Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Byla Nr. ATP-788-498/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2657-660/2014Nutarimas · 2014-06-03Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-788-498/2014Nutartis · 2014-07-15Kauno apygardos teismas
  3. I-a instancijaNutartis · 2020-05-27Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
ATP-788-498/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02188-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-788-498/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02188-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimu E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta subendrinta 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda už tai, kad jis 2014-02-22, 11 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Nissan Vanette“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, taip pat vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal šį straipsnį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą dalyje dėl teisenos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukimo panaikinti, pripažinti E. K. padarius minėtą pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde nurodoma, kad liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog atbuline eiga išvažiuodamas iš aikštelės raudonos spalvos automobilis kliudė kitą stovintį automobilį, kuris po kontakto sukrutėjo, be to, eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai įrodo tai, kad E. K. susidūrimo nejausti negalėjo, taigi iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad E. K. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 5 d., 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria E. K. byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. K. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių E. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. įrodyta, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. klausimą, neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo fakto. Būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, taip pat ir asmens tyčią. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu padaryta žala, iš įvykio vietos nepranešęs pasišalino sąmoningai, galima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu ir pagrįstumu.

Institucijos nuomone E. K. kaltę įrodo tai, kad liudytojos teigimu kliudytas automobilis sujudėjo, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone pagal šiuos duomenis padaryti neabejotinos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pajuto automobilių kontaktą, nėra pakankamo pagrindo. Nustatyti ir byloje esančiose nuotraukose matomi apgadinimai nėra žymūs, todėl manytina, kad E. K. automobilių kontakto galėjo nejausti. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad E. K. automobilių kontaktą pajuto, byloje nėra.

Apeliantas taip pat nurodo, kad E. K. vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl jis turėjo motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, tačiau kaip jau buvo minėta, atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kilti būtina sąlyga yra tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, pagal nustatytus automobilių apgadinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šios būtinosios sąlygos E. K. veiksmuose egzistavimu.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant E. K. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties. Keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas