarpio nurodo, kad teisės teorijoje galioja bendra taisyklė - teisės aktas atgal negalioja. Tokiu būdu taikomos teisės aktų nuostatos, kurios galioja konkrečių veiksmų atlikimo metu, išskyrus pačiuose norminiuose aktuose numatytą teisės akto galiojimą atgal, taip pat paprastai atgal galioja mokesčių teisės normos, kurios švelnina atsakomybę (t. y. mažina baudas ar delspinigius). Įvertinus šias norminių aktų galiojimo laike taisykles, daro išvadą, kad atitinkamam teisiniam veiksmui, faktui, įvykiui taikomas tas norminis aktas, kuris galiojo veiksmo atlikimo metu. Naujai priimtas norminis aktas taikomas tik tiems įvykiams, kurie įvyko įsigaliojus šiam norminiam aktui, t. y. galioja tik į ateitį. Todėl mokesčių administratorius visiškai pagrįstai atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, vadovavosi norminiais aktais, kurie galiojo konkrečių pareiškėjo veiksmų atlikimo metu, t. y. tikrinamuoju laikotarpiu. Pareiškėjo nurodyti GPM įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai, įsigalioję po tikrinamojo laikotarpio, neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių ir baudos klausimą. Be to, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas turėjo pareigą mokėti FAPM, GPM, PVM, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2003-2006 metais vykdė individualią veiklą (ekonominę veiklą 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme). Taigi, jis yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nagrinėjamos bylos atveju taip pat negali būti taikomas, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti siejamos su nenugalimos jėgos ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti. Tuo, kad įstatymų nustatytu terminu nesumokėjo GPM, PVM, FAPM, pareiškėjas padarė žalą biudžetui. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. numatytos sąlygos. Pareiškėjas nesiremia jokiu mokesčio administratoriaus apibendrintu mokesčio įstatymo paaiškinimu ar mokesčio administratoriaus raštu ar telefonu suteikta klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais. MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. numatytas dar vienas atleidimo nuo delspinigių pagrindas - kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. Byloje nėra pateikta dokumentų leidžiančių daryti išvadą, jog yra pagrindas taikyti MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra MAĮ 100 ir 141 str. nurodytų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo paskirtos baudos ir delspinigių mokėjimo. Pažymėjo, kad nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai dėl delspinigių skaičiavimo termino, kadangi pareiškėjo skunde nurodomas 180 dienų terminas siejamas su teise išieškoti mokestines nepriemokas nustatytas patikrinimo metu, t. y. delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (b. l. 38-39).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad mokestinis ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų sumokėjimo, kadangi pasibaigus mokestiniam ginčui tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus, A. K. geranoriškai sumokėjo visus su jo vykdyta individualia veikla susijusius mokesčius. Pagrindai atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių yra reglamentuoti MAĮ 100 str., o nuo baudų sumokėjimo to paties įstatymo 141 str. Šiuose straipsniuose išdėstytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką dėl baudų ir delspinigių, 2005-02-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-141-2005 konstatavo, kad žala biudžetui yra padaroma nesumokėjus mokesčių. Pareiškėjas A. K. pasibaigus mokestiniam ginčui sumokėjo į biudžetą 2011-01-17 ir 2011-01-24 priskaičiuotus papildomus mokesčius, tačiau jis padarė žalą valstybės biudžetui, kadangi nesumokėjo mokesčių nustatytais terminais. Pareiškėjas teigia savo skunde, kad pasikeitė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio nuostatos, pagal kurias nuo 2011-01-01 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla nebelaikoma individualia veikla, ir tai yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo gyventojų pajamų delspinigių ir baudos sumokėjimo, vadovaujantis MAĮ įtvirtintais teisingumo, teisėtumo ir protingumo principais. Tačiau šioje byloje yra svarbu tai, kad atleidimą nuo baudų ir delspinigių reglamentuoja tik Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 str. ir kuriuose yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atleidimo nuo delspinigių ir baudų. Nenustačius minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisinių sąlygų, mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo. Taip pat pagal norminių aktų galiojimo taisykles, dėl kurių pasisakė savo sprendimuose ir VMI prie LR FM ir MGK prie LRV, atitinkamam teisiniam veiksmui, faktui ar įvykiui taikomas tas norminis aktas, kuris galioja veiksmo atlikimo metu, o naujai priimtas norminis aktas taikomas tik tiems įvykiams, kurie įvyko įsigaliojus šiam norminiam aktui, t. y. galioja tik į ateitį (b. l. 37).
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Kauno AVMI vykdydama pavedimą tikrinti Nr. 21-08-06-10-8, patikrino mokesčių mokėtoją Andrejų Kazlovą ir 2008-12-10 surašė patikrinimo aktą Nr. GA11-40, kuriame papildomai priskaičiavo 576 184 Lt mokesčių, tame tarpe ir 3900 Lt FAPM delspinigių, 5764 Lt PVM delspinigių, 132 780 Lt GPM delspinigių (MGK byla, b. l. 78-101). Kauno AVMI 2009-02-13 sprendimu Nr. (04)-K3-41 patvirtino patikrinimo aktą (MGK byla, b. l. 63-77). VMI prie LR FM 2009-04-22 sprendimu Nr. 68-108 patvirtino Kauno AVMI 2009-02-13 sprendimą Nr. (04)-K3-41 (MGK byla, b. l. 58-62). MGK prie LRV 2009-07-10 sprendimu Nr. S-193(7-152/2009) patvirtino VMI prie LR FM sprendimą (MGK byla, b. l. 49-57). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, padavė skundą teismui, kuris 2009-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2421-602/2009 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (MGK byla, b. l. 44-48), o Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010-12-13 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-11 sprendimą paliko galioti (MGK byla, b. l. 40-43). Pareiškėjas A. K., kaip matyti iš mokėjimų pavedimų (MGK byla, b. l. 37-39), teritorinio mokesčių administratoriaus sprendime nurodytas GPM, PVM, FAPM sumas sumokėjo ir su prašymu kreipėsi į Kauno AVMI dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių (MGK byla, b. l. 33-36). Kauno AVMI 2011-02-02 sprendimu Nr. (04)-K3-28 pareiškėjo A. K. prašymo netenkino ir nuo paskirtų FAPM, GPM ir PVM baudų ir delspinigių neatleido (MGK byla, b. l. 16-19). VMI prie LR FM, išnagrinėjusi pareiškėjo Andrejaus Kazlovo skundą, 2011-04-07 sprendimu Nr. 68-45 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Kauno AVMI 2011-02-02 sprendimą Nr. (04)-K3-28 (MGK byla, b. l. 8-9). MGK prie LRV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą (MGK byla, b. l. 2-5), 2011-06-30 sprendimu Nr. S-157(7-107/2011) patvirtino VMI prie LR FM 2011-04-07 sprendimą Nr. 68-45 (MGK byla, b. l. 109-115).
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratoriai pagrįstai neatleido pareiškėjo A. K. nuo apskaičiuotų FAPM, GPM ir PVM delspinigių mokėjimo.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas nuo paskirtos baudos, o tuo pačiu ir nuo delspinigių gali būti atleistas šiais pagrindais: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
Pareiškėjas prašymą atleisti jį nuo delspinigių grindžia MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. nesant jo kaltės, taip pat MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kai nepadaroma žala valstybei. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasikeitus GPM įstatymo nuostatoms, pagal kurias nuo 2011-01-01 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veikla nelaikoma individualia veikla, yra pagrindas jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ įtvirtintais teisingumo, teisėtumo ir protingumo principais.
Mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių, delspinigių bei baudų teisingumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2421-602/2009, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1583/2010 yra paliktas nepakeistas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 str. 4 d., sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali <...> kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, o pagal ABTĮ 58 str. 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Pažymėtina, aplinkybę, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, turi įrodyti pats pareiškėjas. Mokestinės prievolės neįvykdymas gali būti sąlygotas įvairių priežasčių, ir šios bylos nagrinėjimo aspektu yra aktualu tai, ar pareiškėjas buvo kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo, t. y. mokesčių nesumokėjimo, sąlygojusio delspinigių apskaičiavimą ir baudų paskyrimą. Minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2421-602/2009 nustatyta, kad pareiškėjas vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, o nuo gautų iš šios veiklos pajamų nesumokėjo, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas pareiškėjas gautas iš minėtos veiklos pajamas turėjo pats deklaruoti nustatyta tvarka bei apskaičiuoti ir sumokėti mokėtinus mokesčius, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kurios atitiktų sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 1 p. Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju, galėtų būti aplinkybės, kurios patvirtintų tai, jog pareiškėjas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti gautų pajamų. Tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis sąžiningai naudojosi teismine gynyba dėl ko procesas ilgai užtruko, ir jo kaltės dėl to nėra, negali būti pagrindas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 str. 1 d. 1 p prasme.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad mokestinę prievolę, LVAT 2010-12-13 priėmus galutinį sprendimą byloje, įvykdė, tuo pašalino padarytą mokesčių pažeidimą, todėl žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui patikrinimo metu buvo nustatyta mokesčio nepriemoka, kurios jis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo. Nors šiuo metu pareiškėjas jau yra sumokėjęs visus patikrinimo metu jam apskaičiuotus mokesčius, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Žala valstybės biudžetui atsirado dėl to, kad atsakovės apskaičiuotos FAPM, PVM ir GPM sumos nebuvo sumokėtos nustatytais terminais. Tai, kad šių mokesčių sumos buvo sumokėtos gera valia Lietuvos vyriausiajam teismui priėmus galutinę nutartį, MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. taikymo prasme nėra reikšminga, nes įstatymas reikalauja, jog neteisėta veika nepadarytų žalos. Šiuo atveju veika žala padaryta, tačiau neprireikė prievartinio išieškojimo priemonių taikymo, nes reikalavimas įvykdytas skolininko gera valia, o šis faktas pagal įstatymą nėra teisinis pagrindas atleisti nuo delspinigių sumokėjimo.
Pareiškėjo argumentai, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio nuostatoms, pagal kurias nuo 2011-01-01 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla nebelaikoma individualia veikla, dėl to jis turi būti atleistas nuo delspinigių, nepagrįsti. Kaip pagrįstai ginčijamuose sprendimuose pažymėjo mokesčių administratoriai bei MGK prie LRV, atleidimą nuo delspinigių reglamentuoja MAĮ 100 ir 141 str., kuriuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo pagrindų. Nenustačius minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisinių sąlygų, atleidimas nuo delspinigių nėra galimas. Pažymėtina ir tai, kad pagal norminių aktų galiojimo laike taisykles, atitinkamam teisiniam veiksmui, faktui ar įvykiui taikomas norminis aktas, kuris galiojo veiksmo atlikimo metu. Be to, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p. (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija) nustatyta, kad individuali veikla - savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą. Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Pareiškėjas individualią veiklą vykdė 2003-2006 metais, todėl ši nuostata, pareiškėjo teigimu kaip švelninanti jo atsakomybę, negali būti taikoma.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neteisingai apskaičiuota delspinigių trukmė. MAĮ 98 str. 2 d. nustato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-11 sprendimo, pareiškėjo skundas buvo atmestas (MGK byla, b. l. 44-48), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-13 nutartimi paliko teismo 2009-12-11 sprendimą galioti. Todėl delspinigiai pagrįstai apskaičiuoti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo laikotarpiu.
Kitų įstatyminių pagrindų, suteikiančių teisę atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.