- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- I-2421-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Bronius Januška, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Mindaugas Dovidauskas
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
pareiškėjas A. K. 2009-08-03 teismui padavė skundą, 2009-08-25 – patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) 2009-02-13 sprendimą Nr. (04)-K3-41, kuriuo patvirtintas 2008-12-10 patikrinimo aktas Nr. GA11-40, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2009-04-22 sprendimą Nr. 68-108, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2009-07-10 sprendimą Nr. S-193 (7-152/2009) (b. l. 3-13, 15-17).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities VMI pareiškėjo patikrinimą inicijavo neteisėtai, t.y. nesilaikė nustatytų procedūrų, nes atlikus mokestinį tyrimą pareiškėjui turėjo būti įteiktas rašytinis pranešimas, pasiūlyta per nustatytą terminą ištaisyti klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus, pasiūlant jų pašalinimo būdą. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui grindžiant įsigyto turto priskirtinumą asmeninių poreikių tenkinimui leistinais duomenimis, mokesčių administratorius turėtų pateikti tai paneigiančius įrodymus. Mokesčių mokėtojo sudarytų sandorių kiekis ar įsigyto nekilnojamojo turto kvadratinių metrų skaičius nėra pagrindas tvirtinti, kad už turtą gautos pajamos priskiriamos pajamoms, gautoms už individualią veiklą. Kauno apskrities VMI neatsižvelgė, jog pareiškėjas patalpas pirko su nesuformuotu žemės sklypu ir ketino įrengti kavinę ir viešbutį, tačiau po trijų metų šį turtą pardavė. Įsigydamas minėtą turtą pareiškėjas neturėjo tikslo vykdyti individualią veiklą perparduodant jį. Niekuo neįrodytas teiginys, jog pareiškėjas nuo pat objekto įsigijimo siekė gauti ekonominės naudos parduodant turtą. Argumentai dėl būstų Vilniuje vertintini kritiškai: nenurodyta, kokie teisės aktai draudžia asmeniui turėti daugiau nei vieną gyvenamąjį būstą. Be to, pastatas (duomenys neskelbtini) 19, Vilniuje, buvo nebaigtos statybos ir jame gyventi nebuvo galima, jį pirkdamas pareiškėjas planavo studijas universitete ir ketino gyventi šiame pastate. Tačiau nutaręs, kad reikės skirti daug laiko ir lėšų, minėtą turtą pardavė. Analogiška situacija susiklostė įsigijus žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) 10. Neaišku, kodėl šio turto pardavimas atitinka versliškumo požymius – ši pozicija rėmėsi tik neilgu laiko tarpu tarp nekilnojamojo turo įsigijimo ir pardavimo. Neatsižvelgta į paaiškinimus, kad patalpos (duomenys neskelbtini). 23, Kaune, įsigytos pareiškėjo sutuoktinės verslo planams įgyvendinti, perpardavimo planų nebuvo. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patalpos (duomenys neskelbtini) 40, Vilniuje, skirtos naudoti asmeniniams poreikiams, tačiau nevertino paaiškinimų dėl pareiškėjo žmonos ketinimų vykdyti verslą šiame objekte, santuokos nutraukimo ir naujos mokesčių naštos. Įsigydamas patalpas (duomenys neskelbtini) g. 14-8 ir (duomenys neskelbtini) g. 22-7, Kaune, pareiškėjas ketino nupirkti ir kitus butus šiuose namuose ir taip sukurti geras gyvenimo sąlygas savo šeimai, tačiau sandoriams neįvykus, minėtą turtą pardavė. Įsigydamas patalpas-dirbtuves (duomenys neskelbtini). 7, 9, Vilniuje, pareiškėjas nežinojo apie galimybės pakeisti patalpų paskirtį nebuvimą, tai patvirtina ir savivaldybės raštas dėl patalpų paskirties keitimo. Sklypas su patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo skirtas naudotis pareiškėjo uošvei bei pareiškėjo šeimai ilsėtis vasaros metu, bet dėl šeimyninių aplinkybių planų teko atsisakyti. Šio sklypo paskirtis pareiškėją tenkino, nes sezono metu apsistoti minėtame objekte būtų galima įgyvendinti ir nekeičiant sklypo paskirties. Nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., įsigijimas buvo siejamas su pareiškėjo ir jo buvusios žmonos planais steigti senelių namus arba mokymų-konferencijų centrą, tačiau dėl ekonominių priežasčių planų atsisakė. Šį turtą pareiškėjas valdė ketverius metus, paneigiant argumentus dėl siekio uždirbti iš turto perpardavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nepasisakyta dėl versliškumo elemento atsiradimo pagrindų, t.y. dėl kokių faktinių aplinkybių konstatuotas pareiškėjo ekonominės naudos siekimas.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79-83).
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška, nes atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjui arba jam ir jo sutuoktinei, nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių, pareiškėjas savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė išlaidas. Pareiškėjas 2003-2006 m. laikotarpiu atliko 21 nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, tai leidžia konstatuoti tęstinumo požymį pareiškėjo veikloje. Visi sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, gautos pajamos sudarė pagrindinę visų pareiškėjo gautų pajamų dalį, įsigyti objektai buvo įvairūs savo funkcine paskirtimi, buvimo vieta, dalis jų parduoti per trumpą laiką nuo jų įsigijimo. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, ieškodamas nekilnojamojo turto gyvenimui, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, galėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su nekilnojamuoju turtu: įvertinti objektų dokumentaciją, jų būklę, reikalingas investicijas. Be to, pareiškėjas, kaip įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto operacijomis, vadovas, žinojo ar turėjo žinoti, kiek kainuoja gyvenamojo būsto įrengimas. Pareiškėjo įsigytos patalpos (duomenys neskelbtini) g. 14-8 ir (duomenys neskelbtini) g. 22-7, Kaune, yra ne butai, bet negyvenamosios patalpos, duomenų, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įsigyti visas kitas patalpas, kurios sudarytų uždarą kiemą, nėra. Be to, pareiškėjo įsigytos dvi negyvenamosios patalpos sudarė mažą dalį bendros pastatų dalies. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turtą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo priverstas parduoti dėl aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimu. Tai, kad pareiškėjas turtą (duomenys neskelbtini). 23, Kaune, (duomenys neskelbtini) 62, Kaune ir (duomenys neskelbtini). 40, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., įsigijo turėdamas tikslą vykdyti verslą, nepaneigia tokios veiklos atitikties individualios veiklos požymiams. To nepaneigia ir teiginys, jog pardavimo sandoriai nebuvo pelningi. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės turtas padalintas nuo 2005-02-21, už 2003 m. ji deklaravo individualios veiklos pajamas ir iki 2005-01-01 visi sandoriai sudaryti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl patikrinimo akte gautos pajamos atitinkamai padalintos pusiau. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog mokestinis patikrinimas inicijuotas neteisėtai, nepagrįstas. Mokesčių administravimo įstatymas nenustato, kad mokestinis patikrinimas gali būti pradedamas tik baigus mokestinį tyrimą. Mokestinis patikrinimas pradėtas pavedimu, su kuriuo pareiškėjas supažindintas. Rašytinis siūlymas pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas įteikiamas, jei tyrimo metu nustatomi pateiktos deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar nustačius, kad šie dokumentai prieštarauja kitai turimai informacijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryti mokesčio įstatymo pažeidimai nėra tolygūs nurodytiems prieštaravimams ir trūkumams. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą bei apie atliekamą mokestinį patikrinimą.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 86).
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad MGK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2003-2006 m. laikotarpiais gautos pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą, laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjama veikla atitiko savarankiškumo, tęstinumo, versliškumo ir ekonominės naudos siekimo požymius.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo. Skundas netenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 1994-11-04 yra vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla – prekyba nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju įsiregistravęs nėra, taip pat neįregistravęs individualios veiklos (MGK byla, 3 t., b. l. 385-394). Nustatyta, kad 2001 m. buvo sudaryti 3 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai:1) 2001-04-23 už 65200 Lt parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini) 7-52, Vilniuje; pareiškėjas šį butą įsigijo 2001-03-07 turto pardavimo be varžytinių aktu už 48000 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 399-403);2) 2001-06-07 už 600000 Lt parduotos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios administracinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune; pareiškėjas jas įsigijo 2001-05-24 dovanojimo sutartimi (MGK byla, 6 t., b. l. 545-547); 3) 2001-10-10 pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. K. vardu už 62000 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini). 35-52, Vilniuje (MGK byla, 7 t., b. l. 686-687); jį įsigijo pareiškėjo sutuoktinė 2001-05-17 turto pardavimo be varžytinių aktu už 37500 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 383-389). Remiantis patikrinimo aktu, nustatyta, kad 2001 m. pareiškėjas taip pat pardavė 3 transporto priemones (MGK byla, 1 t., b. l. 152-175): 1) 2001-01-30 lengvąjį automobilį Nissan Serena, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 12000 Lt; 2) 2001-06-09 automobilį ZIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Lt; 3) 2001-08-16 vandens motociklą Sea-Doo-HX už 8000 Lt. 2002 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. K. vardu buvo sudaryti 3 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai: 1) 2002-08-21 už 40000 Lt parduotas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) 224-37, Kaune; įsigijo pareiškėjo sutuoktinė 2002-06-12 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 28850 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 390-396). 2) 2002-11-27 už 110000 Lt parduotos prekybos patalpos (duomenys neskelbtini) 21, Kaune; pareiškėjas jas įsigijo 2002-10-08 turto privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 70015 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 633-634; 7 t., b. l. 635-651); 3) 2002-12-02 už 60000 Lt parduotas butas (duomenys neskelbtini) 39-76, Vilniuje; šį butą pareiškėjas įsigijo 2002-05-17 turto pardavimo be varžytinių aktu už 36000 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 463-473). 2003 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu sudaryti 3 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai: 1) 2003-02-14 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi už 51000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) 30-30, Vilniuje; šį butą pareiškėjo sutuoktinė įgijo 2002-10-31 buto pirkimo-pardavimo sutartimi už 50498,43 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 421-428); 2) 2003-05-14 buto pirkimo-pardavimo sutartimi už 47500 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) 23-7, Vilniuje; šį butą pareiškėjas įsigijo 2003-03-12 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 47400 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 511-518); 3) 2003-10-22 žemės sklypo ir nebaigtos statybos gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartimi už 41500 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį 0,06 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) 19, Vilniuje; žemės sklypą pareiškėjas įgijo 2002-11-29 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 11660 Lt, o pastatą – 2002-10-15 viešų varžytinių aktu už 29500 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 474-484). 2004 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu sudaryti 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai:1) 2004-02-06 išsimokėtinai sutartimi už 100 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 23, Kaune; įsigijo 2003-05-05 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 86600 Lt (MGK byla, 3 t., b. l. 398-403);2) 2004-02-27 pirkimo-pardavimo sutartimi už 26000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 56-2, Kaune; įgijo 2003-11-17 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 25300 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 575-577);3) 2004-04-06 pirkimo-pardavimo sutartimi už 34300 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 91-39, Kaune; įsigijo 2004-03-22 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 34300 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 572-574);4) 2004-09-15 žemės sklypo ir pastato pirkimo-pardavimo sutartimi už 83000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį 0,2037 ha ploto žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) 10, Kaune; įsigijo 2004-06-09 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu už 80000 Lt (MGK byla, 7 t., b. l. 671-681);5) 2004-12-16 už 52000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 18-76, Kaune; įsigijo 2004-11-03 buto pirkimo-pardavimo sutartimi už 50000 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 559-566);6) 2004-12-30 už 2 750 000 Lt pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – administracinius pastatus, dirbtuves, mechanines dirbtuves, sandėlius, garažą ir kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini) 62, Kaune (buv. (duomenys neskelbtini) 28); įsigijo 2001-11-05 viešų varžytinių aktu už 388500 Lt (MGK byla, 7 t., b. l. 652-670). 2005-02-21 Kauno apylinkės teismo sprendimu pareiškėjo ir L. K. santuoka nutraukta. Minėto teismo sprendimu pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko visas turtas, išskyrus ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) 34-47, Vilniuje. Vykdydama šį teismo sprendimą, L. K. 2005-05-17 minėtą ½ dalį buto perleido pareiškėjui (MGK byla, 1 t., b. l. 180-182). 2005 m. pareiškėjo vardu sudaryti 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai:1) 2005-04-06 už 450 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį 0,1712 ha žemės sklypą bei pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; įsigijo 2004-09-14 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 411000 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 529-541);2) 2005-04-08 už 10 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. 14-8, Kaune; įsigijo 2003-10-27 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 9000 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 578-588);3) 2005-04-08 už 27 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) g. 22-7, Kaune; įsigijo 2003-11-14 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 25000 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 597-607);4) 2005-04-28 už 173 500 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) 4-15, Kaune; įsigijo 2004-11-18 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 173500 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 369-595);5) 2005-06-15 už 105 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 7-67, Kaune; ½ minėto turto įsigijo 2004-12-06 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 25100 Lt, o kitą ½ dalį – 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi už 80000 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 622-632);6) 2005-09-06 už 136 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį K. (duomenys neskelbtini) 74-2, Kaune; įsigijo 2004-12-07 už 136000 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 609-621). 2006 m. pareiškėjo vardu sudaryti 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai: 1) 2006-01-23 už 670 000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausančias patalpas-dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). 7, 9, Vilniuje (MGK byla, 5 t., b. l. 405-410); įsigijo 2005-12-06 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 513000 Lt (MGK byla, 2 t., b. l. 360-366);2) 2006-03-14 už 110 500 Lt pardavė nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) g. 8/ (duomenys neskelbtini) 2-46, Vilniuje; įsigijo 2005-07-18 turto pardavimo iš pirmų varžytinių aktu už 110500 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 489-495);3) 2006-06-15 už 100 000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1710 ha žemės sklypą ir administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. (MGK byla, 2 t., b. l. 84-88); administracinį pastatą įsigijo 2002-02-21 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 5294 Lt, o žemės sklypą – 2002-05-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi už 2206 Lt (MGK byla, 6 t., b. l. 519-526);4) 2006-08-11 už 165000 Lt pardavė nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) 34-47, Vilniuje; ½ buto įsigijo 2004-11-22 turto pardavimo iš varžytinių aktu už 29500 Lt, o kitą ½ dalį – 2005-05-17 sutartimi, kuria pareiškėjo sutuoktinė perdavė jai asmenine nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto pareiškėjui, o pareiškėjas jai davė 100000 Lt kompensaciją (MGK byla, 5 t., b. l. 429-439);5) 2006-10-26 už 110000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) 10-41, Vilniuje (MGK byla, 6 t., b. l. 499-500); ½ buto įsigijo pareiškėjo sutuoktinė 2000-02-25 (iki santuokos su pareiškėju) už 16000 Lt (MGK byla, 2 t., b. l. 347), o kitą ½ dalį už 80000 Lt pareiškėjas įsigijo 2006-09-11 sutartimi (MGK byla, 6 t., b. l. 501-504);6) 2006-11-29 už 170000 Lt pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). 40, Vilniuje; įsigijo 2004-12-29 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi už 170013 Lt (MGK byla, 5 t., b. l. 453-460). Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio (nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31), gyventojų pajamų mokesčio (nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31), pridėtinės vertės mokesčio (nuo 2001-01-01 iki 2006-12-31), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31), valstybinio socialinio draudimo įmokų (nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31), nekilnojamojo turto mokesčio (nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) mokestinį patikrinimą ir surašė 2008-12-10 patikrinimo aktą Nr. GA11-40 (MGK byla, 1 t., b. l. 152-175). Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio. Mokėtojas 2001 m. pardavė 3 skirtingų rūšių transporto priemones, 2 nekilnojamojo turto objektus savo vardu ir 1 bendrą abiejų sutuoktinių vardu. Nustatyta, kad 2001-10-10 tais pačiais metais pardavė antrą tos pačios rūšies daiktą (butą (duomenys neskelbtini). 35-52, Vilniuje). Mokėtojas, pažeisdamas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 33 str., 34 str., nuo jam priklausančios pajamų dalies 31000 Lt (62000 Lt/2), privalėjo pateikti FAD formą už 2001 m. spalio mėnesį, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą 3075 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 39 str., už šį pažeidimą apskaičiuota 2048 Lt Fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių. Mokėtojas 2002 m. pardavė 1 automobilį, 3 nekilnojamojo turto objektus (bendra sutuoktinių nuosavybė), sutuoktinė pardavė 2 automobilius. Pardavęs antrą tos pačios rūšies daiktą 2002 m. (butą (duomenys neskelbtini) 39-76, Vilniuje), mokėtojas nedeklaravo 30000 Lt šio turto pardavimo pajamų ir nesumokėjo 2975 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio. Apskaičiuota 1852 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių. Dėl Pridėtinės vertės mokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojas 2003-2006 m. vykdė ekonominę veiklą, nes įvykdė 21 nekilnojamojo turto pardavimo sandorį per tęstinį laikotarpį siekdamas ekonominės naudos. Mokėtojas, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. nuostatas, nuo sumos, kai bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą per metus viršija 100000 Lt sumą, už 2004 m. 08-09 mėn. bei už 2005 m. 06-08 mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 11544 Lt mokėtino PVM. Apskaičiuota 5764 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio. Mokėtojas 2003 m. sudarė 3 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Nustatyta, kad 2003 m. individualios veiklos pajamos sudaro 70000 Lt bei nustatyta leidžiamų atskaitymų suma 69670,62 Lt. Mokėtojo apmokestinamųjų pajamų suma, parinkus jam palankesnį mokesčio tarifą 33 proc., - 329 Lt. Šios pajamos priskirtos individualiai veiklai ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. turi būti deklaruotos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Įvertinus mokėtojo 2003 m. gautas 5754,69 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas ir 789 Lt sumokėto gyventojo pajamų mokesčio, 33482,50 Lt nekilnojamojo daikto nuomos pajamas ir 5022 Lt sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, įvertinus mokestinio patikrinimo metu gautas 329 Lt apmokestinamąsias pajamas iš individualios veiklos, pritaikytą 3654 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydį, įvertinus patirtas 2500 Lt išlaidas, apskaičiuojama 389 Lt grąžintina gyventojų pajamų mokesčio suma. Mokestinio patikrinimo metu mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma mažinama 1822 Lt (1433+389). Mokėtojas 2004 m. sudarė 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Nustatyta individualios veiklos pajamos 647650 Lt bei nustatyta leidžiamų atskaitymų suma 209533 Lt. Mokėtojo apmokestinamųjų pajamų suma, parinkus jam palankesnį mokesčio tarifą 15 proc., - 640426 Lt. Šios pajamos priskirtos individualiai veiklai ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. turi būti deklaruotos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Mokėtinas į biudžetą PVM yra prievolė valstybei ir nelaikytinas gyventojo pajamomis. Todėl individualios veiklos pajamos mažinamos papildomai apskaičiuota 7224 Lt PVM suma. Papildomai apskaičiuojama 95646 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma. Mokėtojas 2005 m. sudarė 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Nustatyta individualios veiklos pajamos 1776600 Lt bei nustatyta leidžiamų atskaitymų suma 1018400,90 Lt. Mokėtojo apmokestinamųjų pajamų suma, parinkus jam palankesnį mokesčio tarifą 33 proc., - 753879 Lt. Šios pajamos priskirtos individualiai veiklai ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. turi būti deklaruotos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Mokėtinas į biudžetą PVM yra prievolė valstybei ir nelaikytinas gyventojo pajamomis. Todėl individualios veiklos pajamos mažinamos papildomai apskaičiuota 4320 Lt PVM suma. Papildomai apskaičiuojama 247456 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma. Mokėtojas 2006 m. sudarė 6 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Nustatyta individualios veiklos pajamos 1325500 Lt bei nustatyta leidžiamų atskaitymų suma 1047641,50 Lt. Mokėtojo apmokestinamųjų pajamų suma, parinkus jam palankesnį mokesčio tarifą I pusmetį 33 proc., - 245601,10 Lt, II pusmetį 27 proc., - 32,257,40 Lt. Papildomai apskaičiuojama 63657 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma. Patikrinimo metu nuo papildomai apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos už 2004-2006 m. apskaičiuojama 132780 Lt šio mokesčio delspinigių. