Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. E. dėl tėvystės nuginčijimo ir taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė advokatė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, davė paaiškinimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, davė paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. balandžio 1 d. buvo atliktas gimimo įrašas bei išduotas gimimo liudijimas, kuriame vaiko G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. S. (1 t., el. b. l. 8, 43). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Teismui pateiktas 2018 m. balandžio 13 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina, kad ieškovas A. S. nėra G. S. biologinis tėvas (1 t., el. b. l. 10-11). Taigi yra nustatyta minėta CK 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimui.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad tuo, jog nėra G. S. biologinis tėvas patikėjo, tik 2018 m. balandžio 13 d. atlikus tėvystės nustatymo genetinį tyrimą. Ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 17 d. Taigi, teismo vertinimu, senaties terminas tėvystei nuginčyti nėra suėjęs.

Kartu pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Kartu teismas pažymi, kad minėtose kasacinio teismo nagrinėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi tuo požiūriu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose vaiką ir tėvystę siekiantį nuginčyti tėvą siejo emociniai, išlaikymo ar kiti ryšiai.

Šioje byloje nustatyta, kad G. S. ir ieškovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai ryšiai. Kaip nurodė ieškovas, po 2017 metų gegužės mėnesio, kai jis su ieškove išsiskyrė, su G. S. matėsi tik vieną kartą, daugiau su vaiku nebendrauja, vaikas ieškovo nepažįsta ir tėvu vadina kitą asmenį, su kuriuo atsakovė šiuo metu kartu gyvena. Pažymėtina, kad tiek atsakovė atsiliepime, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė neginčija, kad A. S. nėra G. S. tėvas. Pagal CK 3.141 straipsnio 3 dalį, nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas. Kita vertus, teismas pažymi, kad egzistuoja ir kitos teisinės galimybės teisiškai įforminti tėviškus santykius – įvaikinimas, ieškinio dėl tėvystės nustatymo biologiniam tėvui pareiškimas. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime nurodė, kad pasirūpins tėvystės vaikui nustatymu. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu tėvystės teisinio įforminimo perspektyvos labiau teorinės, tačiau, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškiniu taip pat reiškiamas reikalavimas, nuginčijus A. S. tėvystę, pripažinti negaliojančia šalių 2017 m. birželio 12 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10765-980/2017. Šią sutartį prašoma pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą iš esmės suklydus.

2017 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10765-980/2017 patvirtinta S. E. ir A. S. pasirašyta taikos sutartis, kuria A. S. įsipareigojo teikti G. S. išlaikymą iki jos pilnametystės po 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. E., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (1 t. el. b. l. 12-13).

Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Pagal tokį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką darytina išvada, kad ieškovas dėl teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties (jos sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis galėjo kreiptis tik remdamasis proceso atnaujinimą reglamentuojančiomis CPK normomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kartu teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir k.t) tiek, kiek tai susiję su teismo teise, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, peržiūrėti, be kita ko, išlaikymo prievolės dydį. CPK 279 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Ši nuostata, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina ir tiems atvejams, kad reikalinga konstatuoti išlaikymo prievolės pabaigą.

Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, ieškovo ir G. S. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant išlaikymo teisę ir pareigą (CK 3.192 straipsnis).

CPK yra įtvirtinta teismo pareiga, nagrinėjant šeimos bylas, būti aktyviam. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nagrinėti teismo patvirtintos taikos sutarties (jos sąlygų) negaliojimo klausimo, šis klausimas yra proceso atnaujinimo atitinkamoje civilinėje byloje dalykas. Kartu teismas, viršydamas pareikštus reikalavimus, šiuo teismo sprendimu pripažįsta, kad nuo jo įsiteisėjimo yra pasibaigusi ieškovo prievolė teikti išlaikymą G. S. (CPK 279 straipsnio 5 dalis, CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (ir susijusį reikalavimą dėl įrašo panaikinimo) mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Šį reikalavimą patenkinus, ieškovo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (1 t., el. b. l. 7) priteistinas jam iš atsakovės.

Ieškovas rašytiniais įrodymais taip pat pagrindė 444,68 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., el. b. l. 58-63). Byloje iš esmės pareikšti du reikalavimai: dėl tėvystės nuginčijimo (ir susijęs reikalavimas dėl įrašo panaikinimo) ir dėl taikos sutarties nuginčijimo. Teismo sprendimu patenkinus tik vieną iš reikalavimų ieškovui iš atsakovės priteistina ½ išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 222,34 Eur.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių dėl kurių ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos toje dalyje, kurioje jis pareiškė šioje byloje nenagrinėtiną reikalavimą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Taigi apibendrinant šioje byloje ieškovui iš atsakovės priteistina 297,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. pažymoje (1 t., el. b. l. 56) nurodyta, kad valstybė patyrė 100,75 Eur išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinio reikalavimų nebuvo atmesta, todėl nėra teisinio pagrindo šias išlaidas (jų dalį) priteisti iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos apmokėtinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 293, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-2132-1030/2019 dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia šalių 2017 m. birželio 12 d. taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10765-980/2017.

Kitą dalį ieškinio tenkinti.

Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 494 bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime duomenis apie tėvą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nebeturi pareigos teikti materialinio išlaikymo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 297,34 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100,75 Eur – apmokėti valstybės lėšomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.