Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ prašymą dėl turto arešto taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutuojančios IĮ „Finansinė konsultacija“ bankroto administratorius prašo areštuoti visą A. G. ir J. G. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: patalpą-butą (duomenys neskelbtini); patalpą-butą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 11 d. įmonės kreditorių susirinkimas iškėlė įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir savininkų atsakomybė yra subsidiari. Todėl būtų prasminga areštuoti ir savininkui ir/ar savininkams bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį gali tekti nukreipti išieškojimą, jei paaiškės, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 13 str. 1 d. ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Teismų praktikoje nurodoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtinė teismo kompetencija, leidžianti teismui individualios įmonės savininko turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, jei individualios įmonės bankrotas vykdomas ir ne teismo tvarka. Iš individualios įmonės savininko turto išieškoma pagal šiuo klausimu priimtą teismo nutartį (ĮBĮ 28 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis Nr. e2-619-823/2016). CPK 144 str. 1 d. nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.).

Bankroto administratorius prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikalavimo leisti išieškoti iš įmonės savininkų turto nepareiškė, taip pat priežasčių, dėl kurių nepareiškė tokio reikalavimo kartu su prašymu nenurodė. Nežinant kokį konkretų reikalavimą pareiškėjas teiks, atitinkamai nėra galimybės nuspręsti, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo ir jeigu įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo, administravimo išlaidoms apmokėti, kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, įstatymas numato imperatyvią sąlygą, kuri turi būti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtą apskritai galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Tokių duomenų administratorius nepateikė. Administratorius taip pat nepateikė duomenų apie bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, jų dydį, įmonės turtą bei duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali tikimybė, kad teismo ir administravimo išlaidos nebus apmokėtos bei kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti iš bankrutuojančios įmonės turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti bankrutuojančios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas LT“ prašymą dėl bankrutuojančios įmonės savininkų turto arešto.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.