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojas 2004-2006 m. vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą. Asmenys, vykdantys individualią veiklą, pagrindinei ir papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami nuo 2004-01-01. Mokėtojas, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 6 d. ir 34 str. 3 d. nuostatas, nesumokėjo 3408 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai už 2004-2006 m. bei 2850 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai už 2004-2006 m., bendra nesumokėta įmokų suma – 6258 Lt. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d., mokėtojui skiriama 3129 Lt (6258x50 proc.) bauda. Iš viso pagal patikrinimo aktą papildomai apskaičiuota mokesčių 576184 Lt: 1) 6050 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM); 2) 3900 Lt FAPM delspinigių; 3) 406759 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM); 4) 132780 Lt GPM delspinigių; 5) 11544 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); 6) 5764 Lt PVM delspinigių; 7) 3408 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų bazinei pensijos daliai; 8) 2850 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai; 9) 1704 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda; 10) 1425 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda. Kauno apskrities VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 2 d. 1 p., 139 str., 2009-02-13 sprendimu Nr. (04)-K3-41 (b. l. 44-73) nusprendė:1) patvirtinti 2008-12-10 patikrinimo aktą Nr. GA11-40;2) sumažinti 1822 GPM;3) skirti 1815 FAPM baudą, 3463 Lt PVM baudą, 121481 Lt GPM baudą, iš viso – 126759 Lt;4) nurodyti bendrovei sumokėti į biudžetą 6050 Lt FAPM, 3900 Lt FAPM delspinigių, 1815 Lt FAPM baudą, 11544 Lt PVM, 5764 Lt PVM delspinigių, 3463 Lt PVM baudą, 404937 Lt GPM, 132780 Lt GPM delspinigių, 121481 Lt GPM baudą, išviso – 691734 Lt;5) nurodyti mokesčio mokėtojui A. K. sumokėti 3408 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 2850 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 1704 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 1425 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, iš viso – 9387 Lt. 2009-04-22 VMI sprendimu Nr. 68-108 patvirtino Kauno apskrities VMI 2009-02-13 sprendimą (b. l. 23-43). 2009-07-10 MGK sprendimu Nr. S-193 (7-152/2009) patvirtino VMI 2009-04-22 sprendimą Nr. 68-108 (b. l. 21-37). Byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2003-2006 m. vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme ir ekonomine veikla Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjas mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių ir aritmetinių skaičiavimų neginčija.
Individualią veiklą apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., nustatanti, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardintoms veiklos rūšims.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (2006 m. spalio 20 d. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).
Tęstinumas reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuodamas į veiklą, tikisi iš jos gauti pajamų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5 – 902/2006, pagrindą konstatuoti tęstinumą sudaro nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas).
Versliškumas reiškia, kad gyventojas, vykdydamas individualią veiklą, siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įgyjant asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti būtent šios rūšies individualioje veikloje. Atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją, asmenines ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pagal šio įstatymo 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 6 d., ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno).
Pagal šio įstatymo 32 str. 1 d., PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip jo savininkas. Laikoma, kad: 1) naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas pastatas ar statinys, taip pat baigtas pastatas ar statinys – 24 mėnesius po jo užbaigimo (pripažinimo tinkamu naudoti) arba esminio pagerinimo; 2) nauja pastato ar statinio dalis – tai naujo pastato ar statinio, kaip jis apibrėžtas šios dalies 1 punkte, dalis, taip pat naujai pastatyta nenaujo pastato ar statinio dalis – 24 mėnesius po jos užbaigimo. Pagal šio įstatymo 31 str. 1 d., PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus viešbučių, motelių, kempingų ir panašios paskirties įstaigų teikiamas apgyvendinimo paslaugas ir 1 punkte nenurodytą gyvenamųjų patalpų nuomą, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdytą ekonominę veiklą, patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta suma buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 2 d. nustato, kad asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kuriais už šias prekes ar paslaugas PVM Lietuvos Respublikoje sumokėjo šių prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas).
Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 6 d. (nuo 2005-01-01 – 4 str. 3 d.) nuostatomis, valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 3 d. (nuo 2005-01-01 – 5 str. 2 d.) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos už save moka patys. Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, privalomai draudžiami bazinei pensijai ir moka 50 proc. bazinės pensijos dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai. Pagal šio įstatymo 34 str. 3 d. 1 p., individualią veiklą vykdantys gyventojai papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju, jei pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Pagal šio įstatymo 34 str. 4 d. (nuo 2005-01-01 – 8 str. 2 d.), gyventojai, vykdantys individualią veiklą, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti tik tuo atveju, jei metinė pajamų suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška pareiškėjo veikla, nes atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų, perduotas turtas bendrosios jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo samdomas kitų asmenų, naudojo savo pinigus, pats dengė savo išlaidas).
Remiantis patikrinimo aktu, pareiškėjas prekybą nekilnojamuoju turtu pradėjo nuo 1995 m. Pareiškėjas nuo 2001 m. pateikdamas brangų turtą įsigijusio (įsigyjančio) Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijas, 2001 m. deklaravo 3, o 2002 m. – 6 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius, kuriuos pagrįsdavo parduoto nekilnojamojo turto pajamomis. 2003-2006 m. pareiškėjas sudarė 21 nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Atsižvelgiant į parduotų nekilnojamojo turto objektų kiekį, buvo vykdomas nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, laikytina, kad pareiškėjo sudarytiems sandoriams būdingas tęstinumo požymis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad visi sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, pareiškėjas pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo, toliau naudojo nekilnojamajam turtui įsigyti. Didžiausią dalį pajamų pareiškėjas gavo iš vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo bei nekilnojamojo turto nuomos veiklos. Pagrindinis nekilnojamojo turto įsigijimas vyko per antstolių kontoras ar privatizuojant turtą, daugelis objektų parduoti per trumpą laiką po jų įsigijimo. Pažymėtina, kad tikrinamojo laikotarpio pabaigoje (2008-11-27) pareiškėjo vardu buvo įregistruota dar 12 nekilnojamojo turto objektų. Atskirų nekilnojamojo turto objektų pardavimo pajamos panašios kaip ir įsigijimo išlaidos, tačiau individualiai veiklai konstatuoti nėra būtina, kad tokia veikla būtų pelninga.
Pareiškėjas nurodė, kad parduodamas nekilnojamojo turto objektus neturėjo tikslo gauti pajamų iš to turto pardavimo. Paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 62, Kaune, (duomenys neskelbtini) 23, Kaune, (duomenys neskelbtini) 56-2, Kaune, (duomenys neskelbtini). 40, Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r., įsigijo savo ir sutuoktinės verslo planams įgyvendinti, t.y. ketindamas įrengti kavinę ir viešbutį, soliariumą, senelių namus ar konferencijų centrą. Tai tik patvirtina, kad nekilnojamas turtas įsigytas ne asmeniniais, o komerciniais tikslais. Komerciniais tikslais įsigyto, o vėliau parduoto turto pajamos priskiriamos individualios veiklos turto pardavimo pajamoms (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1613/08).
