Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-17 · Administracinė byla Nr. I-144-583/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
I-144-583/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01213-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Trečiasis asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-144-583/2013 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01213-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei, 2013 m. sausio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. M. individualiai įmonei dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC ir pareiškėjas) prašymu bei patikslintu prašymu (b.l. 6-8; 41) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. individualios įmonės 90,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodo, kad pareiškėjas yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, esanti viešojo administravimo subjektu, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomąją vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava apskaičiuojama vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-316, vėliau 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai). Naujos redakcijos nuostatai patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. T-310 (pakeisti: 2009 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-40, 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-215, 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-279, 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T-332, 2010 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. T-13, 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T-38). Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.2 bei 8.5 punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų sukaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką. Nurodo, kad J. M. individuali įmonė yra skolinga pareiškėjui 90,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

J. M. individualios įmonės, įmonės kodas 275842480 savininkas J. M. a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2010 m. balandžio 15 d. J.M. turto paveldėtojai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimas nėra priimtas, todėl teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi į procesą suinteresuotu asmeniu įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (b.l.92).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės atstovas, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu bei prašo bylą sustabdyti kol paaiškės mirusiojo J M. teisių ir pareigų perėmėjas. Savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos nėra paveldėjusi mirusiojo J. M. turto. Teigia, jog apie mirusiojo skolas sužinojo tik 2012 m. spalio 29 d. antstoliui informavus mokesčių administratorių. Teigia, jog ilgai trunkantį paveldėjimo procesą lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio nuostatos, nustatančios teisę 6 įpėdinių pagal įstatymą eilėms kreiptis per 3 mėnesius dėl paveldėjimo. Todėl tik po 18 mėnesių valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai galėtų pradėti paveldėjimo procedūrą. Nurodo, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme, todėl mano, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir neprašoma šį terminą atnaujinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Lilija Gustainytė palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Konstatuojama:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

2007 m. birželio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. 2008 m. birželio 18 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-163 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau –Nuostatai), kurių 2 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Savivaldybės tarybos sprendimu, Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo – juridiniai asmenys – įstaigos, organizacijos, sodų ir garažų bendrijos, įmonės ir kiti ūkiniai subjektai, jų filialai ir atstovybės, esančios Šiaulių rajone (4.2 punktas). Vietinės rinkliavos administratoriui nustatyta funkcija apskaičiuoti vietinę rinkliavą pagal Mokėtojų registro duomenis, parengti mokėjimo pranešimą ir pateikti kas mėnesį juridiniams asmenims <...> (Nuostatų 10 ir 21 punktai).

Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.T-316 „Dėl vietinės rinkliavos dydžio už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir lengvatų nustatymo“ 1 punktu patvirtino komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo 1 tonos kainą su PVM – 182,00 Lt, o priedo 2 eilutėje – atliekų susikaupimo norma 70 kg 1 darbuotojui. Nuostatų (redakcija galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31) 8.3 punkte nustatyta, kad Savivaldybės teritorijoje nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. nustatyti šie vietinės rinkliavos dydžiai – 182,00 Lt už vienos tonos atliekų surinkimą ir tvarkymą; šio dydžio pagrindu ir pagal atliekų susikaupimo normas, nurodytas šių Nuostatų priede, apskaičiuojamos vietinės rinkliavos įmokos atliekų turėtojams, nurodytiems Nuostatų 4.1.2 ir 4.2 punktuose, o priedo 2 eilutėje – atliekų susikaupimo norma 70 kg 1 darbuotojui. 2008 m. lapkričio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-310 buvo pakeisti Nuostatai, kurių nauja redakcija įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.. Šios redakcijos Nuostatų 4.2 punktas nustatė, kad rinkliavą turi mokėti Šiaulių rajone įregistruoti juridiniai asmenys. Nuostatų 8.5 punkte nustatyta atliekų sutvarkymo kaina 192,00 Lt už toną atliekų turėtojams, nurodytiems 4.1.2 ir 4.2 punktuose, o priedo 2 eilutėje – atliekų susikaupimo norma 140 kg 1 darbuotojui.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, J. M. individuali įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav. (b.l. 48), todėl įmonė pagal Nuostatų 4 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo nėra. Iš detalios pažymos (b.l. 42-46) matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 90,00 Lt. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamą mokėjimo pranešimą apskaičiuota pagal nustatytą vietinės rinkliavos už vienos tonos atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius bei nustatytą metinę atliekų susikaupimo normą, tenkančią 1 įmonės darbuotojui.

Pagal bylos duomenis, J. M. – individualios įmonės savininkas mirė 2010 m. balandžio 15 d. (b.l. 59). Byloje teikiami notarų pranešimai, kad duomenų apie palikimo priėmimo faktą po J. M. mirties nėra (b.l. 63; 65). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis J. M. individuali įmonė nėra išregistruota dėl likvidavimo ar pan., nenurodytas ir kitoks jos teisinio statuso pasikeitimas dėl jos savininko ir vienasmenio valdymo organo mirties. Lietuvos aukščiausiasis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009 konstatavo, kad individuali įmonė - tai turto kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas, todėl galimas jos pavelėjimas. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 dalį, jei nė vienas įpėdinis neperėmė palikimo paveldimas turtas pereina valstybei. Trečiojo suinteresuoto asmens - valstybės atstovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nesutinka su pareiškėjo prašymu, nurodydama, kad kreditoriai, šiuo atveju pareiškėjas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Šis trečiojo suinteresuoto asmens argumentas laikytinas nepagrįstu, nes CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau šio straipsnio 1 nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tik užbaigus paveldėjimo procesą bus nustatytas J. M. turto paveldėtojas, o tuo pačiu ir J.M. individualios įmonės teisių ir pareigų perėmėjas, kuris atsakys už palikėjo skolas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str.), tai reiškia, kad šiuo metu valstybei nekyla atsakomybė už atsakovo įsiskolinimus, nes valstybė nėra priėmusi asmens palikimo. Teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi VMI į bylos nagrinėjimą įtraukė siekdamas informuoti instituciją, kuriai deleguota funkcija, susijusi su palikimo priėmimu ir (b.l. 92), jei būtų priimtas asmens palikimas ir valstybei atsirastų prievolė atsakyti už atsakovo įsiskolinimus.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas buvo piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė 2007 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 90,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo Viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.

Iš atsakovės J.M. individualios įmonės (įmonės kodas 275842480) pareiškėjai Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 90,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas