- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-2657-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02188-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2014-02-22, 11 val. Kaune, prie Žemaičių pl. 66 vairuodamas automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokias veiksmais jis pažeidė KET 14, 234, 238 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. kaltu prisipažino iš dalies, nes nepajuto smūgio, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2014-02-22, apie 11 val. jis vairavo močiutei N. B. priklausantį automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, ir atbuline eiga išvažinėjo iš Šilainių turgavietės. Iš paskos sustojo automobilis, kuris trukdė išvažiuoti. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo ir paprašė pasitraukti, po kiek laiko jis pasitraukė ir išvažinėdamas jis kliudė kitą automobilį, tačiau to nepastebėjo, nes jo automobilyje garsiai grojo muzika. Savo automobilio neapgadino, liko nuo nubrozdinimo dažų. Apgadino kito automobilio galinį, kairės pusės sparną.
Liudytoja J. K. parodė, kad 2014-02-22 ryte apie 10.30 val. ji atvažiavo į Šilainių turgų. Vėliau išvažiuodama pamatė, kad išvažiuojantis iš aikštelės automobilis raudonos spalvos, kurio valstybinį numerį užrašė, važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį – automobilį Opel, kuris sukrutėjo po kontakto su automobiliu. Automobilis raudonos spalvos nuvažiavo. Ji sulaukė automobilio Opel savininko ir jam papasakojo apie įvykį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. pažeidimų faktą ir E. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių Nissan ir Opel buvimo vieta, automobiliui Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – įlenktas galinis kairės pusės sparnas, nubraukti dažai, likę raudoni dažai (b. l. 4), fotonuotraukos (b. l. 5-7), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus į eismo įvykio vietą D. V. paaiškino, kad rado apgadintą savo automobilį. Įvykį matę žmonės pranešė jam automobilio, kuris apgadino jo automobilį ir pasišalino, numerį – Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal automobilių detalių apgadinimo pobūdį, paaiškinimus, galima spręsti, kad automobilio vairuotojas E. K. eismo įvykio metu nejausti susidūrimo negalėjo (b. l. 8, 9), D. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad priėjęs prie savo mašinos, pamatė, kad ji apgadinta. Žmonės nurodė, kas ją apgadino (b. l. 10), J. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad išvažiuojant iš Šilainių turgavietės matė, kaip automobilis Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjo ir rėžėsi į kitoje pusėje stovintį juodos spalvos automobilį Opel, kuris nuo smūgio sujudėjo, o vairuotojas nuvažiavo net neatsisukęs. Ji sulaukė nukentėjusiojo ir pranešė apie įvykį (b. l. 11), E. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad iš turgaus ruošėsi važiuoti namo, pamatė išsisukinėdamas kitą mašiną. Atstatinėjo automobilį į pradinę padėtį, o automobilis už jo sustojo ir tyčia netraukė transporto priemonės. Paprašius pasitraukti, vyriškis jam trukdė pravažiuoti, rodė gestus. Po kiek laiko vyriškis truputį pasitraukė, jis apsisukinėjo, smūgio nejuto ir išvažiavo. Pripažįsta, kad galėjo paliesti mašiną, bet to nejuto. Automobilis priklauso jo močiutei (b. l. 12, 13), N. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobiliu Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos anūkas E. K.. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 14), registracijos liudijimas (b. l. 18), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: galinis bamperis (kairės pusės kampe braukimo žymės), galinis dangtis (galinio dangčio vyris), kontakto žymė ant galinio kairės pusės žibinto (b. l. 19), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. B. (b. l. 22), kita bylos medžiaga.
Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 123 str. 1 d. numato atsakomybę už transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, vairavimą, o šio straipsnio 5 d,. numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Pažeidimo faktas patvirtintas byloje surinkta medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. ir liudytojos J. K. parodymais ir byloje esančiais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais. Automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdis atitinka automobilio Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdį.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad E. K. vairuodamas automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Teismas laiko, kad E. K. veika pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas E. K. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį Nissan Vanette, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Taigi, E. K. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Eismo įvykio metu padarytų apgadinimų (braukimo žymės) pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo smūginis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad E. K. galėjo nepastebėti, jog kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taip pat nenustatyta, kad E. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos turėdamas tikslą paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir apsunkinti jo nustatymą, nes automobilio po eismo įvykio neremontavo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant E. K. veiksmuose šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. K. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą iš dalies, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. K. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., skirti 80,00 Lt (aštuoniasdešimties litų 00 ct) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.