Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 81 paros arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė 54 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, paskiriant subendrintą bausmę - 54 parų areštą ir 52 MGL (2600 eurų) dydžio baudą.

R. B. į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., 18 val. 23 min. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 13 val. 49 min.

Arešto bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. priklausantį automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo sprendimo dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 15 val. 35 min., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) ties namais Nr. x ir Nr. y, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0406, kurio patikros protokolo registracijos Nr. D-394, 2019 m. rugpjūčio 7 d., 16 val. 03 min. nustatytas 3,15 promilės neblaivumas, o 16 val. 18 min. - 3,37 promilės neblaivumas).

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina R. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į kitas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, yra tinkama bausmė R. B..

3. Nuteistasis R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, t. y. paskirti su arešto atlikimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirto arešto bausmės dydį ir pakeisti jam paskirtos bausmės atlikimo tvarką, nustatant atlikti areštą poilsio dienomis (savaitgaliais).

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama R. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo R. B. paskirtą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant bausmės rūšį ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą– nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, R. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus arešto bausmę.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Parinkdamas R. B. bausmės rūšį, teismas visų pirma įvertino jo asmenybę – jog R. B. naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiško nusikaltimo padarymą, be to, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be arešto bausmės atlikimo, nėra pagrindo, nes nuteistasis R. B., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė ypatingai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris tik atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkių pasekmių. R. B. transporto priemonę vairavo dienos metu, gyvenamojoje zonoje. Jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,15 promilės neblaivumas. Tokiu savo elgesiu nuteistasis R. B. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, 2019 m. vasario 18 d. R. B. vairavo įstatymo tvarka neapdraustą automobilį, nors tuo metu jam buvo taikoma kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nagrinėjamos bylos kontekste, anksčiau R. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, aplinkybė, jog jis taip pat baustas ir už vairavimą išgėrus, patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į pačius sunkiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tad teismas, parinkdamas R. B. skirtinos bausmės rūšį, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo pažeidimus.

10. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. R. B. teismas skyrė aštuoniasdešimt vienos paros arešto bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino trečdaliu ir nustatė galutinę bausmę – penkiasdešimt keturias paras arešto. Nors R. B. paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytam maksimumui, tačiau tai bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidžia. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal to paties BK straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

11. Taip pat, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, kaip deklaratyvūs vertinami apelianto teiginiai, jog dėl arešto bausmės jis patirs nepatogumų gyvenime ar sunkumų vykdydamas veiklą ir pan. Kaip matyti iš teismui pateiktos rangos sutarties (b. l. 138-139) vykdytojas įsipareigojo darbus pradėti 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir baigti 2019 m. rugpjūčio 23 d., jam išduotas verslo liudijimas taip pat galiojo iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių Sodra duomenų taip pat matyti, kad paskutinis R. B. išduotas verslo liudijimas galiojo iki 2019 m. gruodžio 20 d. Jokių duomenų apie planuojamus darbus R. B. apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad arešto bausmės atlikimas įtakos R. B. darbinius santykius. Apelianto skunde nurodyti motyvai dėl ryšių su šeima ir giminaičiai palaikymo taip pat negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus kaltininkas ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių sunkumų.

12. Galiausiai teismas pažymi tai, kad, nors apeliaciniu skundu R. B. prašė vietoj arešto bausmės jam skirti baudą, realių galimybių įvykdyti tokią bausmę nuteistasis visgi neturi. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. B. atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomos dvi vykdomosios bylos. Taip pat, R. B. šiuo metu dar nėra sumokėjęs baudos, paskirtos 2019 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės nuosprendžiu. R. B. atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai šiuo atveju patvirtina, jog už padarytą nusikaltimą jam paskyrus baudą, faktiškai – dar vieną finansinį įsipareigojimą, tokia bausmės rūšis neturėtų pakankamos įtakos R. B. bei neužtikrintų bausmės paskirties. Paskyrus baudą nuteistajam, nukentėtų visos šeimos finansinė gerovė.

13. Nenustačius pagrindo švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, atmetamas apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. BVK 59 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau tiek BVK 59 straipsnio 2 dalis, tiek BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. BVK 50 straipsnio 1 dalyje, straipsnio pakeitimo redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija). Taigi nuo 2019 m. liepos 6 d. neliko galimybės arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.