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 19, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 10, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 14-8, Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 22-7, Kaune, (duomenys neskelbtini). 7-9, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijo siekdamas tenkinti šeimos būsto poreikius. Pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo motyvai – biurokratiniai trukdžiai, didelės laiko ir pinigų investicijos, neišlikę namo projektai, dokumentacija, leidimai statyboms, negalėjimas pakeisti patalpų paskirties, nėra patvirtinti įrodymais, kurie paneigtų individualią veiklą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1996-05-17 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turintis 100 proc. akcinio kapitalo. Šios bendrovės pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto operacijos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo ar galėjo pasidomėti nekilnojamojo turto būkle, reikalingomis investicijomis, įvertinti kitas aplinkybes. Be to, pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 10, Kaune, ir (duomenys neskelbtini). 7-9, Vilniuje, pardavė per kelis mėnesius nuo jų įsigijimo, neatlikęs jokių aktyvių veiksmų, įrodančių ketinimą gyventi minėtuose objektuose. Jokių aktyvių veiksmų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nenustatyta. Pareiškėjo argumentas, jog patalpas (duomenys neskelbtini) g. 14-8, Kaune, ir (duomenys neskelbtini) g. 22-7, Kaune, pardavė nepavykus nupirkti visų butų abiejuose namuose, nepagrįstas dokumentais, įrodančiais tokius pareiškėjo ketinimus, pareiškėjo įsigyta bendra pastatų dalis sudarė nedidelę dalį, patalpų paskirtis abiejuose pastatuose yra negyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimuose dėl butų, esančių S. (duomenys neskelbtini) 30-30, Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini) 91-39, Kaune, nurodyta, jog nekilnojamasis turtas pirktas turint tikslą jį parduoti ir turint jam pirkėją.
Atsižvelgiant į byloje pateiktą nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorių analizę, darytina išvada, kad nagrinėjama veikla atitiko tęstinumo, savarankiškumo ir versliškumo, siekiant ekonominės naudos, požymius, todėl pareiškėjo pajamos 2003-2006 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos ir apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu.
Konstatavus, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, pareiškėjo vykdytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklai taikytinos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos.
Nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai – namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19, Vilniuje, ir namas, esantis (duomenys neskelbtini) 10, Kaune, buvo nebaigti statyti (MGK byla, 5 t., b. l. 474-484; 7 t., b. l. 671-681), todėl pripažintina, kad tokių pastatų tiekimas yra PVM objektas ir turi būti apmokestinamas PVM. Nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2005 m. vykdė individualią veiklą, įsigijęs verslo liudijimą: vasaros mėnesiais nuomavo patalpas (MGK byla, 3 t., b. l. 385-394, 568), todėl pareiškėjo vykdytas nuomos teikimas taip pat yra PVM objektas. Remiantis patikrinimo aktu, nustatyta, kad pareiškėjo PVM apmokestinamosios pajamos 2004 m. rugpjūčio mėn. viršijo 100000 Lt per metus, pareiškėjas pradėjęs vykdyti ekonominę veiklą PVM mokėtoju neįsiregistravo, PVM neapskaičiavo ir nemokėjo, todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas 11544 Lt PVM, 5764 Lt PVM delspinigiai ir, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 3 d., paskirta 3463 Lt PVM bauda. Patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2006 m. laikotarpiu gauta metinė pajamų suma didesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų suma (2004 m. gavo 438117 Lt individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių apskaičiuota 144579 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, 2005 m. gavo 758199 Lt individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių apskaičiuota 250203 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, 2006 m. gavo 292454 Lt individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių apskaičiuota 89759 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma), todėl pareiškėjui pagrįstai priskaičiuota 6258 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d., paskirta 3129 Lt šio mokesčio bauda. Pareiškėjas skunde nurodė, kad mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas neįteikus rašytinio pranešimo, kuriame būtų siūloma ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir trūkumus ar prieštaravimus. Mokesčių administravimo įstatymo 136 str. nustato, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį siūlymą pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčio deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas vykdydamas individualią veiklą neužtikrino su tokia veikla susijusių mokestinių prievolių valstybei įvykdymo, todėl šiuo atveju aukščiau nurodytas straipsnis netaikytinas. Pareiškėjas apie atliktą mokestinį tyrimą informuotas pranešimu (MGK byla, 1 t., b. l. 74), pareiškėjas supažindintas su mokesčių administratoriaus pavedimu atliekamą mokestinį patikrinimą (MGK byla, 1 t., b. l. 40-59). Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad mokesčių administratorius nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą sprendimą, todėl skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą (ABTĮ 3 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nuspr endė:
pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.