Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atmestas V. Š. prašymas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo 3 (trejiems) metams, termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu V. Š. nubaustas už tai, kad turėdamas teisę medžioti, 2016 m. rugpjūčio 25 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.27 val., ties Užumiškių k., Elektrėnų sav. esančiame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete sumedžiojo stirnos patino jauniklį, kurio tuo metu neturėjo teisės sumedžioti (stirnos patino jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.) bei Z. G. ir T. M. (T. M.) nurodydamas stirnos patino jauniklio sumedžiojimo vietą organizavo neteisėtai sumedžioto gyvūno išgabenimą. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4, 15.2.4. ir 58.2.2. punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 3 dalyje. Už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą V. Š. skirta nuobauda – 1 300 € bauda su teisės medžioti atėmimu trejiems metams.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė V. Š. prašymą dėl specialiosios teisės – teisės medžioti, atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad pažeidėjas savo kaltės nepripažino, visais būdais vengė atsakomybės, vilkino procesą, kas rodo jo nenorą pripažinti savo padarytus pažeidimus ir keisti savo elgesį. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kokias rimtas išvadas padarė, kas kelia pagrįstas abejones, jog šios išvados yra sąlygotos nuostatos laikytis įstatymų ir medžioklės taisyklių. Pasak teismo, prašymo teiginys, kad skirta bauda sumokėta, nepagrįstas įrodymais, o vien faktas, kad praėjo daugiau negu pusė teisės atėmimo laiko ir pažeidėjo noras atgauti prarastą teisę, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį ir sutrumpinti jos atėmimo terminą.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skundu apygardos teismui V. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu atimtos teisės medžioti terminą.

4. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, teismas, priimdamas nutartį vertino tik ankstesnius bylos duomenis, tačiau neįvertino jo požiūrio į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat, ar praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitų aplinkybių, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia pripažįstantis, jog padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau vien padaryto pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Taip pat nurodo, jog sumokėjo skirtą baudą, visą nuobaudos vykdymo laikotarpį aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio veikloje, su kitais medžiotojais vykdė gyvūnų apskaitą, žiemos laikotarpiu įrenginėjo šėryklas, padėjo rengti kitus būrelio veiklai būtinus darbus, kuriuos tik pavesdavo būrelio vadovybė, medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai, praeityje nebuvo baustas už analogiškus medžioklės pažeidimus, visą nuobaudos laikotarpį nebuvo baustas ir už kitus administracinius nusižengimus. V. Š. manymu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad per jam taikyto specialiosios teisės atėmimo laikotarpį jis įvertino savo elgesį, padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, o palengvinus jo teisinę padėtį, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Anot V. Š., iš visų aplinkybių galima spręsti, kad yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. Š. skundas netenkintinas.

5. ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė medžioti, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės medžioti atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, V. Š. skundo argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visas ATPK 329 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, įvertino jų reikšmę ir motyvuotai nurodė, kodėl atmeta apelianto prašymą.

7. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis bei įrodymus, padarė išvadą, kuri netenkina apelianto, savaime nereiškia, kad pati nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino formaliuosius ATPK 329 straipsnio taikymo kriterijus (teisės medžioti atėmimo laikotarpiu naujų pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau negu pusė šios teisės atėmimo termino). Taip pat pažymėjo, kad medžioklė yra V. Š. pomėgis, tai yra veikla, nesietina su jo ūkine ar darbine veikla bei verslu. Įvertino jo elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nuobaudos vykdymo metu, padarydamas išvadas, kad vien faktas, jog praėjo daugiau negu pusė teisės atėmimo laiko ir pažeidėjo noras atgauti prarastą teisę, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį ir sutrumpinti jos atėmimo terminą. Taigi abejoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, pagrindo nėra.

8. V. Š. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo požiūrio į padarytą pažeidimą bei elgesio nuobaudos vykdymo metu ir kitų aplinkybių, iš kurių galima spręsti, kad bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau apygardos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas vertino V. Š. požiūrį į padarytą pažeidimą, konstatuodamas, kad V. Š. nenurodo, kokias rimtas išvadas padarė, kas kelia pagrįstas abejones, kad šios išvados yra sąlygotos nuostatos laikytis įstatymų ir medžioklės taisyklių.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad V. Š. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio yra charakterizuojamas teigiamai, skirtą baudą sumokėjo, per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų nepadarė, tačiau tai nėra vienintelės aplinkybės, kurios turi būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina, kad turi būti atsižvelgta ne tik į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą, bet ir į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei kitas svarbias šio klausimo sprendimui aplinkybes. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, V. Š. nubaustas už brakonieriavimą – turėdamas teisę medžioti sumedžiojo gyvūną, kurio tuo metu neturėjo teisės medžioti, kas yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių medžioklės taisyklių pažeidimų. V. Š. medžiojo nakties metu. Be to, V. Š. organizavo ir šio neteisėtai sumedžioto gyvūno išgabenimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik gyvūnams, bet ir sau bei aplinkiniams, toks pažeidimas sukėlė realų pavojų ne tik gamtai ir gyvūnijai, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Medžioklės taisyklių pažeidimą V. Š. padarė pirmą kartą, tačiau jo požiūris į padarytą pažeidimą bei skirtą nuobaudą kelią pagrįstų abejonių, kad V. Š. iš tikrųjų pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų bei medžioklės taisyklių. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, V. Š. savo kaltės nepripažino viso proceso metu, visais būdais vengė atsakomybės, vilkino procesą. Iš apeliacinio skundo taip pat nematyti, kad V. Š. savo kaltę pripažintų ir dėl savo veiksmų gailėtųsi. Be to, V. Š. nenurodo, kokias išvadas padarė po paskirtos nuobaudos. Taigi įvertinus tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek padaryto administracinio pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutrumpino specialiosios teisės – teisės medžioti, atėmimo termino.

10. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami įvairūs nepatogumai, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, ATPK 329 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą ir V. Š. skundo netenkinti.