- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e1-2470-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21538-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2022 m. birželio 14 d., apie 4.20 val., A. Kojelavičiaus g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu dar nėra gavęs vairuotojo pažymėjimo, lanko vairavimo mokyklą. 2022 birželio 13 d., apie 15.00-16.00 val. susitarė susitikti su pažįstamu T. M., Lazdynų mikrorajone. Iš nurodyto asmens jis nusipirko automobilį ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 eurų. Pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, T. žadėjo, kad pats užregistruos automobilį jo vardu „Regitroje“ ir kitą dieną atneš pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašys. Jokių automobilio dokumentų jis jam nepateikė, davė automobilio raktus. Automobilį jis pirko su tikslu, galimai vėliau brangiau parduoti. Automobilis liko stovėti prie degalinės, kurios adreso, nežino. Kadangi lijo, nusprendė pasėdėti, palaukti automobilyje. Nurodytoje degalinėje, prie kurios stovėjo automobilis, parduodamas alkoholis. Jis nusipirko 1 butelį alaus, 5 laipsnių stiprumo, kurį išgėrė. Po to, jis nuvažiavo į stoties mikrorajoną, kur iki nakties vartojo alkoholį. Dar buvo išgėręs apie 2 litrinius butelius alaus ir apie 100 g brendžio. Nežino kodėl, bet naktį jam kilo mintis grįžti į Lazdynus, pasiimti tą automobilį ir nuvažiuoti juo namo, kad jis stovėtų prie namų. Nuvažiavo prie automobilio ir nuo Lazdynų nuvažiavo tuo automobiliu namo, tai yra į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo iki stoties, po to link (duomenys neskelbtini). Jau beveik atvažiavus iki (duomenys neskelbtini), sustojo kelyje, nes pastebėjo, kad nutrūko kažkoks laidas, nustojo groti muzika. Jis stovėjo ir krapštė tą laidą, variklio nebuvo išjungęs ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai priėjo, atidarė dureles, išėmė raktą iš užvedimo spynelės ir paprašė dokumentų. Pasakė, kad neturi nei automobilio dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo. Jam pateikė alkotesterį ir jis sutiko tikrintis blaivumą. Po antrojo pūtimo jam buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Nurodyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jis įsipareigoja pateikti tyrimui vėliau. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, pasižada daugiau taip nesielgti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad 2022 m. birželio 14 d. patruliuojant kartu su specialistais, apie 4.20 val., važiuojant Kojelavičiaus g., tai yra nuo Batoro g. esančiu viaduku, buvo pastebėtas ant viaduko važiuojantis automobilis ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas sukėlė įtarimų, nes buvo sustojęs ant viaduko, o jiems privažiavus, vėl pajudėjo. Buvo nuspręsta sustabdyti šį automobilį patikrinimui. Sustabdė automobilį, kurį vairavo M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus ar vartojo alkoholį M. S. atsakė, kad maždaug prieš valandą gėrė alų. Nustatyta, kad M. S. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Be to, buvo patikrintas M. S. blaivumas ir pirmuoju pūtimu į alkotesterį nustatytas 1,56 promilių girtumas. Po 15 minučių, po antrojo M. S. putimo į alkotesterį nustatytas 1,62 promilių girtumas. Automobilis „Toyota“ buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, o M. S. atvažiavo ir pasiėmė jo tėvas, todėl jam įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. M. S. automobilyje buvo vienas.
2022 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, kad M. S. nustačius neblaivumo požymius buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Tikrinimas atliktas prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0107, pirmo tikrinimo – 4.25 val. metu M. S. nustatytas 1,56 promilių girtumas, antrojo tikrinimo – 4.44 val. metu nustatytas 1,62 promilių girtumas. M. S. su tikrinimo rezultatais sutiko, tikrinimo rezultatus patvirtino savo parašu.
2022 m. birželio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas. Automobilis nedraustas, techninė apžiūra negalioja.
2022 m. birželio 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą sulaikytas ir nugabentas į UAB „Tomadas“ aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje.
2022 m. birželio 13 d. VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas-valdytojas yra K. K. (K. K.), kuris telefonu nurodė, kad automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug prieš tris mėnesius pardavė pagal skelbimą nepažįstamam asmeniui, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neišsaugojo ir asmens, pirkusio automobilį, duomenų nurodyti negali.
2022 m. gegužės 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad K. K. pardavė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 410 eurų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.
2022 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 eurų M. S..
VšĮ „Emprekis“ 2022 m. birželio mėnesio duomenimis, automobilio ,,Toyota Corolla“ 2.0 D-4D kaina Lietuvoje su PVM yra 1 810 eurai.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis M. S. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog automobilį nusipirko sau, galvojo, kad vėliau jį parduos brangiau. Vairuotojo pažymėjimo jis dar neturi, lankė vairavimo kursus. Įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtą automobilį norėjo iš Lazdynų persivaryti namo, t. y. į (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini) sustojo kelyje, nes pastebėjo, kad automobilyje nutrūko laidas, kadangi nustojo groti muzika. Jis stovėjo ir krapštė tą laidą, variklio nebuvo išjungęs ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai priėjo, atidarė dureles, išėmė raktą iš užvedimo spynelės ir paprašė dokumentų. Pasakė, kad neturi nei automobilio dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo. Jam pateikė alkotesterį ir jis sutiko tikrintis blaivumą. Tada policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Su alkotesterio parodymais ir jam nustatytu girtumu jis sutiko. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo T. B. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. pareiškė, kad su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo baudą sumokėti dalimis per 6 mėnesius.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius M. S. apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nedirbantis, praeityje neteistas, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį šešis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie gydymą psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose dėl priklausomybių byloje nėra.
Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo leisti baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, turtinę padėtį (nedirba), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. nustatyti tokį terminą, kurio prašo kaltinamasis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. M. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių girtumo laipsnis. Be kita ko, M. S. įvykio metu vairavo transporto priemonę neturėdamas specialios teisės vairuoti. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2022 m. birželio 16 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas-valdytojas yra K. K. (K. K.), kuris tyrimo metu telefonu nurodė, kad automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug prieš tris mėnesius pardavė pagal skelbimą nepažįstamam asmeniui, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neišsaugojo ir asmens, pirkusio automobilį, duomenų nurodyti negali. 2022 m. gegužės 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad K. K. pardavė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 410 eurų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o 2022 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 eurų M. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. įvykio metu, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią pirkimo-pardavimo sutartį priklausė pačiam M. S., todėl minėtą transporto priemonę tikslinga konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę.
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pavyzdžiui su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-7-156-222/2020).
Prokuroras prašė priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 145,20 Eur už automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje. Atsižvelgiant į tai, kad saugojimo išlaidos susidarė dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos, byloje turėtos automobilio saugojimo išlaidos – 145,20 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant jas į AB „Seb“ banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valst. Nr., mokėtojo vardą ir pavardę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. (M. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti M. S. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi, konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Iš M. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 145,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų ir dvidešimt euro centų) proceso išlaidas.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 6 (šešis) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.