Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu (bylos Nr. A2.8.-3814-972/2015) K. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 163² straipsnio 7 dalį paskirta 5792 Eur bauda. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, kas mėnesį sumokant po 241,33 Eur nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.Pareiškėjas K. M. su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė inicijuoti procesą dėl jam paskirtos ir nesumokėtos baudos vykdomojoje byloje Nr. 0065/16/00819 pakeitimo viešaisiais darbais.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo K. M. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais atmetė. Nurodė, kad nėra duomenų apie jo sumokėtos baudos dalį, apie jo turimą turtą, be to, pagal prašyme nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės, teismas abejoja pareiškėjo galimybe atlikti viešuosius darbus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas pagal ankstesnes nutartis, kur bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, jų nevykdė. Pažymėjo, kad dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus pagal ATPK 314 straipsnį gali kreiptis antstolė. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti prašymą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, jog šį procesą inicijuoti gali ne antstolis, o nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas). Nurodo, kad apie jo nemokumą yra žinoma Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI), kurios prašė inicijuoti procesą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, Policijos komisariatui, kuriam VMI persiuntė prašymą kaip tyrimą atlikusiai institucijai bei antstolei L. N., kurią informavo VMI, tačiau ji praėjus jau daugiau kaip metams laiko nuo vykdomosios bylos pradėjimo, tuo pagrindu vykdomojo dokumento VMI negrąžino. Nurodo, kad yra vykdoma dar eilė vykdomųjų bylų pas kitus antstolius dėl paskirtų baudų išieškojimo. Kadangi jo turinė padėtis yra prasta, todėl neturi ir neturės galimybės sumokėti baudas bei nebus galimybės jų išieškoti. Nesutinka, jog jo sveikatos būklė gali kelti pagrįstų abejonių dėl galimybės atlikti viešuosius darbus ir nurodo, kad neįgalumas jam nėra nustatytas, o jis gali atlikti didelės fizinės jėgos nereikalaujančius darbus.Nesutinka su teismu, jog prieš tai paskirtų viešųjų darbų jis nevykdė ir tvirtina, kad administracinėje byloje Nr. A2.13-2167-795/2013 laikotarpiu nuo 2014-09-30 iki 2014-12-09 atliko 400 valandų nemokamų viešųjų darbų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartį.Atskirasis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalimi, prašymą nagrinėjo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) teiseną. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo pačiu įstatymu, atskirąjį skundą nagrinėja vadovaudamasis taip pat ATPK nuostatomis. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su nutartimi, kuria atmestas jo prašymas paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo pažeidėjui taikytą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Be to, atkreipė K. M. dėmesį, kad pagal ATPK 314 straipsnį, antstolė L. N. gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Apeliantas nesutinka su teismu, jog antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ir vadovaudamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais turi teisę inicijuoti ne antstolis, bet ir baudą paskyręs organas. Be kita ko, mano, kad teismas netinkamai įvertino prašyme išdėstytus argumentus. Iš skundo turinio galima manyti, kad pareiškėjo manymu, inicijuoti procesą dėl nuobaudos pakeitimo šiuo atveju turi teisę teismas, priėmęs nutarimą. Tačiau su tokia pozicija negalima sutikti. Kaip matyti, pareiškėjas netinkamai traktuoja sąvokas „proceso inicijavimas“ ir „prašymo nagrinėjimas“, kurie nėra tapatūs. Proceso inicijavimas yra prašymo ar kitokio procesinio dokumento pateikimas organui, turinčiam teisę jį nagrinėti, o tokio prašymo nagrinėjimas nėra proceso inicijavimas. Taigi šiuo atveju teismas, priėmęs nutarimą paskirti baudą, pirmiausia turėjo gauti prašymą dėl nuobaudos pakeitimo, kurį gali pateikti įstatyme numatyti asmenys. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminus ir tvarką reglamentuoja ATPK 313 straipsnis. ATPK 313 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip du šimtai trisdešimt vienas euras, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Taigi vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 5 dalimi, prašymą dėl nuobaudos pakeitimo turi teisę pareikšti asmuo, kuriam paskirta bauda ir kuris neturi finansinės galimybės toliau ją mokėti. Vadovaujantis šia nuostata prašymas gali būti teikiamas iki priverstinio baudos išieškojimo vykdymo pradžios. Prasidėjus priverstiniam vykdymui, prašymas dėl nuobaudos pakeitimo gali būti reiškimas ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašymo pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais iki priverstinio nutarimo vykdymo, nepateikė, taigi vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatą, keisti pažeidėjui paskirtą baudą į nemokamus viešuosius darbus apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo. Bylos duomenimis patvirtinta, kad yra prasidėjęs priverstinis baudos išieškojimo procesas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės L. N. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0065/16/00819 dėl 5792 Eur baudos išieškojimo. Todėl aktualus yra ATPK 314 straipsnio taikymas, kuris reglamentuoja priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą. ATPK 314 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Sistemiškai aiškinant 314 straipsnio 3 ir 4 dalis, prasidėjus nutarimo skirti baudą vykdymo procesui, bauda nemokamais viešaisiais darbais pažeidėjui gali būti pakeista tik vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, t. y. antstoliui nustačius, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, ir pateikus atitinkamą prašymą teismui. Teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad prasidėjus priverstinam baudos išieškojimui, antstolis, o ne pats pažeidėjas, sprendžia apie galimybę įvykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismas, administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-96-491/2017). Pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi analogiškos pozicijos, ir aiškiai nurodoma, kad baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, iš esmės neturi galimybės sumokėti baudą ir tokius duomenis gavus iš antstolio. Tai reiškia, kad organas, priėmęs nutarimą, pirmiausia turi gauti tokius duomenis ir tik tada pradėti procesą dėl paskirtos baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis, o tokius duomenis turi pateikti būtent antstolis, vykdantis priverstinį baudos išieškojimą. Šiuo atveju apeliantas, teikdamas, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, procesą dėl nuobaudos pakeitimo gali inicijuoti organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą, netinkamai interpretuoja nutartyse nurodytus teiginius. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad priverstinį vykdymą vykdantis antstolis, matydamas, kad iš pažeidėjo išieškoti jam paskirtą baudą nėra galimybės, turi pateikti teismui prašymą dėl jos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis. Kitų atvejų baudą pakeisti į viešuosius darbus nutarimo vykdymo procese ATPK nenumato. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui, prasidėjus priverstiniam vykdymui, pačiam įvertinti savo turimo turto ar lėšų, tai turi padaryti priverstinį baudos išieškojimą vykdantis antstolis. Pažeidėjo prašyme nurodomos aplinkybės dėl jo materialinės padėties, yra svarbios, tačiau ATPK 314 straipsnio1, 3, 4 ir 5 dalys imperatyviai nurodo, kokia turi būti priverstinio baudos išieškojimo procedūra po nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju antstolis nesikreipė į teismą su prašymu pakeisti paskirtą baudą į kitas administracines nuobaudas, neteikė teismui duomenų apie tai, kad pažeidėjas neturi jokios galimybės sumokėti paskirtą baudą, todėl nebuvo pagrindo pakeisti paskirą baudą viešaisiais darbais vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalies nuostata. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, iš esmės nepasisako dėl prašyme ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo materialine padėtimi ar darbingumu. Pareiškėjui išaiškintina, kad tik tuo atveju, kai antstolis, vykdantis priverstinį baudos išieškojimą, nustatys, kad baudos priverstinai išieškoti nėra galimybės ir teismui pateiks tokius duomenis, bus sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Taigi pasitvirtinus pažeidėjo nurodytoms aplinkybėms dėl sunkios materialinės padėties, išlieka galimybė jam paskirtą baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais vykdymo procese, kaip ir nurodė apylinkės teismas. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.