- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2-1273-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00564-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“, L. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Printela“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“ ir L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties netenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2140-638/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gintaja“ ir L. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Zenito investicijos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gintaja“ ir L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos įpareigoti atsakoves UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ sudaryti su ieškovėmis UAB „Gintaja“ ir L. B. notarinės formos pirkimo – pardavimo sutartį dėl 2017 m. vasario 17 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyto turto, t. y. 0,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plastinės chirurgijos klinikos ir grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo už 559 000 Eur kainą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovėms UAB „Zenito investicijos“ ir UAB „Printela“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), areštuotą turtą draudžiant perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, areštuoto turto savininką paskiriant areštuoto turto saugotoju ir apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu iki civilinė byla bus išnagrinėta teisme ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ginčo turtą būtina apsaugoti nuo perleidimo tretiesiems asmenims ar apsunkinimo, nes jis yra atsakovių žinioje, o tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis įrodo, kad atsakovės siekia parduoti turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vykstant bylos nagrinėjimui ginčo turtas gali būti bet kada nevaržomai perleistas tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė ieškovių prašymą.Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi CPK 178 ir 144 straipsniais.Teismas sprendė, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio nepagrįstumui konstatuoti. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.Teismas sprendė, kad ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja tikėtina joms palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Bylos iškėlimo faktas nepatvirtina atsakovių galimo nesąžiningumo.Kauno apygardos teisme tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2127-343/2017 dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, buvo išsiųstas pranešimas VĮ Registrų centrui pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį dėl registruojamo daikto teisinio statuso, todėl ši priemonė yra pakankama apsauga nuo registruojamo daikto nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovės UAB „Gintaja“ ir L. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Netaikius turto arešto ieškovių pareikštas reikalavimas, nukreiptas į turtą, kurio vertė 697 000 Eur, liks neužtikrintas ir kils grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įgyvendinimui, nes atsakovės galės netrukdomai perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims.Jeigu atsakovės nėra suinteresuotos ginčo turtą perleisti, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nieko nekeičia ir nevaržo atsakovių interesų labiau negu yra būtina.
Atsakovė UAB „Zenito investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pagal aktualią teismų praktiką, ieškovės privalėjo įrodyti atsakovių nesąžiningus veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nesąžiningai elgiasi būtent ieškovės, atsakovės pareigas, kylančias iš preliminariosios sutarties vykdydavo tinkamai, visada atvykdavo pas notarą ir notarui pateikdavo visus reikalingus dokumentus.
VĮ Registrų centre įregistruota žyma apie vykstantį ginčą dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso yra pakankama priemonė, užtikrinanti, kad teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržytų atsakovių teises. Prašomas laikinosios apsaugos priemonės yra neapibrėžtos, todėl atsakovės negalėtų naudotis joms priklausančiu turtu ir gauti iš jo nuomos pajamas.
Atsakovė UAB „Printela“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovės elgėsi sąžiningai, pateikė visus dokumentus, reikalingus pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Ieškovės teigė, jog ketina pirkti turtą, tačiau rengiant dokumentus sandoriui, ieškovės pakeitė turto pirkėją. Atsakovės geranoriškai sutiko su turto pirkėjo pakeitimu.Pažymėjo, kad ieškinio pateikimo teismui dieną (2017 m. gegužės 5 d.) preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties terminas jau buvo pasibaigęs. Ieškovės nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikia teismams beveik analogiškus ieškinius, kuriais siekia savo nuosavybėn įgyti tą patį turtą, reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovių naudojimasis joms priklausančiu turtu dėl neteisėtų ieškovių veiksmų yra apsunkintas.Ieškovės nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė tikėtina ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vien tik ieškovių kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia joms pranašumo prieš atsakoves ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl papildomai pateiktų įrodymų priėmimo
Remdamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė UAB „Zenito investicijos“ 2017 m. spalio 17 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1211-943/2017. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus įrodymus byloje, kadangi duomenys apie teismuose išnagrinėtas panašaus pobūdžio bylas yra teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, todėl apeliacinės instancijos teismas, jeigu to reikia, šia duomenų baze gali pasinaudoti savarankiškai (CPK 179 str. 3 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pasisakė dėl ieškovių pateikto ieškinio pagrįstumo esmės, įvertinęs ieškinio reikalavimo pagrįstumą materialiniu teisiniu aspektu, nurodydamas, kad pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, šalims per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tokia aplinkybė (išnyko pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, ar ne) sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies pasisakęs dėl ginčo esmės, tuo konstatavęs ieškinio nepagrįstumą, peržengė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo, vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, ribas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kur nurodyta, kad vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau šią praktiką interpretavo neteisingai. Teismas netyrė ir nevertino ar ieškinys tinkamai suformuotas, grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ar pateikti įrodymai ir pan. Iš esmės preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo metu turi būti ieškinio turinys vertinimas formaliai, neanalizuojant ginčo esmės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino netinkamai ir taip pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai dėl atsakovių veiksmų sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Tai nereiškia, kad ieškinys jau bus patenkintas, nes nagrinėjant bylą iš esmės, rezultatas gali būti ir priešingas. Atsakovių nurodomos aplinkybės dėl jų sąžiningo elgesio, pateikiant visus dokumentus, reikalingus pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui ir tai, kad ieškinio pateikimo teismui dieną (2017 m. gegužės 5 d.) preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuojamos ir nevertinamos. Taigi atsakovių atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai nepaneigia ieškovių reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o tikėtino ieškinio pagrįstumo konstatavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, neįgyja prejudicinės galios.Be pirmosios sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo), būtinos, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina ir kita sąlyga, t. y., turi būti įrodyta, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina ieškovėms palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantės antrosios sąlygos neįrodė – nepateikė įrodymų apie atsakovių turtinę padėtį, jų realų ketinimą perleisti turtą tretiesiems asmenims ar jį slėpti. Teiginys, kad atsakovės ketina turtą parduoti, nepagrįstas įrodymais. Apeliantės tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, neprašė jų išreikalauti. Teismas neturi pagrindo rinkti įrodymus savarankiškai (CPK 177, 178, 179 str.).Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra teisiškai reikšmingi. Pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nesant įrodymų apie tikėtina palankų ieškovėms teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą arba neįmanomą jo įvykdymą, yra teisinga. Ją keisti ar naikinti atsirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.