Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams R. P. ir N. V. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui R. P., kurio buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovui N. V. ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (šeimos nariui – sutuoktinei). Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ 2001 m. gegužės mėn. 4 d. buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo Vilniaus mieste, kurios pagrindu UAB „Sauda“, be kita ko, įsipareigojo įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, o priverstinai nuvežtas transporto priemones saugoti savo aikštelėse (e.b.l. 11). Nustatyta, kad dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo Vilniaus apskrities VPK KPV KPR pareigūnas 2014 m. rugsėjo 22 d. surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą dėl automobilio Rover v/n (duomenys neskelbtini) nuvežimo į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (e.b.l. 18). Remiantis bylos medžiaga ir ieškovo paaiškinimais, minėtos sutarties dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo pagrindu, automobilis Rover v/n (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius, kur jis yra saugoma iki šiol (e.b.l. 2, 17-18). Remiantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu bei Vilniaus apskrities VPK KPV informacija, automobilio Rover v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas R. P., o kelių eismo taisyklių pažeidimo metu 2014 m. rugsėjo 22 d. jį vairavo atsakovas N. V. (e.b.l. 19-21). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Sauda“ 2012 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.11/6 bei 2016 m. rugsėjo 19 d. Priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-92 perleido ieškovui UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade Grupp“) teisę reikalauti iš transporto priemonės Rover v/n (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą (e.b.l. 6-10, 13-17). Ieškovo skaičiavimu, išlaidos, susijusios su automobilio Rover v/n (duomenys neskelbtini) priverstiniu nuvežimu ir saugojimu laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., sudaro 1720,52 Eur (e.b.l. 2, 12, 17). Remiantis bylos medžiaga, pradinis kreditorius UAB „Sauda“ siuntė atsakovams 2016 m. birželio 9 d. pranešimus apie neapmokėtą įsiskolinimą per antstolį (e.b.l. 23-26). Taip pat nustatyta, kad ieškovas registruotąja pašto siunta siuntė atsakovams 2016 m. rugsėjo 19 d. reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo bei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę (e.b.l. 28-36). Duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Kaip minėta, pradinis kreditorius UAB „Sauda“ 2012 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.11/6 bei 2016 m. rugsėjo 19 d. Priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-92 perleido ieškovui teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti išlaidas už transporto priemonės Rover v/n (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pažymėtina, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Taigi darytina išvada, kad atsakovai tinkamai informuoti apie cesijos būdu įgytą naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimą į jų įsiskolinimą už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

Remiantis Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426, (kelių eismo taisyklių pažeidimo metu 2014 m. rugsėjo 22 d. galiojusios redakcijos) 3 punktu, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalį priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, VPK KPV KPR pareigūnas 2014 m. rugsėjo 22 d. surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą dėl automobilio Rover v/n (duomenys neskelbtini) nuvežimo į aikštelę. Duomenų apie tai, kad minėtas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas būtų apskųstas ir panaikintas, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Remiantis įstatymu, transporto priemonės savininku laikomas asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 68 dalis), o transporto priemonės valdytoju – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 74 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio 2 dalis nustato, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad automobilio Rover v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra atsakovas R. P., o kelių eismo taisyklių pažeidimo 2014 m. rugsėjo 22 d. metu jį vairavo atsakovas N. V., darytina išvada, kad atsakovai įgijo solidarią pareigą atlyginti ieškovui išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnio draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš byloje pateiktų Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainių matyti, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas pirmą mėnesį (30 kalendorinių dienų) kainuoja 15 Lt už parą, už kitus mėnesius – 240 Lt (e.b.l. 12). Remdamasis šiais įkainiais, ieškovas taip pat paskaičiavo 210,62 Lt mokestį už automobilio nuvežimą (e.b.l. 2, 12). Atsižvelgiant į tai, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1720,52 Eur (5940,62 Lt) sumą, t. y. 210,62 Lt automobilio nuvežimo mokestis, 450,00 Lt mokestis už pirmą automobilio saugojimo mėnesį (15 Lt x 30 d.) + 5280,00 Lt mokestis už kitus automobilio saugojimo mėnesius (240 Lt x 22 mėn). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovai pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalimi, ieškinys tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 1720,52 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1720,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 20 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,65 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 20,83 Eur), kurias sudaro 39,00 Eur žyminis mokestis, 2,65 Eur pašto išlaidos ir 0,31 Eur išlaidų, susijusių su duomenų patikra Gyventojų registre (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo UAB „Jurisdictus“, į.k. 301851658, naudai solidariai iš atsakovų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1720,52 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų ir 52 ct) išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1720,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, į.k. 301851658, iš atsakovų R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 41,65 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 65 ct) (iš kiekvieno po 20,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.